Gyvenimas

2021.08.05 16:29

Aplinkai draugiško festivalio organizatoriai aiškinsis, ką valgysime po 50 metų

LRT.lt2021.08.05 16:29

Ar žinojote, kad net pusė viso gyvenamo Žemės ploto yra naudojama žemės ūkiui bei gyvulininkystei? Maisto pramonė atsakinga už maždaug 26% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ši pramonė taip pat pasiglemžia iki 70% viso mūsų turimo gėlo vandens. Nors šie skaičiai yra milžiniški, panašu, jog to nebeužtenka, rašoma festivalio „Zero Waste Fest`21“ organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų, pasaulyje gyvens daugiau nei 9 milijardai žmonių. Tai reiškia, kad jau dabar sparčiai besisukantis maisto pramonės variklis vis tiek bus per lėtas. Žmonijai gresia badas. Taip gali nutikti todėl, kad Žemė ir jos resursai paprasčiausiai nebebus pajėgūs užauginti dar daugiau maisto. Esant tokioms prognozėms, mokslininkai ieško išeičių, kurios padėtų išgauti aplinkai draugiškesnį maistą. Pagrindiniai tokio ateities maisto kriterijai: jis turėtų būti užauginamas naudojant mažiau gamtinių resursų bei augimo metu užimtų mažesnius plotus.

Galų gale, svarbu nepamiršti ir etinės pusės. Jau dabar vištos yra auginamos tokiuose ankštuose narvuose, jog nė negali pajudėti. Nemažiau šiurpą kelia ir tas faktas, kad ūkininkai, norėdami greičiau užauginti savo gyvulius, pasitelkia antibiotikus, o tai, beabejo, atsiliepia ir mūsų sveikatai. Ateities karta privalo tai sustabdyti bei ieškoti kitų alternatyvų. Tad kokio maisto galime tikėtis po 50 metų ar dar greičiau?

Laukti penkiasdešimtmečio tikriausiai nė nereikės. Jau šiandien pasauliui yra pristatomos alternatyvos, kurios, panašu, gali įsitvirtinti. Klausimas tik kiek laiko prireiks, kad šios alternatyvos būtų ne tik eksperimentas, bet ir kasdienė kiekvieno vartotojo pirkinių krepšelio prekė, prieinama visame pasaulyje. Tarp naujienų galime išgirsti apie lašinius, išgaunamus iš grybų, ar 3D kepsnius. Jei tai kol kas skamba itin futuristiškai, kviečiame susipažinti su svirpliais. Juos paragauti galime jau čia pat – Lietuvoje.

Prieš dešimtmetį, įvairius vabzdžius, patiekiamus kaip užkandį, buvo galima rasti tik egzotinėse šalyse. Šiandien šis, supermaistu vadinamas baltymų šaltinis, skinasi kelią į Europą. Patraukliausi iš vabzdžių šiuo metu yra svirpliai.

Norint užauginti 100 g. svirplių, gali užtekti 1 l vandens. Lyginant, 100 g. jautienos kiekiui reikia apie 2000 l vandens. Svirpliams taip pat pakanka nedidelių gyvenamųjų plotų. 1 kg svirplių reikia 15 m2. Tuo tarpu užauginti 1 kg jautienos – 200 m2. Negana to, svirplių auginimas pagamina 100 kartų mažiau CO2 nei jautienai auginami ir apdorojami gyvuliai. Šie mažyliai natūraliai užauga per 32-35 dienas. Tai toks pat laikas, per kiek laiko yra užauginami viščiukai su antibiotikų pagalba. Vertinant iš maistinės pusės – svirpliuose yra 3-4 kartus daugiau baltymų nei riešutuose.

Beabejo, svirpliai mūsų akims vis dar atrodo tolima egzotika. Drąsesni ragauja džiovintus, skrudintus ar karamelizuotus svirplius, o tie, kuriems svirplių vaizdas atrodo atgrąsus, gali išbandyti produktus bei patiekalus, gaminamus iš svirplių miltų. Tai duona, krekeriai, makaronai, blynai ir kt. Smulkintus svirplius taip pat galima įmaišyti į kokteilius, užsibarskyti ant kiaušinienės. Dauguma sako, kad svirplių skonis panašus į saulėgrąžas ar riešutus.

Šalia visų savo teigiamų aspektų, svirpliai yra dar ir puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Jie gali maitintis daržovių bei vaisių likučiais. Tad kitaip tariant – maisto likučiai tampa nauju maisto produktu.

Vabzdžius auginantys ūkininkai sako, kad drąsiausi svirplių degustuotojai yra vaikai. Jie turi mažesnį nusistatymą, yra imlesni. Todėl galima manyti, kad ateities kartoms svirpliai taps visiškai įprastu maistu.

Maisto pramonės inovacijos bei tvarus vartojimo kelias yra aktuali tema kiekvienuose namuose. Jei norite apie tai sužinoti daugiau, rugpjūčio 13-15 dienomis, Antalieptėje vyks aplinkai draugiškas „Zero Waste Fest`21“, kurio šiųmetė tema – maistas. Festivalio organizatoriai bei diskusijų dalyviai pakvies pasinerti į retai užduodamus klausimus bei padės atrasti gamtai draugiškas alternatyvas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.