Gyvenimas

2021.06.15 08:33

„Auksinį protą“ laimėjęs Tomas žmonių prizą gavusiam Sauliui nepavydi: džiugu, kad mokame susitelkti

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.06.15 08:33

„Kadangi protmūšiuose dalyvauju jau 15 metų, praėjo laikai, kai norėjau tik dalyvauti – dabar man svarbu ir gerai pasirodyti, pajausti pergalės skonį“, – portalui LRT.lt sako septintojo „Auksinio proto“ sezono nugalėtojas, Pinigų muziejaus ekskursijų vadovas Tomas Grėlis.

– Penktadienio vakarą, po įtemptos kovos, paaiškėjo, kad septintojo populiariausio Lietuvoje LRT televizijos intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ nugalėtoju tapote būtent jūs.

– Kadangi jau pats sunkiai bepamenu ar šeštą, ar septintą kartą dalyvavau šiame žaidime, šįkart iškovoti pergalę tikrai norėjau. Manau, kad net ir per ekraną matėsi, jog finale buvo labai didelė įtampa, o žaidimas buvo tikrai nelengvas. Nugalėjęs pajaučiau ir tam tikrą palengvėjimą, ir tam tikrą šoką, ir labai didelį džiugesį.

– Atrodo, kad tarp žaidėjų – aršios konkurencijos nėra, visi vieni kitus palaiko, yra draugiški.

– Finalo etape, kai žaidėme poromis, aš tikrai visus labai palaikiau, nors nebuvau tikras, kad pats pateksiu į kitą etapą. Vis tik pabendraujame ne tik studijoje, bet ir už kadro – atvykę į filmavimus susitinkame, pasikalbame. Čia esu sutikęs puikių žmonių. Su kai kuriais esame pažįstami iš kitų žaidimų, tad didelės konkurencijos nejaučiame, bet labai vienas kitą palaikome.

– Jūsų varžovui, Sauliui Zaliui, kuris antrus metus iš eilės finale užėmė antrąją vietą, paguodos prizą nusprendė įteikti gerbėjai – vienoje lėšų rinkimo platformoje buvo surinkta suma didesnė net ir už tą, kuria buvote apdovanotas jūs. Vis tik komentarų jūroje aptikau ir jūsiškį – rašėte, kad nuoširdžiai jį sveikinate ir džiaugiatės už jį.

– Manau, kad ne tik mane nustebino tai, kad žmonės parodė tokį gražų gestą. Dažnai kalbame, kad esame susiskaldę, nesutariame vienais ar kitais klausimais, tačiau šis atvejis parodė, kad galime susitelkti ir drauge siekti tikslo. Smagu matyti tokią įspūdingą palaikymo akciją Sauliui, kad jis gavo tiek dėmesio ir tikrai nejaučiu jokio pavydo. Juolab kad jis ir mano simpatijas turi, labai jį palaikau ir sveikinu. Gerai, kad viskas taip išėjo ir abu buvome apdovanoti.

– Kaip mankštinate protą? Tikriausiai vien žinių, kurias įgijote mokykloje, universitete ar vesdamas ekskursijas Pinigų muziejuje neužtenka. Nors apie pinigus tikriausiai žinote viską.

– Galbūt mano varžovas S. Zalys apie pinigus žino daugiau, nes jis yra patyręs numizmatas. Aš žinau nemažai, bet vis stengiuosi papildyti savo bagažą. Žinoma, kai dirbi tokiame muziejuje, galbūt į pinigus pradedi žiūrėti kažkaip paprasčiau.

Tačiau kalbant apie intelektinius žaidimus, tikriausiai, kad vien mokykloje ar universitete įgytų žinių nepakaktų. Tačiau dar nuo studijų laikų dalyvauju protmūšiuose. Tiesa, per karantiną tokių žaidimų vyksta mažiau, tačiau kiek pavyksta, stengiuosi dalyvauti. Be to, nuo vaikystės stebėjau intelektinius televizijos projektus. Iš tiesų mano vaikystės svajonė buvo kada nors tokiame pasirodyti ir pačiam.

