Gyvenimas

2021.07.10 07:00

150 m. veikiančios vaistinės siela rado receptą, kaip išsilaikyti: gamina ir kosmetiką, ir veganiškus šaltibarščius

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.07.10 07:00

Esate ragavę veganiškų šaltibarščių ar žemaičių blynų? Tokių galite užsisakyti bene vienintelėje Šiauliuose vegetariško ir veganiško maisto kavinėje „Valerijonas“. Tiesa, daugeliui ji pirmiausia siejasi su to paties pavadinimo vaistine, kuri per 150 gyvavimo metų jau tapo miesto simboliu. „Kad išsilaikytume, turėjome imtis papildomos veiklos“, – paaiškina „Valerijono“ vadovė Almyra Girdenienė, sukūrusi kosmetiką, su kuria tikisi užkariauti ir Europos rinką.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šių įdomių kelionių metu atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

Šviesios spintelės, nedideli stalčiukai, džiovintos žolelės ir įvairūs buteliukai. Taip pasitinka Šiauliuose besidriekiančioje Vilniaus gatvėje įsikūrusi vaistinė „Valerijonas“, skaičiuojanti jau 151-us metus.

„Esame seniausia miesto įmonė, kuri tose pačiose patalpose vykdo tą pačią veiklą. Įsikūrėme dar 1870 metais, kai vaistininkui provizoriui Murofui buvo išduotas leidimas įkurti trečią vaistinę mieste.

Vėliau vaistinei vadovavo Cemachas Volpė su sūnumis, tačiau visa šeima žuvo per Holokaustą“, – vaistinės istoriją trumpai dėsto dabar jai vadovaujanti A. Girdenienė, negailinti gerų žodžių šiauliečiui dailininkui, kuris prieš keletą metų padėjo atnaujinti vaistinės interjerą, suteikdamas jam Provanso dvasios.

Tiesa, šiandien čia dažniau užsuka tie, kurie nori papietauti. Nuo 1981-ųjų vaistinėje veikianti arbatinė šiandien žinoma kaip vegetariško ir veganiško maisto kavinė. Anot šeimininkės, tai šiuo metu vienintelė tokia kavinė Šiauliuose. Čia galima paragauti veganiškų žemaičių blynų ar šaltibarščių, vegetariškos picos, iškeptos be miltų, trijų grūdų kepsnio, ledų, kuriuos gali valgyti net tie, kurie netoleruoja laktozės, ir kt.

„Žmogaus sveikata ir savijauta labiausiai priklauso nuo gyvenimo būdo, mitybos ir mąstymo“, – svarsto A. Girdenienė, besidominti ajurveda, tradicinės ir alternatyviosios medicinos būdais. Ji sako visuomet besirenkanti natūralius produktus, juos rinktis skatinanti ir kitus.

Anot šeimininkės, arbatinė atsirado todėl, kad kiekviename kampe kaip grybams pradėjus dygti vaistinėms reikėjo pasukti galvą, kaip išsilaikyti. Taip atsirado papildomos veiklos, kuri tiko prie vaistinės. 1994-aisiais vaistinė buvo privatizuota ir jos vadovais tapo aštuoni jos darbuotojai – keturi farmakotechnikai ir keturi vaistininkai, viena jų – A. Girdenienė.

„Čia tiek metų buvo vaistinės dvasia, tiek metų dirbo vaistininkai. Neleido sąžinė tiesiog paleisti šios vietos. Tikiuosi, kad ir po mūsų ši vaistinė išliks“, – vilties nestokoja A. Girdenienė ir prasitaria, kad jai jau 75-eri. Moteris kaip vijurkas sukasi po vaistinę, mielai bendrauja su kiekvienu užsukusiu klientu, su užsidegimu pasakoja apie ilgą ir turtingą istoriją turinčią vaistinę, tapusią vienu iš Šiaulių simbolių ir miesto garsenybių.

Ši vaistinė šeimininkei – kaip antrieji namai. Čia ji darbuojasi kone pusę amžiaus. „Mano tėviškė – netoli Kryžių kalno esantys Meškuičiai. Ten baigiau vidurinę mokyklą, paskui pasirinkau farmacijos studijas Kaune. Po studijų grįžau į savus kraštus ir pradėjau dirbti. Porą metų dirbau centrinėje vaistinėje, o nuo 1974-ųjų atėjau čia“, – pasakoja vadovė.

Tiesa, tuo metu vaistinė turėjo kitą pavadinimą – 1948 metais buvusios C. Volpės vaistinės patalpose įsikūrė vaistinė Nr. 123, „Valerijonu“ ji praminta 1981-aisiais, kai pavadinimą pasufleravo vienas iš gatvės užklydęs katinas.

„Pamenu, darbuojuosi savo kabinete ir girdžiu, kad už sienos kažkoks sujudimas. Pasirodo, receptarai gamino raminamąjį preparatą su valerijonais, katžolėmis ir apyniais. Katinukas įlėkė, užropojo ant šiukšliadėžės su atliekomis ir purto galvytę. Jis buvo nutvertas ir gražiai išprašytas, tačiau žolelių kvapų paviliotas po pusvalandžio vėl įsmuko vidun. Galiausiai nekviestas svečias buvo pavaišintas lašiniais ir dar sykį išlydėtas laukan. Papasakojome šią istoriją tuometiniam vadovui Puronui ir jis nusprendė vaistinę pavadinti „Valerijono“ vardu“, – šypsosi A. Girdenienė. Beje, ant pastato stogo dabar įtaisyti metaliniai katinai.

Vaistinės vadovė tikina, kad vaistininkystė – ne tik jos pasirinkta profesija, bet ir kelias, kuriuo eina jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Ji sako, kad kolektyvas visą širdį į šią vietą sudėjo – viskas čia ir dabar daroma su meile bei užsidegimu.

„Turi būti išskirtinis, kad išliktum“, – neabejoja vaistinei vadovaujanti moteris. Save ir kolegas ji vadina senosios kartos vaistininkais, nes „Valerijonas“ – viena iš nedaugelio vaistinių, kur dar gaminama pagal užsakymą. Dažniausiai čia gaminami vaistai, tepalai ar masažiniai aliejai. „Tarybiniais laikais aptarnavome odos dispanserį, kosmetologijos kabinetą, tad turime reikalingų žinių, patirties“, – tikina A. Girdenienė.

Ji sako, kad sunkių laikų būta, tačiau čia besidarbuojantis kolektyvas nesiskundžia – kad vaistinę išlaikytų, sugalvojo papildomos veiklos.

„Valerijone“ kuriama kosmetika, kuriai naudojami tik ekologiški, natūralios kilmės ingredientai. Jos kūrėja – A. Girdenienė. Vaistinėje gaminamas regeneruojamasis kremas ir intensyvusis veido odos priežiūros rinkinys parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ pelnė aukso medalius. „Siekiame išplaukti ir į platesnius vandenis – Europą, ypač domina Skandinavijos rinka“, – atskleidžia kosmetikos kūrėja.

Beje, vaistinėje kremą gali pasigaminti visi norintys – tai viena iš „Valerijono“ siūlomų edukacijų. Ir tai dar ne viskas, kuo užsiima vaistinė: 2019 metais rūsyje įrengtas Visuomeninis vaistininkystės muziejus.

Apie vaistinėje siūlomas paslaugas A. Girdenienė galėtų su užsidegimu pasakoti valandų valandas. Iš kur tiek energijos ir polėkio? „Kasdien mankštinuosi po valandą! Jei to nedaryčiau, tikriausiai neturėčiau jėgų“, – nesuabejodama tikina pašnekovė ir priduria, kad taip pat domisi sveika mityba, o į priekį ją veda smalsumas ir noras mokytis.

„Jau 15 metų nevalgau mėsos. Nuo tada, kai išvykau į Indiją mokytis ajurvedos subtilybių. Gilinausi į sveikos mitybos principus, domėjausi, kaip ten renkamos žolelės, mokiausi jogos. Vėliau Klaipėdoje baigiau ir aromaterapijos mokymus“, – vardija ji.

Patarimų ji negaili ir vaistinės lankytojams. „Ar žinote, kad moliūgų aliejus – itin naudingas, ypač vyrams? Mano pažįstamas urologas rekomenduoja išgerti po 15 mililitrų 3 kartus per dieną, likus 15 minučių iki valgio.

Tai labai padeda antrąja vyrų širdimi vadinamai prostatai. Beje, ryte atsikėlę išgerkite stiklinę vandens ir arbatinį šaukštelį moliūgų aliejaus, po pusvalandžio papusryčiaukite – dažnam tai padeda atsikratyti refliukso. Moterims patarčiau kasdien vartoti žuvų taukų – kuo daugiau juose eikozapentaeno (EPR) ir dokozahekseno rūgšties (DHR), tuo geriau“, – patarimus vieną po kito žeria A. Girdenienė, noriai žiniomis besidalijanti su lankytojais.

Taip 150 metų gyvuojančioje „Valerijono“ vaistinėje susitinka senosios tradicijos, istorija, anų laikų vaistininkystės dvasia ir šiuolaikiniai sprendimai, aktualūs šių dienų žmogui. Tokiu receptu vadovaujasi legendinės vaistinės darbuotojai siekdami išsaugoti vieną žinomiausių Šiaulių vietų.

Pramoninis turizmas – mūsų šalies turizmo sritis, kurią mes vis dar rūpestingai saugome už daugybės užraktų. Tačiau kelis dešimtmečius skaičiuojantys fabrikai, miestų kampučiuose besislepiantys restoranai ar valgyklos jau pasirengę priimti smalsius ir nostalgijos vedamus turistus. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ vietos turistams siūlo atrasti pramoninį turizmą, tad surengė ir pažintinę kelionę žurnalistams, įtakos turiniui tai neturėjo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.