Gyvenimas

2021.07.23 17:11

Marius Čepulis. Kas pievose griežia?

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.07.23 17:11

Paukščiams išskridus į šiltus kraštus (gerai, gerai, dar neišskrido, bet jau migracija prasidėjusi), pievose ėmė karaliauti styginių orkestrai. Bet, pasirodo, tų čirpintojų griežėjų yra ne taip jau ir mažai. Tai kaip sužinoti, kas gi čia grajina? Juolab, kad tūlam lietuviui visi, kas pievoje šokinėja, yra žiogai arba svirpliai, o kai kurie pakankamai įprasti paukščiai net painiojami su cikadomis. Taigi neriam į čirpiančiųjų pasaulį.

Pavasarį pirmieji pradeda griežti, o teisingiau, čirpti žiogeliai. Ne, tikrai ne vabzdžiai, o paukščiai. Taip, mes turim tris rūšis paukščių, kurie čirpia it žiogai ir nepatyrusiai ausiai juos atskirti yra gana sunku. Na tik paukščių balsai yra kur kas garsesni ir skardesni, o sparnuočiai nustoja giedoti tada, kada pradeda griežti žiogai. Nendrynuose galima išgirsti nendrini žiogelį, krūmais apaugusiose pievose – margąjį ir upinį žiogelius.

Ar dar tarp paukščių yra „žiogų“? Žinoma. Va, pavyzdžiui, gegužiuko prašančio maisto balsas irgi primena garsų kiek keistoką svirpimą. Tas svirpimas toks įtaigus, kad net ne jo įtėviai jam savo vaikams skirtą maistą atiduoda.

Ir pati garsiausia griežimo meistrė, paukštė, kuri į Afriką varo pėstute (ne iš tikrųjų), kurios balsas nuo vasaros vidurio neduoda miegot poilsiautojams, o šie pikti nebepailsi per atostogas, mažėja jų darbingumas ir faktiškai griaunama šalies ekonomika, yra griežlė. Atrodo, toks įprastas paukštis, atrodo, toks įprastas ir išsiskiriantis balsas ir vis viena daugumai tai būna visiška terra incognita.

Žmonės klausinėja, kas tai per cikada, žiogas ar skėrys. Iš kitos pusės, na iš kur tiems miesčionims, tik vasarą atkankantiems į sodybas žinot, kas te vakarais ir naktimis rėkia: – krex – krex, krex – krex, krex – krex. Ne veltui K. Linėjus ir vardą lotynišką griežlei parinko – Crex crex. Pamatyti šitą varškės krėtėją (lietuviai mano, kad ji sako – krės, krės varškės) yra labai sunku. Ji gali tau po kojomis griežti, o žolyne jos ir neįžiūrėsi. Gal dėl to ir prisigalvojama apie visokias cikadas irgi žiogus su garso kolonėlėmis.

Iš vabzdžių smuikais apdovanoti yra tik tiesiasparnių būrio (visokie skėriai irgi žiogai) atstovai. Lietuvoje jų aptinkama bemaž pusšimtis rūšių. Iš jų anksčiausiai giedoti pradeda daržininkų priešas numeris vienas – kurklys.

Čia tas pats, kur kurmis su žiogu sugriešijo ir gavosi toks keistas besirausiantis padarėlis. Jų patinai rausia urvelius specialiai išlenktus tam, kad garsas toliau sklistų ir pateles viliotų. Kurkti kurkliai dažniausiai pradeda vakare ir gali nenutilti visą naktį. Tas monotoniškas „kurrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr“ girdisi iš toli, o patį giesmininką sunkiai pamatysi.

Tai ką jūs dabar girdit čirpiant yra patys įvairiausi žiogai. Ne, ne tie mažiukai pievose strikinėjantys iš po kojų (čia skėriai ir skėriukai), ne svirpliai (vienas kitas juos tėra girdėjęs), bet tie žalieji ar rudieji didieji ilgaūsiai. Žmonės juos kažkodėl svirpliais vadina, nors būtent tie didieji žali ir yra žiogai. Dažniausiai sutinkami yra žaliasis žiogas ir žiogas giesmininkas. Juos lengva atskirti, nes žaliojo žiogo sparnai ilgesni.

