Gyvenimas

2021.08.01 19:30

Įsirengti džiungles namuose verta: 7 kambarinių augalų naudos aplinkai, kūnui ir psichikai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.08.01 19:30

Dėl savo naudos kambariniai augalai net lydi astronautus į kosmosą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ žinovės dalijasi įdomiais faktais apie augalus: augalų ekspertė Teresė Jokšienė sako, jog dėl natūralaus citrinmedžio kvapo aplinkoje dirbant kompiuteriu padaroma 70 proc. mažiau klaidų, o, anot psichologės Jovitos Žibūdaitės, augalai itin teigiamai veikia vaikus su dėmesio sutrikimu.

Vasaros laikotarpiu visi gali džiaugtis žaluma, tačiau jos apsupti galite būti ir visus metus tiesiog savo namuose, jei pasirūpinsite kambariniais augalais. Visi žino, kad jie valo orą, tačiau tai toli gražu nėra vienintelė jų nauda, pabrėžia profesorė Jurgita Plisienė. Kambariniai augalai pasižymi raminamuoju poveikiu, lygiai taip pat, kaip ir naminiai gyvūnai, bet ir tai dar ne visos jų galios. Kodėl verta namuose auginti citrinmedį? Kokius stebuklus daro fikusas?

Pradėti kalbėti apie augalų teikiamą naudą reikėtų nuo kosmoso. Prie kai kurių augalų naudingumo yra prisidėję NASA mokslininkai.

„NASA mokslininkams buvo iškeltas uždavinys surasti būdą, kaip ilgų skrydžių metu kosminiuose laivuose palaikyti sveiką žmonėms gyvenamąją aplinką. Jie pagalvojo, kad reikėtų pasidomėti augalais, nes augalai žemėje atsirado žymiai anksčiau negu žmonės, jie yra ragavę tų medžiagų, kuriomis dabar esame užteršę savo aplinkos orą“, – pasakoja Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kuratorė T. Jokšienė.

Viename kubiniame centimetre oro turėtų būti maždaug 4–5 tūkst. jonų. Bet dabar taip užteršėme savo aplinką, kad jonai neutralizuojasi, jų skaičius labai sumažėjo, o didžiuliame subrendusiame miške kaip tik tiek jonų ir yra.

T. Jokšienė

NASA ekspertų teigimu, augalai į aplinkos orą išskiria fitoorganines medžiagas, kurios, anot mokslininkų, skatina lengvųjų jonų susidarymą ore. Kuo lengvieji jonai mums padeda? T. Jokšienė pažymi, kad būtent nuo lengvųjų jonų skaičiaus ore, kuriuo kvėpuojame, priklauso mūsų sveikata ir gyvybė.

Kambariniai augalai ne tik valo orą: dėl savo naudos net lydi astronautus į kosmosą

„Viename kubiniame centimetre oro turėtų būti maždaug 4–5 tūkst. jonų. Teigiamų jonų yra truputį daugiau, neigiamų mažiau. Bet dabar taip užteršėme savo aplinką, kad dėl cheminės taršos, dėl teršalų, esančių ore, elektroninių prietaisų, televizorių, kompiuterių, galu gale, sintetinės patalpų apdailos jonai neutralizuojasi, jų skaičius labai sumažėjo, o didžiuliame subrendusiame miške kaip tik tiek jonų ir yra. Iš karto miške pajaučiame, kaip sveikstame“, – aiškina augalų žinovė.

Kaip augalai veikia mus ir mūsų namus?

1. Drėkina namų orą

Jeigu jūsų namuose oras sausas, pasistatykite papirusinę viksvuolę. Gamtoje natūraliai šis augalas auga pelkėse. Kas namuose turi papirusinę viksvuolę, žino, kad šį augalą reikia labai dažnai laistyti.

„Visas vandenukas, kurį supilame į vazoną, palaipsniui per lapus išgarinamas į aplinką. Kuo dažniau laistome augalus, tuo daugiau vandens yra išgarinama, tuo oras yra drėgnesnis. O kam tas drėgnas oras reikalingas? Jeigu oras sausas, mes iš karto tai pajaučiame savo oda, kvėpavimo takais, elektrinasi plaukai. Sausame ore net galima susirgti plaučių uždegimu“, – kalba laidos viešnia.

2. Šalina chemines medžiagas

Kiti augalai valo namus – šalina iš aplinkos chemines medžiagas. Dabar, pasak T. Jokšienės, kvėpuojame tokiomis medžiagomis, kurių mūsų organizmas nepažįsta: formaldehidu, toluenu, benzenu.

„NASA laboratorijose mokslininkai įrodė, kad didelį tų cheminių medžiagų kiekį augalai absorbuoja į save ir jų į aplinką nebeišleidžia. Jeigu, kai pakeičiame baldus, sienų apmušalus, jaučiame nemalonų kvapą, greitai tų teršalų augalai tikrai nepajėgs pašalinti, reikėtų jiems pagalbos, bet jeigu mes nuolatos gyvename su augalais, jie tą cheminių medžiagų kiekį sumažina“, – pasakoja ji.

3. Šalina kenksmingus mikroorganizmus

Dar viena kambarinių augalų galia – šalinti kenksmingus mikroorganizmus. T. Jokšienė sako, kad mikroorganizmai yra nuostabus dalykas, būtent jie suskaido daugumą cheminių medžiagų ore ir panaudoja jas, kad gyvuotų.

„NASA mokslininkai taip pat įrodė: kuo daugiau užteršto oro nukreipiama link šaknų, žemės paviršiaus, tuo labiau padidėja mikroorganizmų skaičius. Mes žinome, kad dauguma mikroorganizmų naudingi žmonių sveikatai, bet kai kurie (vos keli procentai) gali sukelti ligas. Pavojingų žmonių sveikatai mikroorganizmų skaičių augalai gali sumažinti“, – sako specialistė.

Pavyzdžiui, alavijas mažina mikroskopinių grybų, fikusas – streptokokų skaičių ore. Visiškai šie augalai mikroorganizmų nesunaikina, bet trukdo jiems daugintis. „Gal ligos ir neišvengsime, bet ta liga bus lengvesnė, greičiau pasveiksime“, – tikina T. Jokšienė.

4. Gerina vidaus organų darbą

Kai kurie augalai turi naudos ir mūsų vidaus organams, pavyzdžiui, citrinmedžiai, mandarinmedžiai. Šie augalai – su nuostabaus aromato lapais, kuriuose gausu eterinių aliejų. Kai kvapiosios medžiagos pakliūva į nosį, receptoriai iš karto pagauna molekules ir siunčia signalą į emocinį centrą. Kadangi iš šito centro toliau vystėsi visos likusios mūsų smegenys, šį signalą gauna ir visos kitos smegenų dalys, kurios reguliuoja vidaus organų veiklą.

„Aišku, tai nėra stebuklingas poveikis. Kad mes momentaliai išsigydysime vieną ar kitą ligą, tai ne. Citrinmedžius rekomenduočiau auginti ne dėl vaisių, kurių visada yra parduotuvėse, o tiesiog dėl aromato. Dar viena smulkmenėlė, tai ištyrė ir įrodė japonų mokslininkai: jeigu aplinkoje kvepia natūraliais citrinmedžių aliejais, dirbant kompiuteriu padaroma 70 proc. mažiau klaidų“, – pasakoja augalų žinovė.

Dažnai žmonės skundžiasi, kad jiems auginti kambarinių augalų tiesiog nesiseka. Ką pataria specialistė? Pirmiausia, anot jos, priimkite į aplinką augalus pagal jos sąlygas – priežiūra iškart bus paprastesnė.

Tie žmonės, kurie kenčia nuo pervargimo, perdegimo sindromo, skundžiasi žema saviverte arba nepasitikėjimu savimi, galėtų pamatyti, kaip tą resursą, kurį atiduoda gėlėms, galėtų nukreipti į save, kurdami ryšį su savimi.

J. Žibūdaitė

„Kur gali augti storas, sultingas augalas, lapuose sukaupęs begalę drėgmės? Aišku, dykumose, kur lyja retkarčiais, kur oras sausas, kur daug saulės. Jeigu pastatysime šviesioje vietoje, alavijas vešės, bet jeigu pastatysime kažkur kambario gilumoje, kur šviesos mažai, jis skurs. Daug šviesos reikia visiems augalams, kurie turi baltai geltonai margus lapus. Kuo daugiau šviesios spalvos, tuo daugiau reikia šviesos. Dracenos lapai tamsesni, ji tvers ir pavėsyje. Augalą maitina sodriai žalias lapas: kuo jis didesnis, tuo jis gali tverti didesnį šešėlį“, – patarimais dalijasi T. Jokšienė.

5. Veikia kaip terapija – gerina emocinę savijautą

Mokslininkai sako, kad rūpinimasis augalais, ypač, pavyzdžiui, per sunkius pandemijos metus, per vienišą karantiną, gali net išgelbėti emocinę sveikatą. Psichologė J. Žibūdaitė pažymi, kad augalai gali pagerinti emocinę sveikatą lygiai taip pat, kaip ir buvimas gamtoje.

„Dažnai buvimas gamtoje ramina, atpalaiduoja, gali įkvėpti. Yra atlikta eksperimentų su pacientais, kurie gulėjo palatoje, pilnoje kambarinių augalų. Buvo lyginama su grupe pacientų, kurie gulėjo palatoje be jokio augalo. Pastebėta, kad pacientai, kurie gydėsi palatoje tarp augalų, ir greičiau sveiko, ir jų kraujospūdis buvo mažesnis, ir nervingumas. Jie taip pat pasižymėjo didesniu energingumu, buvo atsparesni skausmui“, – teigia pašnekovė.

Tačiau kuo daugiau augalų turėtų būti ne tik gydymo įstaigose, bet ir kiekvieno namuose, nes jie teigiamai veikia ne tik sergantį, bet ir sveiką žmogų. Augalas, sako J. Žibūdaitė, gali būti ir gydytojas, ir pagalbininkas.

6. Žalia augalų spalva ramina, skatina kūrybiškumą

Ne šiaip sau gydytojų chalatai būna būtent žalios spalvos. Žalia spalva spalvų psichologijoje yra siejama su ramybe, draugyste ir atsidavimu.

„Žmonės, kurie mėgsta žalią spalvą, dažnai renkasi profesiją arba specialybę, susijusią su darbu su žmonėmis, netgi pagalba žmonėms. Apskritai dauguma aptarnavimo sferoje dirbančių ir savo darbą mėgstančių žmonių mėgsta ir žalią spalvą“, – sako psichologė.

Rūpinimasis augalais skatina būti ir fiziškai aktyviems. Tai, specialistės teigimu, yra pirmoji pagalba, kai išgyvename stresinę situaciją. Be to, rūpinimasis augalu yra santykio su augalu kūrimas, tai atskleidžia didžiulius kantrybės, švelnumo, atidumo, rūpestingumo, atsakomybės resursus.

„Tie žmonės, kurie kenčia nuo pervargimo, perdegimo sindromo, skundžiasi žema saviverte arba nepasitikėjimu savimi, galėtų pamatyti, kaip tą resursą, kurį atiduoda gėlėms, galėtų nukreipti į save, kurdami darnesnį ryšį su savimi. Man atrodo, augalai yra puikūs mūsų mokytojai“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Jeigu matote, kad artimas žmogus ar kažkas iš aplinkinių turi polinkį į depresiją, padovanokite jam augalą. Augalas – mūsų langas į didžiąją gamtą, o psichologė tiki – visi ilgimės gamtos, nes esame jos dalis.

7. Padeda susikaupti ir susikoncentruoti

Įrodyta, kad augalai gali didinti dėmesio koncentraciją, kadangi veikia raminamai, o susikoncentruoti galime tik ramybės sąlygomis.

Turbūt žinome iš savo patirties: kai esam sudirgę, pavargę, susierzinę, susikaupti be galo sunku. J. Žibūdaitė pasakoja, kad buvo atliktas tyrimas su vaikais, kurie mokėsi augalų apsuptyje, klasėje su daug kambarinių gėlių. Nustatyta, kad žymiai pagerėjo vaikų kognityvinės funkcijos: atmintis, mąstymo skaidrumas, dėmesio koncentracija. Įdomus faktas, kad augalai ypač teigiamai veikia vaikus, kuriems nustatytas dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas.

„Pats paprasčiausias būdas atnešti daugiau džiaugsmo į niūrią kasdienybę – pasisodinti medelį, rūpintis juo, mylėti, o vėliau galbūt skinti saldžius jo vaisius arba tiesiog gerėtis ryškiaspalviais žiedais. Ir oras bus gaivesnis, ir nuotaika geresnė“, – tikina laidos vedėja J. Plisienė.

Plačiau – gegužės 13 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Kambariniai augalai ne tik valo orą: dėl savo naudos net lydi astronautus į kosmosą
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.