Gyvenimas

2021.08.19 22:00

Protarpinis šlubčiojimas – pirmas simptomas, kad užsikimšo kojos kraujagyslė

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.08.19 22:00

Negydomas kojų kraujagyslių užsikimšimas gali baigtis kojų amputacija. Ar žinote, kokie simptomai išduoda periferinių arterijų ligą? Jeigu pastebėjote, kad einant jus stabdo skausmas kojose, jaučiate raumenų silpnumą, kojos net ėmė keisti spalvą, privalote suklusti ir laiku imtis priemonių, perspėja LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėja prof. Jurgita Plisienė.

Ar žinote, kad užsikimšti gali ne tik širdies kraujagyslės, bet ir kojų? Laiku to nepastebėję ir neužkirtę tam kelio galite net netekti kojos. Kaip laiku pastebėti periferinių arterijų ligą ir kokie gydymo būdai?

„Protarpinis šlubčiojimas – turbūt vienas iš pagrindinių periferinių arterijų ligos simptomų. Aš, kaip kardiologė, galėčiau tai palyginti su širdies kraujagyslių ateroskleroze, nes simptomai labai panašūs, tik kai kemšasi širdies kraujagyslės, žmogus paeina ir jį stabdo skausmas krūtinėje, tuo tarpu kai kemšasi kojų kraujagyslės, žmogus paeina ir jį stabdo skausmas kojose“, – pasakoja J. Plisienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujagyslių skyriaus vadovas Linas Velička sako, kad kojų kraujagyslės gali užsikimšti dviem būdais. Pirmas būdas – kai staiga įvyksta trombozė, arba embolija. Dažniausiai apie tai žmogus ir sužino tą minutę, kai tai įvyksta. Šito nei nuspėti, nei išvengti neįmanoma. Kitas būdas – kai periferinė aterosklerozė praneša apie save būtent per protarpinį šlubčiojimą.

„Tai skausmas, kuris užeina ėjimo metu, kuris priverčia žmogų sustoti. Sustojus skausmas atlėgsta ir jis gali toliau eiti. Ši liga vystosi iš lėto. Žmogus nejaučia jokių simptomų, o kraujagyslė palaipsniui siaurėja. Kada susiaurėja daugiau nei 70 proc., atsiranda pirmieji simptomai“, – teigia pašnekovas.

Kojų kraujagyslių užsikimšimas gali baigtis net kojų amputacija: kaip jį pastebėti?

Organizmas prie šito adaptuojasi, atsiranda šoninės kraujagyslės, vadinamosios koloteralės. Jos bando kompensuoti kraujo stygių. Kaip viskas toliau vystysis, priklauso būtent nuo koloteralinės kraujotakos.

Jeigu palygintume rūkantį ir nerūkantį žmones, tai rūkančiam – keturis kartus didesnė rizika prarasti koją.

L. Velička

„Gali būti ir taip, kad užsikimšus pilvinei aortai žmogus nejaučia jokių simptomų. Jeigu nebus daromi tyrimai, jis net nežinos, kad yra pakitimų kojose. Kiti žmonės, kurie, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu ir kurių kojų nervai yra apmirę, nejaučia skausmo, nors liga progresuoja. Progresuojant tai ligai jie pirmus simptomus pajunta tada, kada atsiranda trofikos pakitimų, arba žaizdos, opos kojose“, – pasakoja L. Velička.

40–70 metų amžiaus žmonių populiacijoje rastume apie 1–1,5 proc. sergančių šia liga. Tikimybė ja susirgti didėja su amžiumi.

„Pagrindinės periferinės aterosklerozės priežastys yra tos pačios, kaip ir visų širdies kraujagyslių ligų. Labai svarbu paveldimas polinkis, mes to negalime pakeisti, bet galime nerūkyti. Rūkymas – labai svarbus rizikos veiksnys. Jeigu palygintume rūkantį ir nerūkantį žmones, tai rūkančiam – keturis kartus didesnė rizika prarasti koją. Toliau – didelis cholesterolio kiekis, hipertenzija, nutukimas, diabetas, amžius ir, be abejo, hipodinamija, sumažėjęs fizinis aktyvumas“, – vardija specialistas.

Protarpinio šlubčiojimo priežastys

– Paveldimumas

– Rūkymas

– Didelis cholesterolio kiekis kraujyje

– Hipertenzija

– Nutukimas

– Diabetas

– Amžius

Tiesa, dažniau dėl šios ligos į ligoninę paguldomi vyrai. Be minėto protarpinio šlubčiojimo, apie periferinių arterijų ligą gali pranešti pakitusi odos spalva, odos temperatūra – koja paprastai būna vėsesnė. Žinoma, jeigu koja nėra pakankamai aprūpinama deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda raumenų silpnumas, gali atsirasti ir žaizdos, gangrena.