Tiesa, nenustebkit, jei pamatysit žiogą drugelį triauškiantį – žiogai visaėdžiai, ir visokie vabzdžiai yra jų raciono dalis (ir jums gali įsegti, jei būsit įkyrūs, bei pagavę ilgai nepaleisit). Na ir svarbiausias dalykas, kad žiogai nenaudoja kojų grojimui. Kojas naudoja klausymui. O groja su balso aparatu, kuris yra sparnų priekyje. Taip pat nenustebkit, jei jie pas jus atskris į 11 aukštą pagroti – jie puikūs skrajūnai.

Be jau minėtų žaliojo ir giesmininko, mūsuose galite sutikti margąjį, siūlaūsį, keršąjį, smailiagalvį žiogus, įvarius spragtukus, lakštasparnį ar šilinį pjūklius.

Dar pievose groja skėriai bei skėriukai. Būtent jie garsą išgauna kojas braukydami į sparno gyslas. Bet jų garsas tylus, vos girdimas ir reikia atidžiai kiekvieno klausytis, kad žiogų triukšme išskirtumėt. Kaip atskirti skėriuką nuo visų žiogų? Jie mažesni ir jų antenos trumputės, o ausis jie pilvan susikišę.

Sausose smėlingose pievose galite sutikti tarkšlius. Kiek dažnesni yra mėlynsparniai tarkšliai. Jiems pašokus pasimato ryškūs mėlyni apatiniai sparneliai, nors pats tarkšlys labai jau slepiamų spalvų būna. Įspūdingesni yra ryškiai raudonais apatiniais sparnais maivosi raudonsparniai tarkšliai. Ir jų garsai stipresni. Tarkšliai tarškia skrisdami. Viržyne esu stebėjęs raudonsparnį tarkšlį, kuris gan ilgai lakiojo garsiai tarkšdamas.

Na ir liko svirpliai, kurie pas mus nėra labai jau dažni. Sausose pievose sutinkmas juodas it smala dirvoninis svirplys. Jis gieda urvelyje iškišęs užpakalį laukan. O prie namų laikosi ir vakarais iš proto dvikojus veda naminis svirplys. Jų garsas nėra nuolatinis čirškimas kaip kad žiogo. Svirpliai svirpčioja „porcijomis“ ir jų garsas yra daug silpnesnis, melodingesnis. Tiesa, svirpliai, kaip ir žiogai, groja sparnais.

Ar yra Lietuvoje cikadų. Taip, pilnos pievos mažų strikinėjančių cikadėlių, bet jų garso mes negalime išgirsti. O iš giedančiųjų cikadų mes turime tik vieną rūšį, kuri dėl šiltėjančio klimato pradėjo plisti į šiaurę – tai kalninė cikada.

Jos garsų svirpimą išgirsti tikrai ne kiekvienam pavyks (žinoma, kokioj Italijoj ar Graikijoj jų pilni medžiai), mat kalninės cikados rastos vos keliuose Nemuno ir Jiesios šlaituose. Cikados gieda ne kojomis ar sparnais, o specialiais pirmam pilvelio segmento nugarinėje dalyje esančiais stangria membrana dengtais organais. Gieda, kaip ir priklauso, tik bernai.

Tad štai, visi pievų ir pakrūmių griežėjai išvardinti. Nepraleiskit progos jų pasiklausyti. Dar griežlės nenutilusios, žiogų pilni žolynai, o gal pavyks prislinkti ir pamatyti, kaip koja į sparną brūžina skėriukas, Neringos pušyne pabaidyti tarkšlį ar kažkur už pečiaus išgirsti svirplį?

Gražaus žiogų muzikos sklidino savaitgalio.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.