Gyvenimas

2021.08.04 21:31

Su amžiumi lėtėjančią medžiagų apykaitą vėl pagreitins 4 dalykai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.08.04 21:31

Medžiagų apykaita bėgant metams ima suktis vangiai, tačiau kodėl? Ar yra būdų tai pakeisti? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė pasidalijo 4 būdais, kaip medžiagų apykaitą priversti suktis greičiau ir taip numesti svorio.

Anot jos, pirmiausia reikėtų suprasti, kaip veikia mūsų metabolizmas skirtingame amžiuje. Jeigu jaunystėje viskas vyksta be kliūčių, netrukdo nei hormonai, nei stresas, nei gyvenimo būdas, tai vyresniame amžiuje atsiranda trukdžių: keičiasi hormonai, patiriama daugiau streso, ne visada išeina laikytis režimo, mažiau judama. Visa tai lėtina medžiagų apykaitą, tačiau tai ne bėda – kai kas gali padėti.

Šias paslaptis padėjo atskleisti mitybos specialistė, mitybos mokslų Londone magistrantė Gabrielė Žaromskytė, kuri taip pat prisideda prie Anglijos nacionalinės sveikatos sistemos organizuotos diabeto prevencijos programos.

Ar iš tiesų su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja ir kodėl? Atsako laidos viešnia: „Deja, taip, lėtėja. Taip yra todėl, kad mūsų organizmo funkcijoms reikalinga energija, o raumeninė masė sunaudoja daugiau energijos negu riebalinė. Todėl tie žmonės, kurie turi daugiau raumenų nei riebalinės masės, gali pasidžiaugti greitesne medžiagų apykaita. Bėgant metams mūsų raumeninė masė yra, riebalinė masė didėja ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės kenčia nuo lėtesnės medžiagų apykaitos.“

Bėgant metams raumenų masė pradeda nykti, o baltymai padeda to išvengti. Pakankamas baltymų suvartojimas yra siejamas su mažesne metabolinių ligų rizika senatvėje.

G. Žaromskytė

Ką daryti, kad medžiagų apykaita išliktų greita bet kuriame amžiuje?

Pasak mitybos specialistės, nėra vieno magiško būdo, kaip pagreitinti medžiagų apykaitą. Visgi mityba, gyvenimo būdas tikrai yra galingi dalykai, kaip ir sportas.

Kas pagreitina medžiagų apykaitą?

Baltymai

Kodėl baltymai tokie svarbūs medžiagų apykaitai? G. Žaromskytė pažymi, kad būtent iš baltymų susidaro ir raumeninė, ir kaulų masės.

„Bėgant metams raumenų masė pradeda nykti, o baltymai padeda to išvengti. Raumenų masė yra svarbi ne tik fiziniam stiprumui, kad senatvėje galėtume patys atsistoti iš sėdimos pozicijos, bet ir metabolinei sveikatai. Pakankamas baltymų suvartojimas yra siejamas su mažesne metabolinių ligų rizika senatvėje“, – kalba laidos viešnia.

Tai reiškia, kad metabolizmas greitėja, jeigu valgoma pakankamai baltymų. Baltymai – pagrindinė raumenų ir apskritai mūsų organizmo statybinė medžiaga. Jie nepaprastai svarbūs.

Baltymų galima gauti iš:

– gyvulinės kilmės maisto: mėsos, žuvies, pieno produktų,

– augalinės kilmės maisto: ankštinių daržovių, avinžirnių, lęšių, pupelių, riešutų.

Kiek vyresniame amžiuje reikėtų suvartoti baltymų, individualu, mat tai priklauso nuo gyvenimo būdo. Visgi paprastai per dieną rekomenduojama suvartoti 1 gramą baltymų 1 kilogramui kūno masės: jei sveriate 70 kilogramų, reikėtų suvartoti apie 70 gramų baltymų.

„Norėčiau pabrėžti, kad dažna klaida yra tai, jog žmonės daugiausiai baltymų suvalgo vakarienės metu, neatkreipia dėmesio į baltymus pusryčių ar pietų metu arba net išvis praleidžia kai kuriuos patiekalus.

Organizmas vienu metu gali pasisavinti tik tam tikrą kiekį baltymų, todėl juos svarbu išdėlioti tolygiai dienos eigoje“, – komentuoja G. Žaromskytė.

J. Plisienė taip pat priduria, kad baltymai svarbūs ne tik sveikiems žmonėms, bet ypač sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, esant uždegimui, širdies nepakankamumui ir kitoms ligoms, kai organizmui reikia didesnio baltymų kiekio. „Kartais matome, kad pacientai ima lengviau sveikti, kai gauna pakankamą baltymų kiekį“, – pažymi kardiologė.

Su amžiumi mūsų medžiagų apykaita, o kartu ir kūnas keičiasi. Jeigu pokyčiai nedžiugina, teks įdėti pastangų, kad būtų kitaip.

J. Plisienė

Maisto produktų „duetai“

„Yra maisto produktų, kurie turi eiti kartu ir vienas kitą papildo, vienas be kito negali, pavyzdžiui, kalcis ir vitaminas C“, – teigia laidos vedėja.

Kodėl šie dalykai turi būti vartojami sykiu? Anot mitybos konsultantės, vitaminas C padeda įsisavinti kalcį. Be to, kalcis turi nepaprastai didelį ryšį ir su vitaminu D.

„Lietuvoje daug kam trūksta vitamino D, todėl kai tik atsiranda galimybė, siūlau bent pusvalandį praleisti lauke, o jei tokios galimybės nėra, valgyti daugiau kiaušinių, riebios žuvies, galbūt netgi vartoti papildą“, – pataria G. Žaromskytė.

Kalcis ir vitaminas C, kalcis ir vitaminas D užtikrina ir kaulų sveikatą, kadangi visos šios medžiagos reikalingos kaulų masei susidaryti.

Fitoestrogenai

Tai yra augaliniai estrogenai, kurie, vartojami dideliais kiekiais, gali imituoti organizme esantį hormoną estrogeną. Jis dominuoja moteryse, tačiau po menopauzės šio hormono gamyba sumažėja, dėl to pasireiškia tam tikri simptomai.

„Fitoestrogenų turintis maistas gali padėti tų simptomų išvengti ir juos sumažinti. Fitoestrogenų galima rasti sojų produktuose, kaip sojų piene, tofu, pupelėse, taip pat ankštinėse daržovėse: avinžirniuose, lęšiuose, humuse, linų sėmenyse, uogose, kai kuriose kruopose“, – vardija mitybos mokslų magistrantė.

Sportas

Sportas – dar vienas reikšmingas dalykas kalbant apie metabolizmą. Būtent sportas padeda tvirtinti tiek raumenis, tiek kaulus.

„Tai, be abejo, neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Suderinus tiek mitybą, tiek sportą rezultatai bus dar geresni, negu ėmusis kažkurio vieno iš jų“, – tikina G. Žaromskytė.

Išties sveika mityba turi būti būtinai suderinta su sportu, sako J. Plisienė. „Su amžiumi mūsų medžiagų apykaita, o kartu ir kūnas keičiasi. Jeigu pokyčiai nedžiugina, teks įdėti pastangų, kad būtų kitaip“, – priduria ji.

Plačiau – gegužės 27 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Ką daryti, kad medžiagų apykaita išliktų greita bet kuriame amžiuje?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.