Gyvenimas

2021.07.29 21:31

Kaip nejudinamas nyksta raumuo, taip be jokio fizinio aktyvumo atrofuojasi ir smegenys

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.07.29 21:31

Jeigu norite būti daržovė be smegenų, nustokite judėti, žodžių į vatą nevynioja prof. Alvydas Unikauskas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ jis kartu su mokslininku Albertu Skurvydu paaiškino, kaip (ne)judėjimas susijęs su smegenų nykimu ar atsinaujinimu. „Apie raumenis visi supranta: jie nedirba – nyksta, bet niekas taip negalvoja apie smegenis“, – kalba laidos vedėjas.

„Dauguma mano, kad mankšta ir sportas reikalingi svoriui kontroliuoti ir kūno formoms palaikyti. Taip, tai tam turi įtakos, tačiau judėjimas didžiausią įtaką daro ne mūsų kūnui, o smegenims. Jeigu jūs reguliariai nejudėsite, jūsų smegenys tiesiog ims nykti“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Gamtoje viską galime suskirstyti į tris dalis: tai mineralai, augalai ir gyvūnai. Iš jų smegenis turi tik gyvūnai. Kodėl? Nes tik tie sutvėrimai, kurie juda, turi nervų sistemą, o kai kurie – ir visavertes smegenis.

„Jei mes visai nejudame, iš esmės smegenys mums nereikalingos. Sąmoningai pasirinkę nejudėti drąsiai galime pereiti į daržovės statusą. Jeigu nori būti daržovė be smegenų – nustok judėti“, – žodžių į vatą nevynioja laidos vedėjas.

Ką mokslas sako apie judėjimo svarbą smegenims?

Lietuvos sporto, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesorius, habilituotas biologijos mokslų daktaras, mokslininkas A. Skurvydas tikina, kad patys įdomiausi tyrimai yra susiję su judėjimo svarba smegenims.

Visi naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys labai plastiškos, neuroniniai tinklai, neuronai kinta: stresas juos naikina, o judėjimas yra tas karalius, kuris stimuliuoja smegenų atsinaujinimą.

A. Skurvydas

Judėjimo svarba smegenims: jos plastiškos, jei treniruoji – prapleti, netreniruoji – prarandi

„Galvos smegenyse yra apie milijardą neuronų, ląstelių, kiekviena iš jų kontaktuoja dar su kitomis 30–40 tūkst. Jeigu paimtume vieną kubinį milimetrą galvos smegenų, jame būtų apie 100 tūkst. neuronų, milijardą sinapsių. Visi naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys labai plastiškos, neuroniniai tinklai, neuronai kinta: stresas juos naikina, o judėjimas yra tas karalius, kuris stimuliuoja smegenų atsinaujinimą.

Stimuliuojama trimis būdais: pirmiausia galvos smegenys ypač atsinaujina, jeigu mokosi atlikti naujus, įdomius, smulkius, tikslius judesius, ne monotoniškus, o spontaniškus; antras stebuklingas dalykas yra tas, kad kai žmogus tyrinėja pasaulį, vaikas prisiliečia prie žaislo, liečiasi odos receptoriais, tai milijardai stimulų iš periferijos, kurie pakliūva į galvos smegenis ir jas stimuliuoja; trečias, pats įdomiausias, dalykas, sporto medicinos topas, – kad griaučių raumenys, per dieną padirbę vidutiniškai 60 minučių vidutiniu tempu arba 10 minučių intensyviau, prigamina apie tūkstantį natūralių vaistų, kuriuos mokslininkai pavadino miokinais. Jie per kraują irgi stimuliuoja smegenų atsinaujinimą“, – pasakoja A. Skurvydas.

Taigi mokymasis, kontaktavimas su pasauliu ir judėjimas – štai kas stimuliuoja smegenis. Jeigu raumuo nedirba, jis atrofuojasi, hormonų miokinų gamybos fabrikas dirba vangiai, gauname žymiai mažiau neurotropinių medžiagų iš periferijos.

