Gyvenimas

2021.07.05 08:49

Nemokamas vaistas nuo depresijos ir vėžinių susirgimų – miškas: dviejų valandų pasivaikščiojimo nauda

LRT.lt2021.07.05 08:49

Ar dvi valandos, praleistos miške arba parke, taps naujaisiais 10 tūkst. žingsnių? Buvimo gryname ore nauda mokslininkams jau seniai pažįstama, tačiau COVID-19 pandemijos padaryta fizinė ir psichologinė žala gydytojus, tyrėjus ir paprastus žmones ragina dar labiau atsigręžti į gamtą ir jos gydomąjį poveikį, kuris – tiesiog akivaizdus, rašo „The Wall Street Journal“.

Žmonėms vis daugiau laiko leidžiant uždarose patalpose, mokslininkai neriasi iš kailio, kad tyrimais įrodytų, koks svarbus sveikatai ir ilgaamžiškumui buvimas lauke. Tyrimų išvados vis kartojasi: būtina reguliariai būti gryname ore, medžių apsuptyje, atokiau nuo judrių gatvių ir betono.

Laiko leidimas miške – japonų praktika, vadinama „miško maudynėmis“, – yra siejama su kraujospūdžio, širdies ritmo ir streso hormonų lygio sureguliavimu, sumažėjusiu nerimu, depresija ir nuovargiu.

„Skatiname sulėtėti ir užmegzti ryšį su aplinka. Dirbame su visais penkiais pojūčiais ir netgi daugiau. Pavyzdžiui, propriocepcija. Tai yra kūno pajautimas erdvėje“, – apie miško maudynes LRT KLASIKOS laidoje „Ryto Allegro“ yra pasakojusi miškų maudynių gidė Mila Monk.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, mokslininkai ne kartą nustatė, kad pasivaikščiojus miške, ženkliai padidėja natūralių žmogaus priešvėžinių ląstelių kiekis organizme. Vieno tokio tyrimo, 2010 m. paskelbto leidinyje „Biological Regulators and Homeostatic Agents“, metu nustatyta, kad po dviejų pasivaikščiojimų, kurių kiekvienas truko dvi valandas, ir dienos išvykos į priemiestyje esantį miško parką, dvylikos tyrime dalyvavusių sveikų vyrų organizme padaugėjo priešvėžinių ląstelių.

Kaip rodo Nipono medicinos mokyklos docento Qing Li atlikti tyrimai, tas pats nutiko ir su priešvėžiniais baltymais. Ženkliai sumažėjo kortizolio kiekis kraujyje ir adrenalino lygis šlapime. Tyrėjai nustatė, kad poveikis truko mažiausiai septynias dienas. Miške praleistas laikas siejamas su sumažėjusiu uždegimu, kuris savo ruožtu yra susijęs su lėtinėmis ligomis.

„Žmonės sprendžia, kurios rūšies kavos pupelės jiems būtų naudingesnės, ir net nesusimąsto, kad gali pasinaudoti tokia puikia sveikatinimo priemone kaip gamta. Tiesiog tereikia išeiti iš namų. Žmonės to nežino“, – „The Wall Street Journal“ sako startuolio „NatureQuant“, kuriančio programą, padėsiančią žmonėms sekti, kiek laiko jie praleidžia lauke, įkūrėjas ir generalinis direktorius Jaredas Hanley.

2019 m. leidinyje „Nature`s Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas parodė, kad 20 tūkst. jo dalyvių žymiai dažniau džiaugėsi gera sveikata ir savijauta, kai per savaitę bent 120 minučių praleisdavo gamtoje. Geriausių rezultatų pasiekė tie, kurie pasivaikščiojimams gryname ore skyrė 200–300 minučių per savaitę. Trumpesni nei 2 valandų pasibuvimai gamtoje jokio poveikio neturėjo.

Daugelio dalykų mokslininkai vis dar nežino, pavyzdžiui, kaip fiziologiškai gamta veikia sveikatą. Jie varžosi ieškodami atsakymų: skenuoja smegenis, apklausia žmones, norėdami sužinoti, kaip skirtinga aplinka veikia kognityvinę funkciją, mokyklos kieme sodina mišką, kad išsiaiškintų, kokio tipo medžių lajos veiksmingiausiai mažina oro taršą ir palengvina astmos simptomus.

Daugelis žmonių intuityviai žino, kad gamta yra gerai, tačiau vis tiek nepakankamai laiko leidžia gryname ore. Tyrimų duomenys rodo, kad 2019 m. suaugęs žmogus vidutiniškai 11,5 valandų per parą leido vartodamas įvairias žiniasklaidos priemones. Pusė 18–29 metų jaunuolių, kuriuos tais pačiais metais apklausė „Pew“ tyrimų centras, teigė, kad jie praktiškai visą laiką naršo internete.

G. Daily mano, kad norint iš tiesų pajusti gamtos teikiamą naudą, reikia „visa galva į ją pasinerti“. Vykdydama tyrimą, ji dviem dalyvių grupėms skyrė kasdienius 45 minučių pasivaikščiojimus. Viena grupė vaikščiojo kalvota vietove, o kita – judria, nors ir medžiais apsodinta magistrale.

„Buvau šokiruota“, – prisipažįsta ji. Vėliau atlikus keletą kognityvinių testų, skirtumas buvo akivaizdus. Nė viena grupė nebuvo nuvykusi į laukinę gamtą, tačiau tie, kurie vaikščiojo kalvota vietove, pasirodė ženkliai geriau, aiškina mokslinininkė. „45 minučių pasivaikščiojimas gamtoje gali turėti didžiulės įtakos nuotaikai, kūrybiškumui, gebėjimui naudoti veikliąją atmintį“, – „The Wall Street Journal“ sako G. Daily.

Beje, vaikštant suaktyvėja mūsų širdies veikla, kvėpavimas, kraujotaka. Judant į mūsų organus ir visas organizmo ląsteles pakliūva daugiau deguonies – pradedant raumenimis, baigiant smegenimis. Dėl to gerėja tiek fizinė, tiek psichologinė būklė.

Kaip LRT.lt yra sakiusi Lietuvos sporto universiteto lektorė, biomedicinos mokslų daktarė Kristina Visagurskienė, atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų išvadų, kad fizinis aktyvumas gamtoje itin naudingas psichinei sveikatai: judėjimas gryname ore mažina stresą, depresijos riziką. „Esame gamtos dalis, iš dalies gyvename pagal gamtos ritmą, tad turėtume to nepamiršti“, – sako LSU lektorė.

Beje, vaikščiodami turime galimybę treniruoti ir smegenis – pavyzdžiui, pasirinkdami vis kitokį maršrutą. „Vyresniems žmonėms galbūt pirmiausia reikėtų priprasti prie pastovaus maršruto, tačiau apskritai vaikščioti naujais takais išties naudinga. Pavyzdžiui, jei einame ratu, galime pabandyti pasirinkti kitą kryptį – vieną sykį keliauti pagal laikrodžio rodyklę, kitą – prieš ją.

Nauji maršrutai skatina smegenų veiklą: gamtoje atsiveria nauji peizažai, mieste – architektūra, gatvės, žmonės. Tai daro įtaką mūsų orientacijai erdvėje, priverčia smegenis analizuoti situaciją ir suaktyvėti“, – aiškino K. Visagurskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt