Gyvenimas

2021.07.27 21:58

9 iš 10 jos nejunta, bet plyšusi pražudo kas antrą – ką svarbu žinoti apie aneurizmą?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.07.27 21:58

Daugumai išgyvenusiųjų aneurizmos plyšimas palieka neįgalumą ir visiškai pasikeitusį gyvenimą, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ studijoje viešėjusiai aneurizmos plyšimą išgyvenusiai Jolantai pasisekė: šiuo metu ji jaučiasi gerai. Moteriai aneurizma, kaip ir dauguma jų, plyšo netikėtai: Jolanta pamena, kaip vieną rytą suskaudo galvą ir krito be sąmonės.

Deja, trūkusi aneurizma gali baigtis mirtimi, neretai tikimybė išgyventi – vos 50 proc., tad pasiseka, jei taip galima sakyti, kas antram, pažymi profesorė Jurgita Plisienė. Daugumai išgyvenusiųjų aneurizmos plyšimas palieka didelių pasekmių – neįgalumą, nedarbingumą ir visiškai pasikeitusį gyvenimą.

Kas yra smegenų kraujagyslių aneurizma ir kodėl ji lyg galvoje tiksinti bomba, kartu su laidos vedėja aiškinosi gydytojas, intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Audrius Širvinskas.

„Galvos smegenų aneurizma – tai lokalus smegenų kraujagyslės išsiplėtimas. Atsiradusi ji būna labai maža, tačiau laikui bėgant auga, pučiasi ir turi riziką plyšti. Bendrai populiacijoje jos paplitimas yra apie 5 proc. Galima sakyti, kad 5 proc. Lietuvos gyventojų turi galvos smegenų aneurizmą, tačiau kad aneurizma reikšmingai pakeis žmogaus gyvenimą, rizika nėra tokia didelė. Lietuvoje yra apie 90 tūkst. žmonių, kurie turi aneurizmą, tačiau turime turėti omenyje, kad maždaug per metus iš 200–400 aneurizmų plyšta tik viena.

Aneurizma – galvoje tiksinti bomba: patarimai, padėsiantys laiku ją nukenksminti

Bet įvykus plyšimui žala žmogui gali būti labai didelė. Tikimybė išgyventi yra apie 50 proc., dalis susirgusių žmonių nespėja atvažiuoti iki gydymo įstaigos. Bendrai aneurizmai suplyšti riziką kelia aukštas kraujospūdis. Bet situacijų būna visokių: būna, žmogus kažką veikia, reikia kažką pakelti, tuo metu labai stipriai sukyla spaudimas. Kas gali pasakyti, aneurizma plyš ar ne? Jeigu žmogus turi aneurizmą ir klausia, ar gali kelti kokius nors sunkius daiktus, negali žmogaus taip apriboti“, – komentuoja A. Širvinskas.

Pirmas požymis – aneurizmos dydis. Jeigu aneurizma yra 5–6 milimetrų ir didesnė, tai aneurizma, kurią reikia labai įdėmiai stebėti.

A. Širvinskas

Ar aneurizma gali plyšti, ar tai aneurizma, su kuria galima gyventi, pasak mediko, labai svarbus klausimas.

„Pirmas požymis – aneurizmos dydis. Mažos rizikos aneurizmas, kaip bebūtų, vis tiek siūlyčiau tikrintis bent jau kas 5 metus, tačiau jeigu aneurizma yra 5–6 milimetrų ir didesnė, tai aneurizma, kurią reikia labai įdėmiai stebėti, rizika skaičiuojama jau visai kitaip“, – tikina jis.

Be aneurizmos dydžio, yra svarbi ir pačios aneurizmos forma: jei aneurizma netaisyklinga, tai didina riziką jai suplyšti.

„Jeigu aneurizma turi didesnę riziką suplyšti, be abejo, rekomenduotina ją „išjungti“ iš kraujotakos, kad ji neturėtų galimybės augti ir plyšti. Aneurizmą mes pasiekiame per kirkšnies arteriją: keliaujame kraujagyslėmis, kol ją pasiekiame, į pačią aneurizmą patenkame iš kraujagyslės vidaus. Į aneurizmos maišą yra įvedamas mikrokateteris, jo diametras yra mažiau nei pusė milimetro. Visos priemonės, kurias naudojame, yra labai smulkios, vos matomos.

Mūsų tikslas – „uždaryti“ aneurizmą ir apsaugoti ją nuo plyšimo. Per tą mikrokateterį į patį aneurizmos maišą įvedamos platininės spiralės. Jų vedama tiek, kol maišas užsipildo. Tos spiralės aneurizmoje lieka, tada aneurizmoje susiformuoja krešulys, po kiek laiko – randas ir kraujas ten nebeteka. Aneurizma neturi šansų artimiausiu metu augti ir plyšti“, – pasakoja intervencinis radiologas.

Laidoje „Klauskite daktaro“ savo aneurizmos plyšimo istorija pasidalijo Jolanta. Ji sako, kad susitikimas su gydytoju A. Širvinsku jai prilygsta antro gyvenimo pradžiai. Su smegenų aneurizma Jolanta gyveno 10 metų ir ji netikėtai plyšo. Laidos herojė aiškiai pamena dieną, kai plyšo aneurizma, – ji prasidėjo visiškai įprastai, taip, kaip ir visos kitos.

„Gyvenau greitu tempu: didelis krūvis, darbai, norėjau daug suspėti. Niekada negalvoji, kad su manimi taip gali atsitikti. Buvo rytas, ruošiausi į darbą ir iš pačio ankstyvo ryto man labai stipriai suskaudo galvą. Tai buvo staigus galvos skausmas ir aš tik spėjau pasakyti savo vyrui, kad man labai skauda galvą, ir nualpau.

Po kiek laiko, kai atgavau sąmonę, pradėjo labai stipriai pykinti, buvo labai skausmingas, baisus pykinimas. Mačiau, kad aplink mane vaikšto felčeriai, greitoji jau buvo iškviesta. Jie jau mane ruošė nešti iš namų ir, kai nešė pro duris, tuo metu atgavau sąmonę, atsimenu, kad pasakiau, jog labai noriu gyventi. Spėjau tą pasakyti ir dar tuo pačiu užsiminiau, kad mano tėtis mirė nuo aneurizmos“, – prisiminimais dalijasi moteris.

Atsiminimais iš siaubingos dienos laidoje dalijosi ir Jolantos vyras Olegas: „Niekam to nelinkėčiau, net priešui, bet įvyko, kaip įvyko. Aš miegojau, Jolanta atėjo ryte, pasakė, kad labai skauda galvą, ir staiga suklupo ant lovos. Ji prarado sąmonę, pradėjo kratytis, buvo baisu. Po viso to pagalvojau: ji mėgsta ryte daryti mankštą, o aš keliuosi truputį vėliau; jeigu ji būtų dariusi mankštą kitame kambaryje ir taip būtų atsitikę, niekas nežino, kuo būtų pasibaigę.“

Jolantai ligoninėje buvo atlikta operacija. Nubudusi palatoje ir pamačiusi, kad guli tarp labai sunkių ligonių, sako supratusi, kokia situacija buvo rimta. Moteris prieš daug metų buvo kreipusis į gydytojus dėl atsirandančio galvos skausmo, veido tirpimo.

„Po to manęs daktaras prašė atsiųsti nuotraukas, kurias aš buvau dariusis prieš dešimt metų. Jaučiau kažkokį skausmą galvoje, kartais, būdavo, patirpsta šiek tiek veidas, bet visą laiką galvojau: gal tai nuovargis. Daktaras, kai pasižiūrėjo į tą prieš dešimt metų darytą nuotrauką, pastebėjo, kad jau tada buvo nedidelė aneurizma“, – kalba Jolanta.

Aneurizma simptomus sukelia labai retai. 90 proc. aneurizmų yra nejuntamos, paprastai randamos atsitiktinai.

A. Širvinskas

Anot A. Širvinsko, nuotraukoje buvo matyti 5 milimetrų dydžio galvos smegenų aneurizma. Ši aneurizma tuo metu nekėlė didelės rizikos, bet jau tada tai buvo aiškus signalas, kad reikia atkreipti dėmesį.

„Mane labiausiai ir sujaudino ta mintis, kad Jolanta buvo pasidariusi magnetinį rezonansą ir žinojo tą faktą, kad turi aneurizmą. Tačiau jai praėjo skaudėti galvą ir ji gyveno toliau, ta aneurizma natūraliai atsirado minčių pakraštyje. Kadangi nekelia žmogui rūpesčių, aneurizma tiesiog pamirštama“, – mintimis dalijasi radiologas.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas neturėtų jaudintis dėl to, ar turi galvos smegenų aneurizmą, ar ne, sako A. Širvinskas. Vis dėlto yra tam tikrų rizikos faktorių, rizikos grupių, kurios turėtų būti atidesnės.

Aneurizmos rizikos faktoriai

– Aukštas kraujospūdis

– Rūkymas

– Jei tarp pirmos kartos šeimos narių yra pasitaikiusi aneurizma

– Kitos retos ligos, kaip inkstų policistozė

„Aneurizma simptomus sukelia labai retai. 90 proc. aneurizmų yra nejuntamos, paprastai randamos atsitiktinai. Jeigu aneurizma susijusi su simptomais ir skausmu, tai jau būna visai kitas dalykas, visai kito pobūdžio ir dydžio aneurizma, ją galima gydyti greičiau“, – pažymi pašnekovas.

Plačiau – balandžio 19 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Aneurizma – galvoje tiksinti bomba: patarimai, padėsiantys laiku ją nukenksminti
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.