Gyvenimas

2021.08.03 07:31

Į nuovargį nederėtų numoti ranka: pervargęs žmogus gali elgtis panašiai kaip apsvaigęs nuo alkoholio

LRT.lt2021.08.03 07:31

Maudžia raumenis, norisi miego, sunku sutelkti dėmesį, skauda galvą, liejasi vaizdas – pažįstama? Nuovargį jaučiantys žmonės gali elgtis panašiai kaip ir apsvaigę nuo alkoholio, o sveikatai vienodai pavojingas tiek fizinis, tiek psichologinis išsekimas. Kai kada nuolatinis nuovargis gali signalizuoti apie rimtas ligas, tačiau kartais dėl tokios savijautos esame kalti mes patys, o tiksliau – mūsų gyvenimo būdas.

Fizinis ir psichologinis nuovargis skiriasi, tačiau neretai pasireiškia kartu, rašo „Medical News Today“, mat nuolatinis fizinis išsekimas ilgainiui gali sukelti ir psichologinį nuovargį. Nuovargį gali sukelti ir užsitęsęs prastas nakties miegas. Kaip žinia, suaugusiesiems rekomenduojama kasnakt išmiegoti ne mažiau kaip 7–8 valandas.

Gera žinia, kad yra būdų, kaip atsikratyti nuovargio. Neretai padeda subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir, žinoma, pagrindinės nuovargio priežasties (prastas miegas, šlubuojanti sveikata ar kt.) pašalinimas. Numoti ranka į savijautą nederėtų, mat kai nuovargis ima kelti pavojų saugumui, tai tampa visuomenės sveikatos problema.

Kas tai – tiesiog mieguistumas ar nuovargis?

Pavargę žmonės gali elgtis panašiai kaip ir apsvaigę nuo alkoholio, „Medical News Today“ publikacijoje rašo Yvette Brazier. Fizinį nuovargį jaučiančiam žmogui gali būti sunku atlikti tai, ką jis paprastai nesusimąstydamas daro, pavyzdžiui, lipti laiptais. Gali pasireikšti tokie simptomai kaip raumenų silpnumas, o fizinio nuovargio diagnozavimui gali pakakti atlikti jėgos testą.

Psichologinį nuovargį patiriančiam žmogui gali būti sunkiau susikoncentruoti į konkrečius dalykus ir išlaikyti dėmesį. Dažnai jaučiamas mieguistumas, gali būti sunku išlikti budriam darbe.

Mieguistumas gali atsirasti tuomet, kai žmogui nepakanka kokybiško miego arba kai trūksta stimuliacijos. Tai taip pat gali būti miegoti trukdančios sveikatos būklės, tokios kaip miego apnėja ar neramių kojų sindromas, simptomas.

Mieguistumas, lyginant su nuovargiu, paprastai yra trumpalaikė būsena. Dažniausiai ji gydoma reguliariai ir nuosekliai išsimiegant.

O štai nuovargis, ypač kai jis yra lėtinis, dažnai siejamas su sveikatos būkle ar problemų paūmėjimu. Tai taip pat gali būti ir paties nuovargio lėtinė būklė, vadinama lėtinio nuovargio sindromu, arba mialginiu encefalomielitu.

Nesibaigiantis nuovargis – rimtos ligos požymis?

Nuovargį sukelia daugelis gyvenimo būdo veiksnių, taip pat tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos būklė. Nuovargis yra dažnas klinikinės depresijos simptomas tiek dėl pačios depresijos, tiek ir dėl su ja susijusių problemų, tokių kaip nemiga. Nuovargis taip pat gali atsirasti dėl šių psichinės sveikatos problemų:

– streso;
– netekties ir sielvarto;
– valgymo sutrikimų;
– nerimo;
– nuobodulio;
– emocinio išsekimo ar perdegimo;
– tam tikrų gyvenimo įvykių, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos pasikeitimo ar skyrybų.

Be psichologinės sveikatos sutrikimų, nuovargis susijęs ir su hormonų pakitimais bei ligomis, išbalansuojančiomis hormonų pusiausvyrą. Nuovargį gali sukelti Kušingo sindromas, inkstų ligos, problemos su elektrolitais, diabetas, skydliaukės problemos, nėštumas, hormoninė kontracepcija, įskaitant kontraceptines tabletes ir implantą.

Gali būti, jog išsekę pasijausite ir vartodami tam tikrus vaistus. Nuovargį gali sukelti kai kurie antidepresantai, antihipertenziniai vaistai, statinai, steroidai, antihistamininiai vaistai, raminamieji. Nutraukus vaistų vartojimą, kol organizmas prisitaikys, taip pat gali pasireikšti nuovargis. Jo priežastimi gali tapti ir vartojamų vaistų dozės pokyčiai, rašoma „Medical News Today“.

Nuovargį gali sukelti ir vitaminų ar mineralų trūkumas, apsinuodijimas, galintis paveikti miego kokybę. Kofeino ar alkoholinių gėrimų vartojimas taip pat gali sutrikdyti normalų miegą, ypač jei vartojama artėjant miego laikui. Tas pats pasakytina ir apie produktus, kurių sudėtyje yra nikotino.

Žinoma, nuovargį gali sukelti ir tam tikri sveikatos sutrikimai: anemija, diabetas, aukštas kraujospūdis, nutukimas, širdies ligos, lėtinio nuovargio sindromas, nusilpusi imuninės sistemos funkcija, fibromialgija, sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, gastroezofaginio refliukso liga, uždegiminė žarnyno liga, vėžys ir vėžio gydymas, įskaitant chemoterapiją ir radioterapiją, didelio kiekio kraujo netekimas. Nuovargis taip pat gali būti infekcijos požymis.