Periferinių arterijų ligos simptomai

– Fizinio krūvio metu stiprėjantis skausmas kojose

– Pakitusi odos spalva

– Silpnumas, odos deginimas

„Kitas simptomas, kuris atsiras, tai naktinis skausmas. Žmonės pajunta, kad naktį negali ramiai išmiegoti, turi atsisėsti, nuleisti koją ant žemės, pasėdėti. Nuleidus koją žemyn pėdose padidėja kraujo sąstovis, skausmas atlėgsta. Kraujas užsistovi pėdose, vyksta ilgesnė apykaita tarp veninio ir arterinio kraujo, dėl to dažnai sakoma: man mėlynuoja kojos. Dėl to ir mėlynuoja, kad esant lėtai kraujotakai hemoglobinas, arba raudonieji kraujo kūneliai, prisisotina anglies dvideginio. Kraujas patamsėja, dėl to tamsėja kojos.

Jeigu žmogus ir toliau nekreipia dėmesio į šituos simptomus, tokiu atveju pereinama prie vadinamųjų audinių mitybos sutrikimų. Tai žaizdos, atsiveriančios opos. Jos dažniausiai atsiveria tuose taškuose, kurie remiasi į batus, bet dažnai būna pirštų galuose, ant kulnų. Tiesiog gali pradėti juoduoti, tai yra vadinamoji gangrena. Stadijoje, kai ligonis skundžiasi protarpiniu šlubumu, mes galime sėkmingai jį gydyti, sakykime, penkerius metus. Jeigu laiku kreipiasi, apie 80 proc. atėjusių ligonių po penkerių metų turės tokį patį protarpinį šlubumą. Jeigu jie pakeičia savo gyvenimo būdą, laikosi visų nurodymų, išvengia operacijų“, – aiškina L. Velička.

Deja, jeigu žmogus nesikreipia laiku, praleidžia momentą, kai dar galima padėti, liga progresuoja iki kritinės išemijos, kai prasideda naktiniai skausmai, atsiveria žaizdos. Tokie ligoniai laukti negali, reikia skubiai imtis intervencijų. Apie pusė tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų per metus gali netekti kojos.

Fizinis aktyvumas labai svarbus, nes tai yra kaip gydymas. Būtent vaikščiojimo terapija padeda stabdyti šios ligos progresavimą.

L. Velička

Jei pacientas susizgribo laiku, kreipėsi į kraujagyslių chirurgą, jis šią ligą diagnozuoja instrumentiniais tyrimais. Matuojamas kulkšnies žasto indeksas. Jeigu jis sumažėjęs, paskiriamas gydymas.

„Klaudikacijos pradžioje, kol dar ligonis gali nueiti 300–500 metrų, siūlome gydytis vaistais, bet gydymas dažniausiai susiveda į rizikos veiksnių korekciją. Fizinis aktyvumas labai svarbus, nes tai yra kaip gydymas. Būtent vaikščiojimo terapija padeda stabdyti šios ligos progresavimą. Aš kartais juokaudamas pacientams sakau: parduokite automobilį, pirkite šuniuką, – tai labai efektyvus dalykas. Visą laiką – metimas rūkyti. Metęs rūkyti žmogus nori išvengti operacijos ir ilgiau gyventi turėdamas mažiau visokiausių kitų medicininių intervencijų“, – komentuoja L. Velička.

Dar vienas patarimas – sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tiksliau – reikia žinoti pradinį cholesterolio kiekį. Jeigu jis padidėjo, mažinkite jį. Jeigu padidėjo nedaug, gali užtekti tik pakeisti mitybą, bet jeigu padidėjo žymiai, prireiks ir vaistų, pažymi kardiologė J. Plisienė.

Jei prasidėjo klaudikacija – protarpinis šlubčiojimas, keiskite savo gyvenimo būdą

– Reguliariai mankštinkitės

– Meskite rūkyti

– Sumažinkite cholesterolio kiekį

Jeigu žmogus pakeitė gyvenimo būdą, bet tai jam vis tiek nepadeda, liga progresuoja, pasitelkiamas intervencinis gydymo būdas. Tokio gydymo būdo indikacija – kritinė išemija.

„Taikomas operacinis gydymas arba minimaliai invazinis endovaskulinis gydymas per dūrį kirkšnyje, vadinamasis stentavimas. Pavyzdžiui, jeigu yra užsikimšusi kraujagyslė blauzdoje, per dūrį kirkšnyje yra įvedama speciali vielutė, su ta vielute pereinamas susiaurėjimas, atliekama rekanalizacija. Jeigu yra ar visiškas užsikimšimas, ar susiaurėjimas, įvedamas balionėlis. Viskas atliekama su rentgenu ir su kontrastu. Balionėlis išplečiamas ir dažniausiai taip ir paliekamas. Bet kartais būna, kad kraujagyslė vėl susiaurėja, tada reikia įdėti stentą“, – pasakoja L. Velička.

Jis taip pat dar kartą pažymi: jeigu progresuojant šiai ligai nieko nedaroma, galima dėti lygybės ženklą, kad žmogus praras koją.

Tiems, kurie pajuto pačius pirmuosius protarpinio šlubumo simptomus, laidos svečias pataria: „Kreipkitės į gydytojus, atsidurkite kraujagyslių chirurgo kabinete, kad sužinotumėte tikrąją padėtį.“

Plačiau – gegužės 3 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Kojų kraujagyslių užsikimšimas gali baigtis net kojų amputacija: kaip jį pastebėti?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt