Gyvenimas

2021.07.24 07:00

Kai pakyrėjo dirbti kitiems, mama su dukra Plateliuose atidarė užkandinę: per 3 metus maistas čia brango tik sykį

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.07.24 07:00

Prieš trejus metus Kristina su mama Lina nutarė: užteks dirbti kitiems – metas pradėti dirbti penkiskart daugiau. Taip tenka, kai nori dirbti sau, šypsosi moterys. Plateliuose jų atidaryta užkandinė sėkmingai atlaikė karantinus, o užrašas ant vienos kėdės primena: „Čia sėdėjo prezidentas.“ Sužinojusios, kad sulauks tokio svečio, moterys sako nebežinojusios, ko griebtis: šluotos ar širdies lašų.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šių įdomių kelionių metu atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

Sutikusios priimti į svečius, užkandinės „Plate lyn“ šeimininkės Kristina Gražulė ir jos mama Lina telefonu iš anksto įspėjo – su sąlyga, jei užsuksime gerokai popiet. Atvykus iškart paaiškėjo, kodėl: vietų automobilių sausakimšame užkandinės kieme pralaisvėjo tik apie 15 val.

Karštą vasaros dieną pavaišinusios gaivia tradicine žemaitiška cibulyne – ta pačia, kurios sykį čia skanavo ir LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja kulinarė Beata Nicholson, – šeimininkės trumpam atsitraukė nuo puodų ir prisėdo šalia. Papasakojo, vis tai vardu pasveikindamos atėjusius svečius, tai atsisveikindamos iki greito, koks gyvenimas verda Platelių ežero pašonėje.

Eiti mamos pramintu taku nenorėjo

Iškart po mokyklos Kristina išvyko studijuoti ir baigė edukologijos mokslus Šiauliuose. Tiesa, beveik kiekvieną savaitgalį studentė traukdavo tėviškėn padėti mamai. Lina 17 metų dirbo viešojo maitinimo įmonėje, turėjo ir patirties, ir reikalingą įrangą, tad papildomai priimdavo maisto užsakymus įvairioms šventėms. „Buvau mažoji pagalbininkė“, – prisimena Kristina, o Lina priduria – sūnus jau būdamas pirmokas mikliai pjaustydavo ingredientus mišrainei.

„Vėliau aš, kaip ir mama, pradėjau darbuotis viešojo maitinimo srityje Kretingos rajone, rūpinomės mokyklų, ligoninių maistu. Ilgainiui kilo noras pabėgti nuo didelių korporacijų ir jose neretai matomos prastos kokybės. Norėjosi ko nors mažo, jaukaus, mielo.

Kai gimė mintis nebedirbti kitiems, o pradėti dirbti penkis kartus daugiau, bet sau, iš Barstyčių persikėlėme į Platelius ir 2019 metų birželį atidarėme užkandinę su penkiais staliukais“, – portalui LRT.lt pasakoja Kristina. Moteris neslepia – ji visai nesvajojo sekti mamos pramintu taku ir suktis maitinimo sferoje, tačiau širdis nurimo supratus, kad geriausia daryti tai, ką sugebi.

darysi, reikia pirkt“

Užkandinę moterys pavadino „Plate lyn“ – pagal vieną Platelių atsiradimo legendą. Kadaise smarkiai prapliupus lietui iš didelio debesies viena žemaitė suriko: kaip plate lej! Toje vietoje, pasak legendos, po liūties ir atsirado Platelių miestelis.

Užkandinės pavadinimas kaipmat tapo galvosūkiu svečiams. Užsieniečiai galvoja, kokia lėkštė (angl. plate – lėkštė) čia turima omenyje, kiti svarsto, gal pavadinime užkoduotas šeimininkės Linos vardas, o sykį užkandinėje viešėjęs lituanistas Juozas Pabrėža moteris sudrausmino: „Kodėl „y“ ilgoji, o ne su brūkšniu, kaip derėtų rašyti žemaitiškai?“

Atvykus dėmesį patraukia ne tik pavadinimas – jausmas toks, lyg per slenkstį žengtum ne į užkandinę, o į svečius pas čia gyvenančius žmones. Lina greitai paaiškina – šiame dideliame name ji gyveno jaunystėje, gyvena ir dabar.

„Ištekėjau būdama 20-ies, 1984 metais. Buvo vasario 16 diena – pamenu, kaip nustebau, kai vyresnio amžiaus svečiai su muzikantais ėmė dainuoti „Lietuva brangi“! Kai dabar jau amžinąjį atilsį vyras sugrįžo iš kariuomenės, įsigijome sklypą ir, padedami uošvio, pasistatėme namą.

Pragyvenę 5 metus išsiskyrėme ir aš iš to namo išėjau. Tiesa, likus porai savaičių iki mirties, buvęs vyras pasiūlė man pirkti pusę namo. darysi, pagalvojau, reikia pirkt – susitvarkysim. Namas buvo be langų, be durų, stogas, ir tas buvo nuplėštas“, – prisimena Lina.

Moterys kibo į darbus, įdarbino ir visus giminės vyrus – namo vaizdas ėmė gražėti. Netrukus Kristina čia atšoko vestuves, o tada, vos spėjusios atsikvėpti, mama su dukra, kaip planavusios, čia pat atidarė užkandinę.

Dirba beveik be išeiginių

Nors verslo kūrimo patirties moterys neturėjo, Lina sako nė kiek nesibaiminusi, kad kas nors nepavyks. Tikslą ji turėjo tik vieną – susikurti darbo vietą. „Maniau, turėsime penkis staliukus, ir tiek, kokios čia dar pajamos“, – sako ji.

Užkandinėje moterys pradėjo dirbti dviese: Lina pasižadėjo kas rytą galvoti meniu ir stojo prie puodų, o Kristina ėmėsi padavėjos ir administracinių darbų. Mama su dukra tikina – kai dirbi sau, apie laisvą laiką gali tik pasvajoti. Užtat Kristina juokiasi, kad yra pliusų: su vyru ji visai nesipyksta, mat retai matosi.

„Prie virtuvės lango auga vyšnia. Žiūriu, nutirpsta sniegas, medis ima krauti pumpurus, pražysta, subrandina trešnes, tada, žiūrėk, jau ruduoja lapai ir vėl žiema. Tiek ir tematau“, – atvirauja Lina.

Užkandinė dirba šešias dienas per savaitę. „Ilsimės sekmadieniais“, – sako Kristina, tačiau Lina pataiso: būna ir taip, kad išvis nesiilsime.

„Kažkada bandėme nedirbti pirmadienį – akimirksniu sulaukėme klausimų ir prašymų dirbti, mat pirmadieniais mūsų apylinkėse dažniausiai niekas nedirba, todėl nėra kur pavalgyti. Beje, beveik visos maitinimo įstaigos aplink Platelius yra sezoninės – duris uždaro rugsėjo 15 dieną, o mes dirbame visus metus“, – sako Kristina.

Vasaros sezono metu šeimininkės priima papildomų darbuotojų. Šiuo metu užkandinės virtuvėje dirba 3 žmonės, pirmo įsidarbinimo galimybę Kristina per vasarą suteikė ir keletui dešimtokių – jos turės progą susipažinti su padavėjos darbu.

Kartais viena kitą pasiunčia pas velnius

Kristina neslepia – sunkiausia šioje kelionėje buvo pati pradžia, kai teko rūpintis virtuvės įrengimu ir teisiniais reikalais. „Kažkiek įrangos radome per išpardavimus, ką turėjome, tempėme iš namų, pirkome iš pažįstamų. Taip pat buvo sunku įveikti veterinarinės tarnybos patikras, susitvarkyti buhalteriją – teko gerokai praplėsti turimų žinių bagažą“, – prisimena moteris.

Svečiai šeimininkes dažniausiai giria už šviežią ir skanų maistą, greitą ir šiltą aptarnavimą. Pavyzdžiui, jei užsisakėte garsiosios cibulynės, greičiausiai sulauksite ne tik patiekalo, bet ir instrukcijos, kaip jį valgyti: pirmiausia virtą bulvę mirkyti į spirgynę, tada užtepti kastiniu, o kai šis išsilydęs ims tirpti – dėti į burną ir užsrėbti cibulynės.

„Stengiamės iš paskutiniųjų, – šypsosi Kristina, nors neslepia, kad sulaukus blogų vertinimų sunku neprarasti optimizmo ir išlaikyti ūpą: – Būna, kiti čia atvažiuoja kaip į aukščiausios klasės restoraną ir kažko tikisi. Visiems neįtiksi, bet mes juk ir vadinamės užkandine – tyčia nekėlėme kartelės, kad nenuviltume žmonių, nors kiti klausia, kodėl mes ne kavinė, ne restoranas. Sykį išgirdome, kad mūsų cibulynė verta „Michelin“ žvaigždutės.“

Tiek Kristina, tiek jos mama Lina vieningai tikina: ne menkesnis iššūkis dirbant drauge – kuo mažiau pyktis. „Abi esame perfekcionistės, nenorime, kad per kiekybę nukentėtų kokybė. Kai vingiuoja milžiniška eilė, per skubėjimą atsiranda pykčių, – nesinori nuvilti svečių, mat jie žino, kad pas mus galima pavalgyti greitai“, – kalba Kristina.

Ji šypteli – abi su mama užsidega ir užgesta greitai kaip degtukai. „Nemokame ilgai pykti. Jau kitą dieną susitikusios pasisveikiname, viena kitos paklausiame, kaip miegojome, ir kimbame į darbus“, – sako Kristina.

Maistas brango tik kartą – nuo 4 iki 5 eurų

Plateliuose įsikūrusi užkandinė atlaikė ir koronaviruso pandemiją, kuri, ne paslaptis, buvo pražūtinga ne vienai maitinimo įstaigai. Per karantiną Kristina dirbo viena, mamą išleido į prastovas. Moteris atvira – išsilaikė dienos pietus išsinešti pamėgusių lankytojų dėka, pagelbėjo ir 1000 eurų parama, skirta nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.

Mažiau pelningas verslas tampa ir žiemą. „Įsivaizduokite, jei per dieną ateina trys žmonės, o reikia ir didelį namą iškūrenti, ir 14 įjungtų šaldytuvų laikyti“, – sako Lina, tačiau moterys nesiskundžia ir tikina: nė akimirkos nesigailėjo įgyvendinusios savo sumanymą. Maistas per trejus metus šioje vietoje brango tik sykį – vietoj 4 eurų dabar dienos pietūs (sriuba ir antras patiekalas) kainuoja 5 eurus.

Aukštas svečias vos neįvarė širdies smūgio

Dažniausi šios užkandinės svečiai – vietos įmonių darbuotojai, užsisakinėjantys dienos pietus, turistai iš Lietuvos miestų ir užsienio šalių: Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Italijos, net Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. „Sykį Kristina buvo išvykusi, tai aš vargau – angliškai nemoku, teko viską versti telefonu“, – prisimena Lina.

Šeimininkės neužmirš ir vienos sausio 16 d. – tądien sulaukė tokio svečio, kad Linai teko griebtis širdies lašų. „Pamenu, pas mus rezervavo staliuką 10 žmonių iš Plungės savivaldybės. Kitą dieną laukiame – atvažiavo autobusiukas, išlipo pasitempę vyrai su ausinėmis. „Laba diena, ar galime čia apsižvalgyti?“ – paklausė ir daugiau nieko nesako. Galvojau, gal kokia VMI patikra vyksta“, – dabar juokiasi Kristina.

Lina tuo metu buvo virtuvėje. „Pas mane atėjo tokie vyrai, sako, pas jus bus aukštas svečias. Sakau, aukštas tai tik prezidentas. „Taip ir bus“, – atšovė. Vos nenuvirtau, visą korvalolio buteliuką išgėriau“, – prisiminusi juokiasi Lina.

Ypatingų patiekalų tądien moterys neruošė, buvo sudariusios įprastą dienos pietų meniu, tačiau svečiui tiko. „Gitanas Nausėda vaišinosi daržovių sriuba ir kiaulienos karbonadu, apkeptu pomidorais ir sūriu. Viską suvalgė ir pats susimokėjo, neleido mums pavaišinti“, – prisimena Kristina. Apie išskirtinį vizitą dabar primena ant sienos kabanti nuotrauka ir užrašas ant vienos kėdės: „Čia sėdėjo prezidentas.

Paklausta, ar nuovargio akimirką nekyla noras visko mesti, Kristina atsidūsta: tokią mintį tenka vyti šalin kone kasdien. Visgi neskaičiuoti laiko, jėgų ir investicijų labiausiai skatina šilti žmonių atsiliepimai, be didelės reklamos prie durų vingiuojanti ilga eilė ir iš lūpų į lūpas sklindanti žinia apie tą garsiąją vietą, kur gardžiai pavalgyti viešint Plateliuose.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.