Gyvenimas

2021.07.19 08:33

Klausiate – atsakome. Ar galima valgyti bananus, kurių žievė pajuodavusi?

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2021.07.19 08:33

Bananuose mažai baltymų ir riebalų, tačiau daug angliavandenių ir nemažai kalorijų. Juose taip pat gausu medžiagų, reikalingų, kad normaliai funkcionuotų nervinės ląstelės, reguliuojančių kraujospūdį, galinčių padėti apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio ir mažinančių rytinį nėščiųjų pykinimą. O ar sveika valgyti bananus, kurių žievė pajuodavusi?

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-valstybinės maisto produktų inspektorės Akvilės Sapronaitės, patamsėję, su juodomis dėmėmis bananai – pernokę vaisiai, kuriuos valgyti galima.

„Tačiau reikėtų nepamiršti, kad produktai, tiekiami į rinką, turi būti pakankamai, bet ne per daug subrendę, o vaisiai turi būti prinokę, bet nepernokę“, – portalui LRT.lt sakė A. Sapronaitė.

Ji teigė, kad produktai turi būti subrendę ir prinokę tiek, kad galėtų nokti toliau, kol prinoks pakankamai. Leistina, kad kiekvienoje partijoje būtų 10 proc. produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų, šiuo atveju – pernokimas.

Jeigu nusipirkote geltonus bananus ir ketinate juos greitai suvalgyti, vaisius laikykite kambario temperatūroje, geriausia – ant spintelės, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ yra sakiusi virtuvės šefė Laura Brekke.

Pasak jos, jeigu nutiko taip, kad nusipirkote didesnį bananų kiekį ir norite, kad jie taip greitai nepajuoduotų, bananų kekės kraštą (vaisiaus skynimo nuo vaismedžio vietą) apvyniokite folija arba maistine plėvele – taip iš bananų nepasišalins drėgmė, tad vaisiai žymiai ilgiau liks švieži.

Kaip anksčiau portalui LRT.lt yra sakiusi Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė dr. Milda Pukalskienė, sunokusiuose ir ypač pernokusiuose bananuose gausu paprastųjų cukrų – gliukozės, fruktozės, sacharozės, jie organizme labai greitai rezorbuojami.

Be vitaminų ir mineralų, bananuose taip pat gausu skaidulų, ypač prinokusiuose bananuose gausu vandenyje tirpių pektinų.

„Pektinai gali sumažinti apetitą, padėti apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio. Bananuose taip pat yra įvairių fitojunginių (fitochemikalų), tokių kaip taninų, katechinų, epikatechinų, galo rūgšties, karotenų, fitosterolių, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tačiau jų koncentracija mažesnė“, – paaiškina mokslininkė.

Bananai, kaip ir dauguma vaisių, nokdami išskiria etileno dujų. Skirtingai nuo kitų vaisių, bananai išskiria didelę šių dujų koncentraciją. Kaip aiškina dr. M. Pukalskienė, vaisiams kontaktuojant su etileno dujomis, juose esančios rūgštys pradeda irti, jie praranda tvirtą formą ir tampa minkštesni, tačiau saldesni ir tikrai tinkami valgyti.

„Nors nokimo pradžioje bananas tampa saldesnis ir šiek tiek pagelsta, ilgainiui jis išskiria per daug etileno, todėl geltoni pigmentai suskaidomi ir atsiranda rudų dėmių. Tai – fermentinio parudavimo pasekmė. Šis natūralus procesas taip pat vyksta, kai bananai yra pažeidžiami mechaniškai“, – paaiškina mokslininkė.

Bananų nerekomenduojama laikyti nei polietileniniame, nei popieriniame maišelyje – dėl juose esančios pernelyg didelės etileno koncentracijos maišeliuose laikomi bananai greičiau noksta.

Pasak dr. M. Pukalskienės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad net neprinokę bananai turi teigiamos įtakos sveikatai. „Neprinokusiuose bananuose yra natūralios kilmės fitosterolių, kurie gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Yra mokslinių duomenų, kad neprinokusių bananų vartojimas gerina virškinimą, padeda gerinti opaligės simptomus.

Neprinokusiuose bananuose daugiau krakmolo, todėl virškinamajame trakte jis absorbuojamas lėtai ir nesukelia staigaus cukraus kiekio padidėjimo kraujyje. Virškinamajame trakte krakmolas taip pat turi įtakos gerųjų bakterijų augimui. Šios bakterijos skaido krakmolą. Storojoje žarnoje gaminasi trumpų grandinių riebalų rūgštys, jos gali užkirsti kelią lėtinėms ligoms, palengvinti virškinimo sutrikimus. Ypač šios rūgštys reikalingos žmonėms, sergantiems opalige ir kolitu“, – sakė mokslininkė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt