Gyvenimas

2021.06.24 07:00

Per Jonines visada lyja – mitas ar moksliškai paaiškinamas reiškinys?

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.06.24 07:00

Joninių naktis dažnai siejama su linksmybėmis prie laužų, besitęsiančiomis iki paryčių. Tiesa, sakoma, kad šventę apkartina tai, kad per Jonines visada lyja. ​Kiek tiesos šiame posakyje, portalas LRT.lt pasiteiravo sinoptikų ir klimatologų.

Joninių naktis – viena trumpiausių ir laukiamiausių naktų metuose. Manoma, kad Rasos, arba Kupolės (kaip Jonines vadino senovėje), buvo pati archajiškiausia šventė, nes tuo metu žmogui buvo akivaizdu, jog gamta yra pačiame savo jėgų žydėjime, išgyvena didžiausią pakilimą.

Beje, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka sako, kad birželio 21 d. 6 val. ir 31 min. saulė kasmetinėje kelionėje ekliptika pasiekė vasaros solsticijos tašką. Tai ir yra astronominė vasaros pradžia, ilgiausios trukmės diena. Taigi porai dienų prabėgus toji vasaros pradžia tradiciškai pažymima saulėgrįžos švente, nuo seno vadinama Kupolėmis, arba Rasomis, valstybinių šventinių dienų sąraše tai Joninės.

Vos pagalvojus apie Jonines, prieš akis iškyla vaizdai žmonių, besibūriuojančių prie laužų, pinančių vainikus, besilinksminančių iki paryčių ir ieškančių legendomis apipinto paparčio žiedo. Dar prieš Jonines Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė portalui LRT.lt sakė, kad ir šiemet lietaus neišvengsime.

Tiesa, anot sinoptikės, dieną laukia šilti orai, tačiau vietomis žemę taip pat palaistys trumpi lietūs. „Didesnė trumpų liūčių tikimybė – rytiniuose rajonuose, sausiau bus šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose. Kai kur lietų lydės perkūnija. Vėjas išliks vidutinio stiprumo, o temperatūra pakils iki 25–30 laipsnių šilumos. Tiesa, vakariniame šalies pakraštyje bus vėsiau – vyraus apie 23 laipsnius šilumos“, – pridūrė S. Dalinkevičiūtė.

Gerų žinių ji turėjo ir tiems, kurie Jonines nusprendė praleisti prie ežerų ar pajūry. „Remiantis pastarųjų dienų duomenimis, jūros vanduo turėtų būti maždaug 22 laipsnių šilumos, Kuršių mariose bus vienu ar pora laipsnių šilčiau, ežeruose vanduo turėtų būti įšilęs iki maždaug 23–25, o upėse – iki 20–23 laipsnių. Tiesa, iškritęs lietus vandens temperatūrą gali kiek pakoreguoti“, – kalbėjo specialistė.

Turbūt ne sykį teko girdėti pasakymą, kad per Jonines visada lyja. „Vis tik maždaug dvejos iš trejų Joninių būna lietingos“, – patvirtino sinoptikė ir patikslino, kad orus gali lemti ir praslinkęs atmosferos frontas, ir atslinkęs ciklonas ar pan. „Anticiklonas dažniau užslenka liepą ar rugpjūtį, birželį – rečiau. Tada vyrauja giedri, sausi ir karšti orai, kaip yra šiais metais. Birželį dažniau susiformuoja žemesnio slėgio sūkuriai, jie ir atgina lietingus orus“, – paaiškino S. Dalinkevičiūtė.

Ar visada per Jonines lyja, pasiaiškino ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė, peržvelgusi 1991–2020 m. duomenis. Analizuojant paskutines dvi birželio savaites pastebima, kad būtent Joninių laikotarpiu (birželio 23–24 d.) Lietuvoje iškrenta vidutiniškai 4–5 mm kritulių per dieną, o tai yra iki 2 kartų daugiau kritulių per parą nei prieš Jonines ir po jų.

Remiantis V. Mačiulytės analize, Lietuvoje birželio 23 ir 24 d. dažniau lyja, nei nelyja, tačiau pasakymas „visada per Jonines lyja“ nėra teisingas. Tai įrodo lietingų dienų pasikartojimas per 30 metų, nes kritulių pasikartojimas siekia atitinkamai 58 proc. (17 iš 30 metų birželio 23-iąją) ir 64 proc. (19 iš 30 metų birželio 24-ąją).

Tai priklauso nuo vietovės. Birželio 23 d. dažniau krituliai iškrenta pajūryje, vidurio ir šiaurės Lietuvoje, o birželio 24 d. – šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvos dalyje.

Anot V. Mačiulytės, nėra tiksliai žinoma, kodėl taip yra, tačiau tai labiausiai sietina su intensyvesne ciklonine cirkuliacija. Apie Jonines dienos trukmė yra ilgiausia, todėl ir Saulė stipriai šildo žemę. Stiprus įšilimas dažnai susijęs su žemesnio slėgio atmosferos cirkuliacijos ir cikloninės bei frontinės veiklos suintensyvėjimu.

Jai antrina kolega, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas. Jo teigimu, viena iš priežasčių – būtent dienos ilgumas. Joninės – viena ilgiausių dienų, tad žemė turi daugiausia laiko įkaisti ir gali vykti intensyvi konvekcija. „Taigi ir kritulių tikimybė padidėja. Be to, vyksta tam tikri stambūs sinoptiniai persitvarkymai, jie taip pat turi įtakos tam, ar per Jonines lis“, – paaiškina klimatologas.

Panašu, kad konvekcijai sąlygos palankios, nes pastarosiomis dienomis šalyje vyrauja karšti orai, o meteorologijos stotyse fiksuojami karščio rekordai. „Pavyzdžiui, birželio 21 d. beveik visose stotyse buvo užfiksuoti dienos temperatūros rekordai, šiek tiek pritrūko tik Klaipėdai. Vis tik šių metų birželio išskirtiniu nepavadinčiau – yra buvę, kad panašiu laikotarpiu birželį temperatūra perkopė 30 laipsnių, šiomis dienomis saulė būna aukščiausiai ir šviečia ilgiausiai“, – sako sinoptikė S. Dalinkevičiūtė.

Beje, kaip pateikia klimatologė V. Mačiulytė, pati lietingiausia Joninių diena buvo 1999 m. birželio 23 diena Biržuose, tada per parą iškrito katastrofinį kriterijų „labai smarkus lietus“ atitinkantis kiekis, 84,7 mm, tai yra beveik viso mėnesio kritulių kiekis. Daugiausia kritulių 24 dieną iškrito 1990 metais Šiauliuose – 63,1 mm.

Prisimenant paskutinius trejus metus, 2020 m. birželio 23 d. gausių kritulių sulaukė tik vakarinė Lietuvos dalis ir pajūris (Klaipėdoje iškrito 61 mm), o birželio 24 d. buvo be lietaus. 2019 m. Joninės buvo visai sausos, o 2018 m. Joninės buvo artimiausios daugiametėms – palijo visur to truputį.

Aukščiausia oro temperatūra nuo 1961 m. birželio 23 d. fiksuota 1964 metais Utenoje (30,6 laipsnio), o birželio 24 diena – 2016 m. Varėnoje (30,9 laipsnio). Vis dėlto Lietuvoje tokių karštų Joninių orų pasitaiko gana retai. Jei prognozė pasitvirtins, šiais metais birželio 24 d. irgi galime tikėtis rekordinės oro temperatūros.

Beje, vakare L. Klimka siūlo pakelti akis į dangų – šiuo metu birželio naktys itin šviesios, nes naktinį dangų nušvies pilnatis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.