Gyvenimas

2021.07.26 22:01

Jeigu jus kamuoja raumenų mėšlungis, reikėtų apsilankyti ir pas kardiologą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.07.26 22:01

Jei jus ištiktų blauzdos mėšlungis plaukiant jūroje ar ežere, šis, atrodytų, nekaltas dalykas gali jus ir pražudyti, tad žinoti, kodėl įvyksta raumenų mėšlungis, ką daryti, kad jo nebūtų, ir kaip elgtis, jei raumenį sutraukė vandenyje, svarbu kiekvienam. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko ir kardiologo Roko Šerpyčio patarimai.

„Raumenų mėšlungis įvyksta ne vien plaukiant, daug dažniau tai vyksta naktį. Mėšlungis – tai situacija, kai įvyksta raumens spazmas. Raumenyje visą laiką yra balansas, tonusas tarp susitraukimo ir atsipalaidavimo, bet jei staiga suspazmuoja, tai ir yra mėšlungis. Beje, kas įdomu, yra tik vienas blauzdos raumuo, kuriame įvyksta mėšlungis, – tai dvilypis raumuo“, – kalba A. Unikauskas.

Mėšlungio priežastys

1. Kalcio perteklius

Viena iš priežasčių, kodėl gali įvykti raumenų mėšlungis, yra kalcio perteklius. Kalcis – tas elementas, dėl kurio įvyksta tiek raumens skaidulų susitraukimas, tiek jų atsipalaidavimas. Jis labai aktyviai dalyvauja raumens darbe.

Pacientams, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus, elektrolitai kalis, magnis iš organizmo pasišalina greičiau. Gali prasidėti širdies permušimai, imti trikti ritmas, kartu vienas iš simptomų gali būti būtent mėšlungis.

R. Šerpytis

Gydytojas pataria, kuo parturtinti savo mitybą, kai vargina raumenų mėšlungis

2. Magnio ir kalio trūkumas

3. Blauzdos raumenų nuovargis

Yra daug žmonių, kuriems raumenų nuovargį reikėtų statyti į pirmą poziciją, bet ne visiems, sako profesorius.

Padės, jei kamuoja mėšlungis:

1. Vanduo

Jeigu dėl raumenų mėšlungio kaltas kalcio perteklius, sprendimas labai paprastas – tai yra vanduo, visiems prieinamas, bet ne visų geriamas.

„Kam reikalingas vanduo? Kai mes išgeriame pakankamai vandens, kalcio efektas pamažu išnyksta, t. y. sunormalėja kalcio kiekis. Tada gali nebebūti ir mėšlungio. Kitaip sakant – santykinai sumažėja kalcio koncentracija. Pats kalcio kiekis išlieka normalus, bet santykinai kalcio koncentracija, kadangi padaugėja vandens, tampa mažesnė“, – aiškina daktaras.

2. Špinatai

Špinatai – magnio atstovai. Tai daržovė, kurioje daug magnio. Špinatai nėra vienintelė daržovė, iš kurios galima gauti magnio, bet dažniausiai siūlomi būtent jie, o Lietuvoje jie tikrai mėgstami. „Magnis šioje situacijoje – kalcio antagonistas, veikiantis priešingai“, – pažymi A. Unikauskas.

Kaip susijęs mėšlungis ir širdis?

Laidos vedėjas perspėja – jeigu jus kamuoja mėšlungis, reikia apsilankyti pas kardiologą. Tačiau kaip susijęs mėšlungis ir širdis?

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų kardiologas R. Šerpytis sako, kad viena iš mėšlungio priežasčių yra elektrolitų disbalanso sutrikimas, o dėl elektrolitų disbalanso sutrikimo gali atsirasti širdies permušimai, sutrikti širdies ritmas, prasidėti prieširdžių virpėjimas ir pan.

„Prieširdžių virpėjimas – lėtinė, progresuojanti liga. Pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, elektrolitų disbalansas, t. y. kalio sumažėjimas, labai stipriai padidina tikimybę, kad vėl gali sutrikti ritmas.

Kodėl sumažėja kalio, yra daug priežasčių. Viena iš jų – ypač vasarą, kai šiltas oras, žmogus netenka elektrolitų būtent per prakaitą. Kardiologiniai pacientai dažnai vartoja daug vaistų, ypač tie, kurie serga širdies nepakankamumu, vartoja šlapimą varančius vaistus, kurie išvaro vandenį“, – komentuoja specialistas.

Iš tiesų širdies nepakankamumu sergantiems pacientams kardiologai priversti skirti diuretikų, o tai gali tapti dar labiau sumažėjusio kalio kiekio kraujyje priežastimi.

„Visą laiką pacientams, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus, ypač tiems, kurių širdies nepakankamumo simptomai sunkiau valdomi, jie vartoja didesnes dozes, elektrolitai kalis, magnis iš organizmo pasišalina greičiau, dėl to turime papildomą bėdą. Gali prasidėti širdies permušimai, imti trikti ritmas, kartu vienas iš simptomų gali būti būtent mėšlungis – netikėtai sutraukia vieną ar kitą raumenį“, – kalba kardiologas.

