Gyvenimas

2021.06.21 20:40

Kardiologės patarimai, kad susirgus cukriniu diabetu nesubyrėtų ir širdis

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.06.21 20:40

Sergant cukriniu diabetu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 65 proc., 2–4 kartus dažniau išsivysto širdies nepakankamumas, tad pasirūpinti širdies sveikata išgirdus diabeto diagnozę ypač svarbu. Savo patirtimi LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ dalijasi ir dainininkas Aleksandras Ivanauskas-Fara. „Jeigu prisižiūri, tada gyveni ir džiaugiesi gyvenimu“, – tikina jis.

Prieš kelerius metų išgirsta cukrinio diabeto diagnozė kultinės grupės „Rondo“ lyderio A. Ivanausko-Faros gyvenimą supurtė iš esmės. Lėtinė liga privertė pakeisti ne tik mitybos įpročius, bet ir gyvenimo būdą. Tuomet savotiškai kolegą pasveikino ir a. a. Stasys Povilaitis: „Sveikas įstojęs į klubą.“

Cukrinis diabetas – ne nuosprendis, sako A. Ivanauskas-Fara ir tiki, kad jo istorija padės nepasiduoti ir kitiems, kurie gyvena su šia diagnoze.

„Prisižiūriu, neapleidžiu ligos. Prisižiūriu ir gydymą, ir maistą, ir poilsį, ir darbus. Bandau viską suderinti, kad nebūtų jokių negerų dalykų, – pasakoja pašnekovas. – Prieš ligos diagnozę nieko nesilaikiau, man buvo absoliučiai tas pats.“

Ypač „tas pats“ buvo kalbant apie mitybą. A. Ivanauskas-Fara pripažįsta į mitybą žiūrėjęs taip: nori valgyti, tai ir valgai, kas yra, – jei kur nors lėkdamas sustoji degalinėje, tai perki spurgą ar dešrelę, jei nueini į kavinę – užsisakai cepelinų ar dar ko širdis geidžia. Dabar – viskas kitaip, o ir jaučiasi dėl to žymiai geriau. „Visą laiką jaučiuosi labai gerai ir energingai, kada po maisto esu truputėlį alkanas“, – pažymi jis.

Pagalvodavau: ai, dar nesergu tuo diabetu, tai tiek to, gal kažkaip praslysiu, gal manęs nepalies, gal kiti susirgs, o aš ne. Aš taip gerai jaučiuosi, aš toks sveikas. Taip dariau be reikalo.

A. Ivanauskas-Fara

Neseniai cukrinio diabeto diagnozę išgirdęs Fara: nelaukite, kol sveikatos situacija taps kritinė

A. Ivanauskas-Fara stengiasi būti ir fiziškai aktyvus, lankosi sporto salėje bent 5 kartus per savaitę, bet būna, kad ir kasdien. Diabeto diagnozę vyras išgirdo prieš kelerius metų ir pamena – iš pradžių buvo tikrai baugu.

„Man šeimos gydytoja pasakė: vaikine, to per daug. Na, sakau, o ką? Sako: tai antro tipo diabetas. Bet kuris protingas gydytojas, pamatęs mano komplektaciją, mano amžių, iš karto į mane pažiūrėjęs gali pasakyti, nereikia net daryti tyrimų. Taip ir buvo. Tada aš pakeičiau savo mąstyseną, gyvenimo būdą. Insulino nereikia, bet reikia vartoti kai kuriuos vaistus kiekvieną dieną. Taip ir laikausi.

Paskui ta tema daug kalbėjausi su endokrinologais. Kiek prisimenu, vien Lietuvoje yra 120 tūkst. žmonių, kuriems nustatytas diabetas, o dar antra tiek nežino, kad serga: jiems nieko neskauda, viskas gerai, normaliai jaučiasi, eina kur nori, valgo ką nori. Jeigu nieko neskauda, tai kam reikia eiti pas gydytoją?“ – svarsto A. Ivanauskas-Fara.

Kardiologė prof. Jurgita Plisienė patvirtina: 5 proc. Lietuvos populiacijos serga cukriniu diabetu, o skaičius tik auga. Dainininkas pakeitė gyvenimo būdą, mitybą, bet apetitas turbūt vis tiek išliko geras? A. Ivanauskas-Fara teigia penkias dienas per savaitę besimaitinantis pagal griežtą dietą, tačiau šeštadienį valgo ką nori ir kiek nori. Tiesa, alkoholio beveik visai atsisakė, o tai jam ypač patinka.

„Anksčiau neatsisakydavau, dabar pusantrų metų visai ne. Ir šiandien niekas manęs neprikalbina – aš nenoriu. Dėl manęs visos parduotuvės gali kiaurą naktį pardavinėti alkoholį, aš nenoriu, nepirksiu jo, man nereikia“, – tikina grupės „Rondo“ lyderis.

Jis dar kartą patikina: anksčiau būta iš medikų perspėjimų, kad reikia sustoti ir keisti gyvenimo būdą, kitaip susirgs. Deja, į juos nekreipdavo per daug dėmesio.

„Pagalvodavau: ai, dar nesergu tuo diabetu, tai tiek to, gal kažkaip praslysiu, gal manęs nepalies, gal kiti susirgs, o aš ne. Aš taip gerai jaučiuosi, aš toks sveikas. Taip dariau be reikalo. Mane perspėjo, kadangi darausi tyrimus vieną kartą per metus ir mano šeimos gydytoja man sakė: jau pagal rodiklius esi rizikos grupėje, susimąstyk; kol kas dar nereikia vaistų, bet reikia prisilaikyti. „Ai, tiek to, dar viskas galima...“ – prisiminimais dalijasi jis.

Pasak Kauno klinikų gydytojos endokrinologės prof. Džildos Veličkienės, didžiausia rizika susirgti cukriniu diabetu yra turintiems antsvorio, asmenims, kurie serga nutukimu, taip pat tiems, kurie gyvena sėslų gyvenimą, t. y. nesportuoja arba yra mažai fiziškai aktyvūs, dar tiems, kurių šeimoje yra sergančių II tipo cukriniu diabetu, o jeigu serga keli šeimos nariai, rizika susirgti cukriniu diabetu dar didesnė.

„Visi žmonės, kuriems diagnozuota bet kokia širdies, kraujagyslių liga, taip pat yra priskiriami didesnės II tipo cukrinio diabeto rizikos grupei: jeigu yra arterinė hipertenzija, diagnozuota dislipidemija, jeigu žmogus yra persirgęs miokardo infarktu, insultu arba kitomis ligomis. Kaip bebūtų liūdna, II tipo cukrinis diabetas dažniausiai klinikinių simptomų neturi: žmogus juo serga, bet nieko nejaučia. Retais atvejais, kai glikemija ilgą laiką būna padidėjusi ir pasiekia didesnes reikšmes (10–11 mmol/l), gali atsirasti simptomų, tokių kaip bendras nuovargis, silpnumas, odos niežulys, dažnesnis šlapinimasis, žaizdų atsiradimas.

Kartais būna, kad liga pirmiausia pasireiškia cukrinio diabeto komplikacijomis, – tai signalas, kad liga jau yra 4–5 ar net daugiau metų. Per tą laiką išsivysto lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų, pavyzdžiui, atsiranda pakitimų kojų nervuose, dėl to žmogui pradeda skaudėti, deginti kojas. Taip pat gali būti aptinkama pakitimų akyse, gali būti inkstų pažeidimas“, – pasakoja endokrinologė.

Riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu iš principo turi visi, kuriems daugiau negu 45 metai, o rizika didesnė tiems, kurie dar turi antsvorio arba yra nutukę, kuriems diagnozuota bent viena širdies, kraujagyslių liga ar kurie šeimoje turi sergančiųjų cukriniu diabetu.

Anot Dž. Veličkienės, II tipo cukrinio diabeto gydymo būdų yra keletas. Kadangi liga daugiausia nulemta gyvenimo būdo, pats svarbiausias dalykas, nuo kurio ir reikia pradėti gydymą, tai gyvensenos keitimas.

II tipo cukrinis diabetas dažniausiai klinikinių simptomų neturi: žmogus juo serga, bet nieko nejaučia.

Dž. Veličkienė

„Antrasis gydymo metodas yra medikamentai, jų yra įvairių. Dar viena sudedamoji cukrinio diabeto gydymo dalis – mokymas. Yra tokia paslauga, kaip diabeto slaugytojo paslaugos, kai yra mokoma ne tik keisti gyvenseną, t. y. ne tik kaip sportuoti, ką ir kaip valgyti, bet ir kaip vesti savikontrolės užrašus, kaip elgtis, jeigu sergama kitomis ligomis, kaip atpažinti pirmuosius lėtinius cukrinio diabeto simptomus“, – kalba pašnekovė.

A. Ivanauskas-Fara puikiai žino, kad cukrinis diabetas ir širdis yra labai susiję dalykai. Kaip jis rūpinasi savo širdimi?

„Reikia labai prižiūrėti spaudimą, o su juo lygiai tas pats, kaip ir su diabetu, – ir maistas, ir fizinis aktyvumas. Kadangi dėl cukrinio diabeto labai suaižėja kraujagyslės, jos gali pratrūkti bet kuriuo momentu. Jeigu dar cholesterolis, dar užsikemša... Tą dalyką reikia labai reguliuoti. Jeigu prisižiūri, tada gyveni ir džiaugiesi gyvenimu“, – teigia jis.

Koks ryšys tarp širdies ligų ir cukrinio diabeto?

Sergant cukriniu diabetu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar insulto padidėja 65 proc., 2–4 kartus dažniau išsivysto širdies nepakankamumas.

„Apskritai cukrinis diabetas blogina visų sergančių širdies ligomis prognozę, todėl labai svarbu ne tik kontroliuoti cukraus kiekį, bet ir apsaugoti širdį. Taigi šiuo atveju kontroliuoti rizikos veiksnius yra dar svarbiau. Žinokite savo cholesterolio kiekį ir, jei reikia, reguliuokite jį vaistais“, – pataria J. Plisienė.

Apsaugokite širdį, jei sergate cukriniu diabetu

– Kontroliuokite cholesterolio kiekį

– Reguliuokite savo kraujospūdį (tikslas – mažiau nei 130–139/70–79 mmHg)

– Nerūkykite

– Mažinkite svorį

– Mankštinkitės

– Atsisakykite blogųjų riebalų ir angliavandenių

Pats A. Ivanauskas-Fara sako norintis nieko nekeisdamas gyventi taip ir toliau: „Man toks gyvenimas tinka, patinka ir, kas svarbiausia, man labai patinka nevartoti alkoholio.“

Plačiau – spalio 20 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Neseniai cukrinio diabeto diagnozę išgirdęs Fara: nelaukite, kol sveikatos situacija taps kritinė
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.