Gyvenimas

2021.06.17 21:56

Neeilinė insulto istorija: Valdas patyrė retesnės rūšies insultą, o tai įvyko būnant ligoninėje

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.06.17 21:56

LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ herojus Valdas Stanaitis, patyręs retesnės rūšies, sunkiai nustatomą, banguojančios eigos insultą, šiandien jaučiasi puikiai ir gali švęsti antrą gimtadienį. Medikai jį vadina tikru laimės kūdikiu, mat į ligoninę vyras pateko dar priešinfarktinės būklės ir infarktą patyrė jau gulėdamas palatoje, tad jam būtina pagalba buvo suteikta labai greitai.

Per pastaruosius metus ne COVID-19, o kitų ligų medikai diagnozuoja gerokai mažiau. Vis dėlto jokiomis aplinkybėmis būtinų vizitų pas gydytojus atidėti negalima – labai dažnai ligos gydymą lemia būtent laikas.

Daugiau nei pusę mirties atvejų Lietuvoje nulemia kraujotakos sistemos ligos, dažniausiai – infarktas ar insultas, o mirtį sukeliantys kraujo krešuliai dažnai apie save praneša iš anksto, teigia profesorė Jurgita Plisienė. Tuomet pacientas turi labai nedaug laiko išvengti baisių padarinių, gal net mirties, bet užkirsti kelią insultui tikrai įmanoma.

Buvusio pareigūno 51-erių Valdo Stanaičio istorija išskirtinė – po operacijos medikai jam pasakė tiesiai šviesiai: sveikiname, esi laimės kūdikis, šiandien gali švęsti savo antrąjį gimtadienį. Insultą patyręs vyras šiuo metu jaučiasi puikiai ir dėkoja gydytojams už suteiktą antrą šansą gyventi, bet vis dar pamena tą dieną, kai ištiko insultas.

„Viskas prasidėjo 2019 metų rudenį. Man pasidarė bloga, pajutau, kad svaigsta galva. Atsirado nerimas, mirties baimės jausmas, bijojau prarasti sąmonę. Vėliau viskas praėjo, o panašus priepuolis pasikartojo prieš pat Naujuosius metus.

Galvos svaigimas užtrukdavo neilgai, kažkur 3–5 minutes. Paskutinis kartas, po kurio man buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, buvo 2020 metų sausio 27 dieną. Man pasidarė bloga: išpylė prakaitas, atsirado silpnumas, baimė ir tas tik stiprėjo. Dėl silpnumo negalėjau stovėti, turėjau atsigulti. Pamatė žmona ir iškvietė greitąją pagalbą“, – pasakoja pašnekovas.

Laiku ištrauktas trombas – raktas į sėkmingą insulto gydymą: medikai paaiškina, kokių ligos simptomų nevalia ignoruoti

Greitoji pagalba atvažiavo greitai. Atvežus į priimamąjį vyras buvo patikrintas ir jam buvo pasakyta: insulto dar nėra, bet reikia atlikti tyrimus. Valdą nuvežė į Kauno klinikas, paguldė į ligoninę, apžiūrėjo ir nustatė priešinsultinę būklę. Diagnozę patvirtino atliktas kraujagyslių praeinamumo patikrinimas, buvo rasta viena užkalkėjusi kraujagyslė – vidinė kairioji stuburo kraujagyslė.

Kraujagyslę buvo būtina atlaisvinti. Pabudęs po operacijos Valdas pirmiausia suprato, kad vėl gali matyti taip, kaip matydavo anksčiau: „Išvydau ant sienos laikrodį. Viskas stovėjo – man buvo taip keista, taip įdomu. Anksčiau viskas sukosi, šnypštė, bėgo, lakstė. Buvo galvos svaigimas, vaizdas truputėlį slydo į vieną pusę, jaučiausi tragiškai. Jeigu žiūrėdavau tiesiai, vaizdas mirguliuodavo, net dvejindavosi.“

Tokiais atvejais medikai visada paciento klausinėja apie žalingus įpročius. Valdas sako, kad nerūko, alkoholį vartoja saikingai, tačiau turi gretutinių ligų, jo kraujo spaudimo, cholesterolio rodikliai padidėję.

„Pacientui įvyko insultas užpakaliniame galvos smegenų kraujotakos baseine, tokie insultai sunkiai nustatomi ir nuspėjami, nes nėra tipiški, jų eiga dažnai būna varijuojanti, banguojanti – tai pagerėja, tai pablogėja. Valdo kraujagyslė buvo visiškai užsikišusi, pamatinė arterija, kuri maitina galvos smegenų užpakalinę dalį, pailgąsias smegenis, pamatą ir kitas struktūras. Atstačius kraujotaką visos magistralinės kraujagyslės tame baseine buvo visiškai praeinamos. Tai pavyko padaryti labai greitai, todėl išeitis buvo labai nebloga. Tą mes galėjome pasiekti dėl to, kad viskas įvyko labai operatyviai.

Dauguma tokių procedūrų pavyksta, apie 80–90 proc. pavyksta techniškai ištraukti trombą ir atstatyti kraujotaką, tačiau ne visada, ypač galvos smegenų kamieną maitinančios kraujagyslės, atstatymas reiškia gerą klinikinę išeitį“, – kalba Kauno klinikų Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas, docentas Rytis Kaupas.

Labai svarbus laikas ir kiti sėkmingai „sukritę“ faktoriai, kad techniškai įvykdžius užduotį, t. y. atkimšus kraujagyslę, būtų ir gera klinikinė išeitis. Kartais, pasak R. Kaupo, nors pavyksta atstatyti kraujotaką, pacientas lieka ne tokios klinikinės būklės, kokios norėtume.

„Tai ypač būdinga užpakalinio galvos smegenų kraujotakos baseino kraujagyslėse, nes ten yra labai svarbios struktūros, maitinančios ir kvėpavimo centrą, per jas eina ir visi motoriniai laidai. Tai labai svarbi smegenų sritis“, – priduria docentas.

Pacientui įvyko insultas užpakaliniame galvos smegenų kraujotakos baseine, tokie insultai sunkiai nustatomi ir nuspėjami, nes nėra tipiški, jų eiga dažnai būna varijuojanti, banguojanti – tai pagerėja, tai pablogėja.

R. Kaupas

Valdui insultas įvyko pačioje ligoninėje. Jo gydytojas, Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Insultų sektoriaus vadovas, docentas Vaidas Matijošaitis tikina, kad Valdo atvejis – išties neeilinis.

„Viena, užpakalinės smegenų kraujotakos baseino insultai yra gerokai retesni negu miego arterijos baseino, o insultas įvyko Valdui būnant ligoninėje. Kiek pamenu, rytinės vizitacijos metu, nors atvykus vakare ryškių insulto simptomų dar nebuvo ir iš ryto irgi jautėsi gerai, mums apžiūrint palatoje atsirado dvejinimasis, intensyvus galvos svaigimas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas – simptomai, kurie neabejotinai rodė smegenų kamieno pažeidimą.

Nedelsdami ėmėmės visų būtinų tyrimų, diagnostikos ir daktarui Ryčiui padedant pavyko atlikti trombo ištraukimo procedūrą. Laimei, baigėsi gerai. Iš tiesų situacijos, kada būna užkemšama tokia svarbi kraujagyslė, yra ganėtinai sudėtingos ir ne visada jos baigiasi gerai“, – teigia jis.

Insultai būna dvejopi: yra hemoraginis, kai kraujas išsilieja į smegenis dėl smegenis maitinančios kraujagyslės aneurizmos plyšimo arba per didelio kraujospūdžio, bet gali būti ir išeminis insultas, kai smegenų kraujagyslę užkemša trombas. Būtent pastarosios rūšies insultas ištiko Valdą.

Kokios dažniausios išeminio insulto priežastys?

Pasak V. Matijošaičio, išeminio insulto priežasčių yra nemažai: trombas gali formuotis pačioje kraujagyslėje, gali atkeliauti iš širdies, jei yra širdies ritmo sutrikimas, prieširdžių virpėjimas ir dėl susistovėjusios kraujo tėkmės formuojasi širdies ertmėse; taip pat gali įvykti ir trombo atskilimas nuo kitoje vietoje esančio susiaurėjimo, kai plyšta aterosklerozinė plokštelė, formuojasi krešulys ir keliauja į smegenų kraujagysles.

J. Plisienė atkreipia dėmesį, kad rizikos veiksniai, kurie galioja visoms širdies ir kraujagyslių ligoms, galioja ir insultui: rūkymas, padidėjęs cholesterolis, kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, taip pat – arterinė hipertenzija, dislipidemija, ritmo sutrikimai, prieširdžių virpėjimas.

Deja, minėtą procedūrą, kai trombas ištraukiamas, galima atlikti ne visada. Ši procedūra taikoma tais atvejais, kai būna užsikimšusi stambi smegenų arterija, tai netaikoma užsikimšus smulkiai kraujagyslei, kurias sunku pasiekti, ar kai nepavyksta rasti, kuri kraujagyslė užsikimšo. Pažymėtina, kad trombas gali pats pajudėti, įvyksta vadinamoji rekanalizacija – atsikimšimas, bet gali būti praėję gana daug laiko ir smegenų dalis būna žuvusi.

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo insulto miršta apie pusketvirto tūkstančio žmonių, tai yra neįtikėtinai didelis skaičius.

J. Plisienė

Tad įvykus insultui laikas yra nepaprastai svarbus. Kad dar būtų galima taikyti mechaninę tromboektomiją, nuo susirgimo, t. y. nuo simptomų atsiradimo, turi būti praėję ne daugiau 6 valandų.

Klasikiniai insulto simptomai

– Veido perkreipimas

– Rankos silpnumas

– Kalbos nesklandumas

Po antro gimimo Valdas sako sau ėmęs skirti daugiau laiko, pradėjo labiau rūpintis sveikata, kontroliuoti mitybą, per 4 mėnesius jam net pavyko numesti 11 kilogramų.

Vis dėlto V. Matijošaitis perspėja: tikrai pasitaiko tokių atvejų, kai insultas būna nemažos apimties ir sukelia galūnių paralyžių. O būna, kad insultą žmonės „pravaikšto“, net nesupranta, kad jis prasidėjo.

„Įvykus dešinio pusrutulio insultui atsiranda tam tikras dėmesio sutrikimas, vadinamasis neigimas, pradedama „neigti“ kairė kūno arba kairė pasaulio pusė, žmogus tiesiog ignoruoja kairės pusės galūnių paralyžių, gali net nejausti miokardo infarkto simptomų, kad koja ar ranka užspausta, yra skausmas.

Panašus atvejis įvyko pacientui. Jis sėdo į mašiną važiuoti į darbą, nors buvo gana grubus kairės pusės rankos, kojos paralyžius. Žmona sėdo važiuoti kartu bijodama, kad jis gali padaryti avariją. Iš tiesų po kurio laiko jis nepastebėjo kairės pusės veidrodėlio ir atsitiko avarija. Tik tokiu būdu jį sustabdė ir atgabeno į ligoninę. Laimei, tam pacientui pavyko padėti, nors jis nematė didelės problemos, kokia buvo iš tikrųjų“, – pasakoja neurologas.

Insultas nėra nuosprendis, o laiku ištrauktas trombas – raktas į sėkmingą insulto gydymą. Vis dėlto kardiologė J. Plisienė primena: insultas – viena pagrindinių mirties ir sunkios negalios priežasčių pasaulyje, nors daugelio insultų galima išvengti.

„Kiekvienais metais Lietuvoje nuo insulto miršta apie pusketvirto tūkstančio žmonių, tai yra neįtikėtinai didelis skaičius. Rūpinkitės savimi, sekite kūno jums siunčiamus ženklus, o kilus klausimų nedvejokite kreiptis į medikus. Nesvarbu, ar tą padaryti jus stabdo pandemija, ar darbų gausa, ar tiesiog laiko neturėjimas, – šiems vizitams laiko jūs privalote surasti“, – sako laidos vedėja.

Plačiau – kovo 15 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Laiku ištrauktas trombas – raktas į sėkmingą insulto gydymą: medikai paaiškina, kokių ligos simptomų nevalia ignoruoti
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.