Gyvenimas

2021.08.29 15:00

Baravykai rūpinasi žarnynu ir saugo nuo vėžio: kodėl svarbu gerai sukramtyti ir kaip ruošti, kad duotų naudos

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.08.29 15:00

100 gramų baravykų galima rasti panašiai tiek pat baltymų, kiek mėsoje ar žuvyje. Grybuose taip pat gausu virškinimą gerinančių skaidulų ir antioksidantų. Pastarieji rūpinasi ne vien jaunyste – anot mokslininkės, naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, kad grybuose esantys antioksidantai saugo nuo vėžio. Tiesa, kad duotų daugiausia naudos, baravykus svarbu tinkamai paruošti, o valgant – gerai sukramtyti.

Visų grybų pulkaunyku baravyką praminė dar 1958 metais poemą „Grybų karas“ parašęs Justinas Marcinkevičius, baravykus aukština ir mokslininkai. Grybai dėl juose esančių baltymų neretai vadinami augaline mėsa ir yra puikus racioną paįvairinantis produktas, sako portalo LRT.lt kalbinta biomedicinos mokslų daktarė.

Baltymų kiekiu mažai atsilieka nuo mėsos

Baravykas (lot. Boletus edulis) – aukštos maistinės vertės produktas, pasižymintis baltymų gausa. Kaip portalui LRT.lt yra sakiusi gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė, baravykai baltymų kiekiu yra lygiaverčiai mėsai ir žuviai. 100 g šviežių baravykų yra maždaug 27 kcal, iš kurių – vidutiniškai po 4 g angliavandenių ir baltymų, 0,4 g riebalų.

Baravykuose taip pat gausu mineralų: kalio, fosforo, magnio, seleno, geležies, vitamino A, B grupės vitaminų, nedidelis kiekis vitamino D. Šie grybai – ir puikus skaidulų šaltinis, jų 100 g baravykų yra 2,7 g.

Mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad skaidulos svarbios ne vien sklandžiam virškinimui, bet ir bendrai savijautai. „Skaidulos – privalomas mūsų geros sveikatos ir savijautos komponentas. Skaidulos gaunamos su augaliniu maistu, jos yra nevirškinamos, tačiau būtinos mūsų organizmui dėl savo teigiamo poveikio fiziologinėms organizmo funkcijoms.

Tai ir maistas mūsų žarnyno bakterijoms, skaidulos aktyvina žarnyno peristaltiką, pagreitina nereikalingų maisto medžiagų judėjimą per žarnyną ir jų pašalinimą, padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje“, – portalui LRT.lt vardija Lietuvos sporto universiteto docentė, mitybos specialistė, biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė.

Superproduktas, saugantis nuo vėžio

Kaip teigia dr. S. Čapkauskienė, be jau minėtos naudos, grybų karaliumi tituluojamas baravykas – puikus beta karoteno, likopeno, vitamino C ir kitų biologiškai aktyvių, antioksidaciniu veikimu pasižyminčių medžiagų šaltinis.

„Baravykuose esantys antioksidantai mažina ląstelių pažaidą, taip pat uždegiminius procesus, slopina oksidacinį stresą, susijusį su pertekliniu laisvųjų radikalų kiekiu“, – baravykuose randamų antioksidantų naudą vardija S. Čapkauskienė.

Baravykuose gausu ir biopolimerų – pastarieji dėl nuo vėžio saugančių savybių vis labiau domina mokslininkus. Tyrėjai vis dažniau kalba apie tai, kad baravykas gali būti naujas prevencinis pasirinkimas prieš storosios žarnos vėžį, tačiau, kaip atkreipia dėmesį dr. S. Čapkauskienė, norint patvirtinti šią prielaidą, būtina atlikti daugiau klinikinių tyrimų su žmonėmis.

„JAV tyrėjai savo naujausiais rezultatais parodė, kad grybuose esantis antioksidantas ergotioneinas veikia kaip apsauga nuo vėžio. Šių mokslininkų teigimu, grybai yra tikras superproduktas, tad grybų, nebūtinai vien baravykų, rekomenduojama valgyti kuo dažniau“, – teigia dr. S. Čapkauskienė.

Kodėl svarbu gerai sukramtyti ir kepti su sviestu, o ne aliejumi

Norint, kad organizmas įsisavintų visas naudingąsias baravykų medžiagas, patartina grybus tinkamai paruošti. Jokiu būdu nevalgykite termiškai neapdorotų baravykų – nors laikomi saugiais grybais, kai kuriems žmonėms baravykai gali sukelti alergiją ar kitų negalavimų, susijusių su jautrumo baravykuose esančioms medžiagoms padidėjimu, įspėja dr. S. Čapkauskienė.

Prieš ruošiant baravykus taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar grybas šviežias, jaunas ir nepažeistas, o kad organizmui suteiktų kuo daugiau naudos, ruošiant baravykus vertėtų naudoti kuo kokybiškesnius ingredientus ir pagardus. Pavyzdžiui, baravykus kepti rekomenduojama ne su aliejumi, o su sviestu.