Taigi žaidimuose išgirstu labai daug įvairiausių faktų, kurie ir susikaupia atmintyje. Vis tik, tokiuose žaidimuose, kaip „Auksinis protas“ ne vien žinios svarbu – sėkmė, gebėjimas suvaldyti jaudulį ir kt. taip pat prisideda prie galutinio rezultato. Juk „Auksiniame prote“ renkasi žmonės tikrai turintys žinių, kaip ir mano varžovu buvęs Saulius, tačiau sužaidžia kiti dalykai, kurie pakiša koją ir nepavyksta laimėti.

– Pergalės skonis jums jau gerai pažįstamas, prieš porą metų pelnėte LRT TELEVIZIJOS viktorinos „Kas ir kodėl?“ nugalėtojo titulą. Galbūt dabar esate ištikimas šių laidų gerbėjas?

– „Auksinį protą“ žiūriu kiekvieną savaitę, o kasdien rodomą „Kas ir kodėl?“ pasižiūriu, jei nesutrukdo darbai. Vis tik turiu pripažinti, kad „Kas ir kodėl?“ žaisti paprasčiau, tačiau „Auksinis protas“ kiek labiau įtraukia.

– Dalį laimėto prizo sakėte skirsite būstui įsigyti, o dalį – savo pomėgiui, stalo žaidimams...

– Yra dabar labai daug modernių ir įdomių žaidimų, skirtų ir draugų kompanijai, ir įvairiausių ekonominių žaidimų, kuriuos žaidžiant reikia pamąstyti. Žiūriu į savo turimą žaidimų krūvelę – panašu, kad apie 30-40 turėtų būti. Galbūt tai nėra labai daug, tačiau turiu pripažinti, kad geri stalo žaidimai nėra pigus malonumas. Kad per daug išlaidų nepadaugėtų, stengiuosi save kiek riboti, bet kartais pamaloninu ir įsigyju ką nors naujo. Beje, kai kurie žaidimai taip pat yra neprasta proto treniruotė.

– Esate iš tų, kurie pasitraukia, kai dar skamba aplodismetai? O galbūt galime tikėtis kažkada ir vėl jus išvysti viename iš intelektinių žaidimų?

– Sunku pasakyti. Savo tikslą pasiekiau, tad nežinau, ar vėl grįžčiau. Galbūt po kelerių metų... Kai laimėjau „Kas ir kodėl?“ daugiau nebegrįžau. Galbūt būtų įdomu sudalyvauti kokiame nors naujame iššūkyje. Beje, susirašinėjome su vienu iš praėjusių sezonų laimėtojų. Kalbėjome, kad būtų įdomu, jei laidos kūrėjai surengtų kokią nors proginę laidą, kurioje susitiktų visų „Auksinio proto“ sezonų nugalėtojai. Jei taip sugalvotų, būtų tikrai įdomu.

– Panašu, kad principas „svarbu dalyvauti“, jums negalioja – esate susitelkęs į tikslą.

– Azartiškas būnu tik žaisdamas protų mūšiuose ar stalo žaidimus. Kitur ši mano savybė nepasireiškia. Kadangi žaidžiu tiek daug metų, galbūt apie 15, praėjo laikai, kai norėjosi tik dalyvauti. Dabar jau norisi ir gerai pasirodyti, ir pergalės skonį pajausti.

Auksinis protas. Didysis finalas. Kur yra išlikęs seniausias Lietuvoje saulės laikrodis?

– Laisvėjant karantinui vis daugiau žmonių užsuka į Pinigų muziejų, galbūt atpažįsta, kad ekskursijų vadovas – televizijoje matytas veidas.

– Karantinas švelnėja ir labai smagu, kad lankytojai sugrįžta. Jų dar nėra tiek, kiek buvo prieš pandemiją, bet vasarai įsibėgėjant ir lankytojų daugėja. Tiesa, ir per karantiną stengėmės palaikyti ryšį su žmonėmis, tad vedame ir virtualias edukacijas, pamokas ir darbo trūkumu nesiskundėme. Žinoma, smagiau susitikti gyvai.

Būna, kad lankytojai atpažįsta, būna, kad atrodau jiems kažkur matytas, nors tiksliai neprisimena kur. (Juokiasi.) Ir sveikinimų sulaukiau, kai kurie žmonės, kurie dalyvavo virtualiose pamokose parašė laiškų. Toks šiltas dėmesys tikrai malonus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.