Jeigu ištinka plaukiant, reikia nepanikuoti, žinoti, kad tai yra trumpalaikis raumens sutraukimas. Reikėtų sustoti, apsiversti ant nugaros ir plūduriuoti, kol praeis.

R. Šerpytis

Jei šlapimą varančius vaistus vartojantis žmogus pastebėjo, kad pradėjo traukti raumenis, ką jam reikėtų daryti? Pirmiausia, žmonės, kurie serga širdies nepakankamumu, turėtų žinoti, kad vandens kiekis organizme kinta, tad būtina sekti savo svorį, žiūrėti, kiek organizme yra vandens, nes dažniausiai didžiąją dalį organizmo svorio sudaro būtent vanduo.

„Jeigu mėšlungis kartojasi, reikėtų kreiptis į savo šeimos daktarą, pasižiūrėti, ar elektrolitų nėra per mažai. Kodėl taip laisvai nesakau visiems vartoti kalį? Dažnai kardiologiniai pacientai turi kitų ligų, viena iš jų yra inkstų nepakankamumas, kas irgi gali daryti įtaką. Tad kalio vartojimas turėtų būti atsargus, tinka ne visiems ir ne visada“, – perspėja R. Šerpytis.

Jeigu ligoniui paskirti šlapimą varantys vaistai, gali būti, kad praėjus laikui jam reikės kitokios šių vaistų dozės. Vienam reikės didesnės, kitam galbūt mažesnės. Tai, pasak kardiologo, priklauso nuo to, kaip konkretus žmogus gyvena, kokį maistą valgo, kiek suvartoja druskos.

„Širdies nepakankamumas gali paūmėti dėl per didelio fizinio krūvio, tada širdies funkcija pablogėja. Šitie ligoniai yra labai trapūs ir ši liga gali labai greitai pablogėti. Tas dažnai ir įvyksta. Dėl to, jeigu vaisto dozė per didelė, automatiškai skysčių netenkama daugiau ir tada reikia vartoti papildomai vaistų, kurie galėtų atstatyti kalį“, – sako laidos svečias.

Kitaip sakant, jeigu jums paskirta tam tikra vaisto dozė, tai nėra konstanta, tai kintantis dydis, dėl to būtina sistemingai lankytis pas kardiologą.

Be šlapimą varančių, yra ir kitokių kardiologijoje naudojamų vaistų, kurie gali paskatinti mėšlungį. Mėšlungio riziką gali didinti vaistai, skirti cholesteroliui gydyti, t. y. statinai.

„Nuo 1 iki 10 proc. žmonių, kurie vartoja statinus, pasireiškia raumenų skausmai, gali būti raumenų mėšlungis, spazmai. Antras vaistas – nifedipinas, skirtas stabiliai krūtinės anginai gydyti“, – vardija R. Šerpytis.

Kalbant apie mėšlungį, lytis nesvarbi – tiek vyrai, tiek moterys panašiai dažnai skundžiasi raumenų mėšlungiu. Apskritai dažniausiai tuo skundžiasi jauni sportininkai, kurie pertempia, nuvargina raumenis, ir vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys, tie, kurie turi daugiau ligų, vartoja daugiau vaistų.

„Naktinį mėšlungį tie, kuriems daugiau nei 50 metų, epizodiškai patiria 40 proc. populiacijos“, – pabrėžia pašnekovas.

A. Unikauskas pataria: jei mėšlungis ištiko pavojingoje aplinkoje, maudantis ar vairuojant automobilį, išsigąsti nereikia. Skausmas gali apimti staiga, bet pasistenkite nedaryti staigių judesių, o tiesiog kuo labiau ištempkite pažeistą raumenų grupę. Dar neretai žmonės puola daužyti sutrauktą vietą, pavyzdžiui, koją, tačiau kur kas veiksmingiau būtų ištiesti koją ir tempti už kojų pirštų pėdą, kad raumenys taptų kuo ilgesni.

„Kadangi dažniausiai tai blauzdos raumuo, reikia jį ištempti. Kartais siūlomas masažas, bet jeigu masažuosite per silpnai, galite dar labiau sudirginti raumenį. Kitaip sakant – turi būti minkymas, o ne trynimas, tada tai bus efektyvu“, – priduria laidos vedėjas.

Daktarui antrina ir kardiologas R. Šerpytis: „Jeigu ištinka plaukiant, reikia nepanikuoti, žinoti, kad tai yra trumpalaikis raumens sutraukimas. Jis trunka sekundę, kelias minutes, iki 10 minučių, reikėtų sustoti, apsiversti ant nugaros ir plūduriuoti, kol praeis.“

Plačiau – gegužės 24 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Gydytojas pataria, kuo parturtinti savo mitybą, kai vargina raumenų mėšlungis
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.