„Rekomenduojama baravykų per daug neplauti, nes į juos įsigeria vanduo, o tada grybai suminkštėja ir paranda dalį aromato. Nesvarbu, ar valgysime su riebalais ruoštus šviežius baravykus, ar džiovintus baravykus, kuriais paprastai gardiname sriubas, žuvies, miltinius patiekalus, – kad organizmas įsisavintų naudingąsias savybes, svarbiausia rinktis kuo kokybiškesnius ingredientus.

Kaip žinoma, baravykus galima kepti ir neapvirtus, rekomenduojama – su sviestu. Pavyzdžiui, sviestas, svogūnai ir truputis česnako pagerina grybų skonio savybes. Jeigu renkamės kepti su aliejumi, reikėtų naudoti tik aukščiausios kokybės aliejų. Na, o jeigu grybų norime užsišaldyti žiemai, pravartu žinoti, kad baravykai gali būti užšaldomi ne žemesnėje kaip –18º C temperatūroje“, – dėsto dr. S. Čapkauskienė.

Beje, kad organizmui būtų lengviau įsisavinti visas maistines baravykų medžiagas, grybus labai svarbu gerai sukramtyti. Mokslininkė priduria, kad kramtant suyra daugiau grybuose esančios medžiagos chitino, dėl to grybai tampa lengviau virškinami.

Paruošti surinktus grybus būtina per 24 valandas

Grįžę iš miško ar turgaus, neapdorotus grybus laikykite vėsioje patalpoje, tačiau ne ilgiau kaip 24 valandas, įspėja mokslininkė. Baravykus galima kepti, virti, sūdyti, marinuoti, net rauginti. „Rauginimui tinkami jauni baravykai be kotelių. Užraugtus baravykus galima valgyti po 1–2 mėnesių“, – sako dr. S. Čapkauskienė.

Kulinarijoje vis dažniau naudojami ir džiovinti baravykai, skonio savybėmis papildantys patiekalus. Štai menininkė, LRT televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė su portalu LRT.lt neseniai pasidalijo patarimu, kad džiovintus baravykus geriausia sumalti, mat priešingu atveju juos tektų labai ilgai mirkyti. Baravykų miltai, pasak N. Marčėnaitės, suteikia sodraus skonio ir malonaus aromato košėms, sriuboms, ypač burokėlių.

Kaip akcentuoja dr. S. Čapkauskienė, džiovinti grybai palankiai vertinami ne tik dėl skonio, bet ir maistingumo. Pavyzdžiui, vos 30 g džiovintų baravykų yra apie 76 kcal, iš jų – daugiau nei 10 g angliavandenių ir baltymų, 4,5 g skaidulų, beveik 900 mg kalio, apie 200 mg fosforo, 30 mg magnio ir kt.

Mėgsta ne visi, bet ir valgyti gali ne visi

Dėl chitino grybai yra gana sunkiai virškinamas maisto produktas, todėl rekomenduojama jų nepadauginti. „Kaip ir mėsa ar žuvis, grybai taip pat dozuojami. Baravykų vienos porcijos norma yra apie 100 gramų. Pasikartosiu, kad grybus itin svarbu gerai sukramtyti arba susmulkinti – taip suardomas chitinas ir grybai mažiau apkrauna virškinamąjį traktą“, – dėsto dr. S. Čapkauskienė.

Grybus mėgsta ne visi, tačiau ir valgyti gali ne visi. Anot mokslininkės, grybų nepatartina valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, seniems žmonėms ir vaikams.

„Daugelis sveikų žmonių yra jautrūs visiems grybams arba tik kai kurioms jų rūšims. Jiems geriau grybų visai nevalgyti arba valgyti po truputį, gerai sukramtant ir tik tų rūšių, kurioms organizmas nejautrus. Ta pačia taisykle turi vadovautis ir besilaukiančios moterys“, – dėsto dr. S. Čapkauskienė.

Ir nors baravykai toli gražu nėra nuodingi grybai, apsinuodyti jais taip pat galima. „Žmogus gali suvalgyti, pavyzdžiui, baravykų, tačiau jeigu jo virškinamojo trakto sistema sutrikusi, jis turi ligų, gali pasireikšti tokie patys simptomai kaip ir suvalgius nevalgomųjų grybų: sunkumas skrandyje, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas.

Tiesa, jeigu apsinuodijama grybais, kurie nėra mirtinai nuodingi, dažniausiai simptomai prasideda netrukus ir trunka palyginti neilgai“, – anksčiau portalui LRT.lt yra sakiusi toksikologė Gabija Laubner.

Apsinuodjimą grybais išduodantys simptomai:

virškinamojo trakto sutrikimai (sunkumas skrandyje, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas);

haliuciogeninis poveikis (vaizdiniai, haliucinacijos);

sunkus kepenų pažeidimas.

Daugiau apie tai, kaip elgtis įtariant apsinuodjimą grybais, skaitykite čia.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt