Gyvenimas

2021.08.02 17:55

Bėgimas – tarsi meditacija: efektyviai gerina fizinę ir emocinę sveikatą

LRT.lt2021.08.02 17:55

Šių metų pradžioje atliktas visuomenės tyrimas* atskleidė, jog nerimo lygis jaunų žmonių grupėje pasiekė neregėtas aukštumas. Dėl nepatenkintų socialinių poreikių auga pyktis, kuris ypač kenksmingas visuomenės sutelktumui ir jos fizinei bei psichinei sveikatai. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ organizuojamos programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorės Ingridos Voicechovskos, bėgimas – vienas efektyviausių būdų suvaldyti nerimą ir pagerinti fizinę bei emocinę sveikatą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bėgimas – ne tik svorio metimui

Nors bėgimas – puikus būdas stiprinti kūno raumenis, tai ne vienintelis šio judėjimo pliusas. Programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė, bėgikė Ingrida Voicechovska sako, kad bėgimas stiprina viso kūno sveikatą – gerina virškinimą, stiprina širdį ir kraujotakos sistemos veiką, mažiną aukštą kraujo spaudimą, stiprina sausgysles bei raiščius. Bėgdami taip pat sulėtinsite senėjimo procesus – bėgant organizme gerėja kraujo pratekėjimas į odą bei deguonies ir maistinių medžiagų pasisavinimas.

„Bėgimas – tarsi meditacija. Kai kūnas juda, turime galimybę pailsinti mintis ir leisti joms „atsikvėpti“ nuo visų rūpesčių. Tai galimybė atsikratyti įtampos ir streso“, – sako I. Voicechovska. Jai pritaria ir ilgų nuotolių bėgikas Egidijus Adomkaitis, vos per ketverius metus tapęs vienu greičiausių bėgikų šalyje.

„Pradėjus reguliariai bėgioti ne tik dingo nereikalingi kilogramai, bet ir sustiprėjo imunitetas, tapau darbingesnis, pradėjau geriau miegoti. Bėgiojant susiradau ir bendraminčių – emocinė sveikata taip pat pagerėjo. Atsirado socialinis bėgikų „burbulas“, kuriame jaučiuosi puikiai“, – džiaugiasi E. Adomkaitis.

Bėgimas mažina nerimą

Visi žinome, kad sportas gali būti naudingas mūsų fizinei sveikatai, tačiau ne taip dažnai susimąstome apie jo įtaką mūsų psichinei savijautai. Bėgimo metu kūne mažėja streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – todėl senka įtampos lygis, mažėja nerimas. „Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti gerą psichinę būklę, sulėtindamas smegenų ląstelių senėjimą bei skatindamas laimės hormono – endorfino – gamybą smegenyse. Reguliariai bėgiojant galima pajusti teigiamą poveikį kritiniam mąstymui, dėmesio koncentracijai, atminčiai bei emocinei būklei. Po bėgimo treniruotės pasijusite nusiraminę, pakylėti ir laimingi“, – sako I. Voicechovska.

Prieš devynerius metus bėgimą atradęs E. Adomkaitis bėgimą prilygina geriausiems vaistams kovoje su nerimu: „Apėmus nerimastingoms ar liūdnoms mintims visada išsiruošiu į bėgimo treniruotę. Dar nėra taip buvę, kad po jos grįžčiau piktas ar neramus.“

Priklausymas bendruomenei didina motyvaciją

Abu bėgikai tikina, jog priklausant bendruomenei motyvacija bėgti padidėja, tad treniruotis tampa lengviau ir drąsiau. „Tai sukelia teigiamus pokyčius fiziniame ir emociniame lygmenyje. Be to, priklausymas bėgimo klubui leidžia patirti bendruomeniškumo jausmą, ypač reikalingą mūsų emocinei sveikatai. Tai vienas iš būdų mažinti atskirtį bei jaustis, kad nuolat esi apsuptas motyvuojančių, palaikančių žmonių. Kartu su klubo nariais ne tik treniruojamės, bet ir aptariame savo tikslus, aiškinamės tinkamiausius būdus rezultatams gerinti, planuojame, kuriose bėgimo varžybose dalyvausime“, – pasakoja E. Adomkaitis.

Pasak sportininko, bėgimo varžybos – tai puikus būdas bėgikams ne tik išsiaiškinti savo jėgas norimose distancijoje, tačiau ir pajusti palaikymą, vieningumo džiaugsmą kartu dalyvaujant renginiuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.