„Per pastaruosius metus įrodyta, kad fizinis aktyvumas, ypač vaikams iki lytinio brendimo, itin gerina mokymosi pasiekimus, ypač abstraktaus mokymosi, matematikos. Fizinis aktyvumas labai gerina kognityvines funkcijas“, – pažymi mokslininkas.

Judant išskiriamos medžiagos stimuliuoja smegenų atsinaujinimą, sportas yra stimulas neuronams susikurti, bet po to reikia sėsti ir daug dirbti. Kitaip tariant – negali tikėtis, kad daug judėdamas gebėsi ką nors atlikti automatiškai: kvaila nieko dėl to nedaryti, bet tikėtis išspręsti aukštosios matematikos uždavinius vien pabėgiojus. „Tai yra stimulas indui praplėsti, vėliau reikia atlikti kitus darbus“, – pabrėžia A. Skurvydas.

Taigi, mūsų smegenys plastiškos. Jei jos netreniruojamos, nenaudojamos, prarandamos, o naudojamos praplečiamos. Profesorius tyrinėjo lietuvių judėjimo įpročius. Buvo atliktas vienas didžiausių tyrimų – ištirta 10 tūkst. žmonių.

„Galime pasakyti, kad turime milžinišką problemą. Žmonių nuo 30 iki 50 metų, ypač vyrų, fizinis aktyvumas yra velniškai sumažėjęs. Jie labai užsisėdi, gali turėti daugybę lėtinių ligų. Pasyvumas gali apie 30–50 proc. padidinti riziką susirgti širdies sistemos ligomis, net 50 proc. – depresija. Tai problema“, – aiškina jis.

Pagrindinis judėjimo įrankis net nėra sportas – tai tiesiog vaikščiojimas ar bėgiojimas. Žmonėms trūksta intensyvesnio krūvio, ypač vyresnio amžiaus asmenims.

„Mūsų kultūroje priimta, kad sportas tikrai ne vyresnio amžiaus žmogui. Tai yra didžiausia problema, kad vyresnio amžiaus žmonės nemėgsta intensyvių pratimų. Apskritai vidutinio amžiaus vyrai pradeda nieko nebemėgti, susigriebia pavėlavę“, – pasakoja A. Skurvydas.

Jis dėsto kursą „Kaip mityba ir judėjimas gali apsaugoti nuo 40 ligų“. Sako, tai skandinavų paradigma, kad fiziniai pratimai ir mityba yra vienos iš geriausių prevencinių priemonių kovai su 40 ligų. Jeigu esi fiziškai pasyvus, be didesnės tikimybės susirgti depresija ir širdies sistemos ligomis, apie 35 proc. padidėja diabeto tikimybė, apie 30 proc. – tam tikros vėžio formos, apie 25 proc. – hipertenzija. Pažymėtina, kad judėjimas neatsiejamas nuo mitybos, streso mažinimo. „Turi būti derinamos trys prevencinės jėgos kryptys: fiziniai pratimai, mityba ir streso mažinimo technologijos“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Smegenų funkcijos

– Koordinuoti ląstelių funkcijas, t. y. ląstelių tarpusavio darbą

– Sukurti homeostazės balansą – balansą tarp visų organizmo sistemų, įskaitant skysčių, mikroelementų, rūgščių, šarmų balansą

– Koordinuoti judėjimą

„Kaip iš tikrųjų viskas vyksta? Paimkime raumenis. Jeigu raumuo dirba, vyksta jo darbas, raumuo auga, netgi didėja jo masė. Jeigu atvirkščiai – raumuo nedirba, ilsimės ant sofos prieš televizorių, vietoj to, kad raumuo augtų, jis pradeda nykti, vystosi jo atrofija.