Kaip rašo „Medical News Today“, nuovargio riziką padidina ir normos ribose neįsitenkantis kūno svoris. Žmogui turint antsvorio, padidėja sveikatos problemų, kurių vienu iš simptomų yra nuovargis, pavyzdžiui, diabeto ar miego apnėjos, rizika. Nuovargis gali sustiprėti ir dėl antsvorio patiriant sąnarių ar raumenų skausmus.

Tiesa, nepakankamą kūno svorį turintys žmonės taip pat lengviau pavargsta. Valgymo sutrikimai, vėžys, lėtinės ligos ir per didelis skydliaukės aktyvumas gali tapti svorio mažėjimo, o kartu ir nuovargio ar net išsekimo priežastimi.

Natūralu, jog nuovargį jaučiančiam žmogui gali būti sunku prisiversti sportuoti, tačiau aktyvios veiklos trūkumas gali dar labiau pagilinti nuovargį. Dėl fizinio krūvio stokos gali pablogėti žmogaus fizinė būklė, tad bet koks fizinis veiksmas taps dar sunkesne ir labiau varginančia užduotimi. Nuovargis gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms po ilgo, intensyvaus protinio ar fizinio aktyvumo.

Apie nuovargį signalizuojantys simptomai

Pagrindinis nuovargio simptomas yra išsekimas po fizinės ar protinės veiklos. Pailsėjęs ar pamiegojęs žmogus nesijaučia žvalus. Jam gali būti sunku imtis kasdienės veiklos, įskaitant darbą, namų ruošą ir rūpinimąsi kitais.

Nuovargio simptomai gali būti fiziniai, psichiniai ar emociniai. Po patirto krūvio (tiek fizinio, tiek protinio) simptomai paprastai sustiprėja. Jie gali pasireikšti praėjus kelioms valandoms po darbo ar mankštos, arba net kitą dieną.

Dažniausiai su nuovargiu siejami šie simptomai:

– raumenų skausmas;
– apatija ir motyvacijos stoka;
– mieguistumas dienos metu;
– sunkumai sutelkiant dėmesį ar mokantis naujų dalykų;
– virškinimo trakto problemos, kaip antai vidurių pūtimas, pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
– galvos skausmas;
– dirglumas ir nuotaikų kaita;
– sulėtėjusi reakcija;
– regos sutrikimai, pavyzdžiui, vaizdo liejimasis.

Kaip sau padėti?

Kad nuovargio gydymas būtų veiksmingas, gydytojas turi rasti ir diagnozuoti pagrindinę jo priežastį. Parinkus tinkamą gydymo būdą ir pašalinus priežastį, nuovargio simptomai gali palengvėti, rašo „Medical News Today“. Tiesa, yra būdų, kaip žmogus sau gali padėti pats.

Vienas tokių – kokybiškas miegas. Kaip laikytis tinkamos miego higienos:

– stenkitės kasdien, net ir laisvadieniais, eiti gulti ir keltis tuo pačiu laiku;

– pasirūpinkite, kad miegamajame būtų jums tinkama oro temperatūra. Galbūt geriau kiek vėsesnė;

– pasirūpinkite, kad kambarys būtų tamsus ir tylus;

– valandą prieš miegą venkite ekranų, nes televizoriaus, kompiuterio ar telefono ekrano šviesa ir garsai gali suaktyvinti smegenų veiklą ir paveikti miego kokybę;

– prieš eidami miegoti neprisivalgykite;

– artėjant miego laikui, pasistenkite sulėtinti tiek fizinę, tiek protinę veiklą. Šilta vonia ar raminanti muzika gali padėti prieš miegą išvalyti galvą nuo įtampą ir nerimą keliančių minčių. Gali būti pravartu užsivesti miego dienoraštį, kuris padės nustatyti tam tikrus dėsningumus.

Norint atsikratyti nuovargio, svarbūs ir valgymo bei gėrimo įpročiai. Kaip rašo „Medical News Today“, maisto racionas gali turėti įtakos tam, kiek pavargęs ar energingas žmogus jaučiasi. Laikantis saikingos ir subalansuotos mitybos, gali pagerėti miegas ir bendra sveikatos būklė. Ką pravartu daryti:

– dienos metu valgykite dažnai, bet po ne daug;

– pasistenkite, kad užkandžiuose būtų kuo mažiau cukraus;

– venkite greito maisto, stenkitės, kad dieta būtų gerai subalansuota, o maistas sveikas;

– vartokite kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių;

– po pietų ir vakare venkite kofeino.

Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali padėti sumažinti nuovargį ir pagerinti miegą. Tie, kurie ilgesnį laiką nebuvo fiziškai aktyvūs, turėtų pradėti sportuoti palaipsniui. Kad būtų lengviau, sportuoti vertėtų produktyviausiu paros metu.

Dar vienas nuovargio problemos sprendimo būdas – joga ir dėmesingas įsisąmoninimas. Tyrėjai nustatė, kad 2 mėnesius dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimus lankiusiems išsėtine skleroze sergantiems žmonėms sumažėjo nuovargis, nerimas ir depresija, pagerėjo gyvenimo kokybė, rašo „Medical News Today“.

Atlikus jogos poveikio tyrimą nustatyta, kad vėžiu sirgusiems pacientams šiek tiek palengvėjo nuovargio simptomai, pagerėjo miego kokybė. Keturių savaičių programoje buvo mokoma jogos pozų, meditacijos, kvėpavimo ir kai kurių kitų technikų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.