O dabar pereikime prie smegenų. Dirbdami raumenys nenutrūkstamai siunčia signalus į smegenis. Jeigu mes nedirbame, atsiranda signalų stoka. Kaip gali atrofuotis raumuo, lygiai taip pat gali atrofuotis ir smegenų funkcija. Apie raumenis visi supranta: jie nedirba – nyksta, bet niekas taip negalvoja apie smegenis, kad jos lygiai taip pat nyksta, kaip ir raumenys. Smegenys pradeda dirbti, kai pradedame judėti, nes iš raumenų į smegenis ateina darbo informacija, vyksta jų stimuliavimas. Kitaip nieko nebus“, – komentuoja A. Unikauskas.

Kai judiname ranką, yra siunčiamas signalas į smegenis. Jeigu ranka gipse, smegenys iš tos rankos negauna jokio signalo, jos nestimuliuojamos. Taip, kaip nestimuliuojamas raumuo pradeda nykti, taip nyksta ir ta smegenų dalis.

A. Unikauskas

Kodėl judant į smegenis eina signalai? Mes turime trijų rūšių receptorius, struktūras, kurios reaguoja į aplinką ir per kurias signalai eina į smegenis. Vieni iš jų vadinami mechaniniais receptoriais: jie reaguoja į lietimą, spaudimą arba slėgį, į odos tempimą, sąnarių judesius. Egzistuoja vadinamosios nervinės sausgyslinės verpstės, kurios reaguoja į raumenų sausgyslių įsitempimą, ir yra dar vienos – nervinės raumeninės verpstės, tai irgi yra receptoriai, kurie reaguoja į raumenų ilgio pasikeitimą. Visa tai yra signalai, kurie keliauja į smegenis. Dėl šių signalų ir palaikomos gyvos smegenys.

„Kai mes judiname ranką, yra siunčiamas signalas į smegenis. Smegenų darbas yra priimti signalą ir kontroliuoti tos rankos darbą. Jeigu ranka gipse, smegenys iš tos rankos negauna jokio signalo, jos nestimuliuojamos. Taip, kaip nestimuliuojamas raumuo pradeda nykti, taip tuo metu nyksta ir ta smegenų dalis“, – pabrėžia laidos vedėjas.

Smegenų paskirtis yra apdoroti signalus, o 90 proc. signalų ateina vykstant judėjimui, daugiausiai – iš stuburo srities, nes stubure daug judančių dalių, didžiausias receptorių tankis, palyginti su bet kuria kita kūno dalimi. Stuburas – tarsi platforma, nuo kurios atsispiria kitos kūno dalys.

Kokiomis veiklomis naudingiausia užsiimti, kad maksimaliai išnaudotume stuburo galimybes, atsako mokslininkas A. Skurvydas: „Mūsų organizmas, visa mūsų motorinė sistema mėgsta visą laiką klibėti. Jeigu stovėsi kaip mietas – stuburui blogai, bet jeigu būsi ant judančios platformos, kaip kai važiuoji autobuse, ir reikės išlaikyti pusiausvyrą – puiku, vaikščiosi – puiku, miške eisi per duobeles, į kalną – puiku. Svarbu, kad mūsų organizmas nesėdėtų, tai labai blogai.“

Judėjimo nauda

– Smegenų aktyvinimas

– Kraujo cirkuliacija

– Hormonų skatinimas

„Kai kalbame apie judėjimą, tai nebūtinai apie sportą klube. Tinka darbas darže, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas, tenisas, golfas, šokiai... Judėkite taip, kad jaustumėte malonumą, nes jeigu jums patiks tai, ką darote, jūs jausitės gerai. Kad padidėtų hormonų išskyrimas, kad dėl to susidarytų naujos jungtys tarp neuronų, reikia intensyvesnių pratimų, pavyzdžiui, sprinto, galbūt sunkumų pakilnojimo, didelio intensyvumo intervalinių treniruočių. Judėkite – padėkos ne tik jūsų kūnas, bet ir smegenys“, – tikina A. Unikauskas.

Plačiau – vasario 25 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Judėjimo svarba smegenims: jos plastiškos, jei treniruoji – prapleti, netreniruoji – prarandi
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.