Gyvenimas

2021.06.14 21:50

Oda nieko nepamiršta, tad ar ateityje apgamas supiktybės, gali lemti tai, kaip elgiatės šiandien

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.06.14 21:50

Jei melanoma kažkada buvo retas vėžys, per pastaruosius dešimtmečius jos atvejų itin daugėja, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako profesorė Jurgita Plisienė. Pasak dermatologės Jolantos Česienės, oda nieko nepamiršta, tad ar ateityje apgamas supiktybės, gali lemti tai, kaip elgiatės šiandien. Ji pasidalijo būdu, kaip įtarti, ar dėl apgamo reikia sunerimti.

Vasara džiugina šiltais saulės spinduliais, pakankama vitamino D doze ir, aišku, daugiau energijos, bet būtina jus įspėti: nuotaiką labai greitai gali sugadinti net ir vienas mažytis, bet besikeičiantis apgamėlis ant jūsų odos.

„Nesakau, kad reikia jo bijoti, bet reikia nepamiršti tinkamai pasiruošti saulės sezonui, kad apgamėlis nevirstų piktybiniu daug problemų jums keliančiu odos dariniu. Jei esate prie jūros, apsaugos priemonių pamiršti nevalia“, – perspėja J. Plisienė.

Gydytoja dermatologė Jolanta Česienė sako, kad žmonės, turintys daug apgamų, juos turėtų tikrinti kasmet, tačiau jeigu šeimoje yra sergama kokiomis nors onkologinėmis ligomis, žmogus yra baltaodis, šviesiaplaukis, strazdanotas, jam atlikti apgamų diagnostiką reikia dažniau negu kartą per metus. Apgamų patikra nenutrūksta visus metus, pacientai kreipiasi nuolat, tačiau, dermatologės teigimu, geriausia būtų tikrintis pavasarį arba žiemos periodu, kai mūsų oda nėra mačiusi saulės arba kol nėra smarkiai įdegusi.

„Patikra yra labai paprasta ir prieinama todėl, kad visi dermatologai naudojasi paprastučiu prietaisu. Dermatoskopas yra pats paprasčiausias mūsų įrankis pirmai greitai apžiūrai, kad būtų galima paprognozuoti, geras ar blogas, kaip elgtis ir numatyti kokią nors taktiką“, – komentuoja laidos viešnia.

Gydytojai įspėja, kada dėl apgamų derėtų sunerimti?

Šalinti apgamų vien dėl grožio nepatariama

Kiekvienas apgamo šalinimas – operacija, primena J. Česienė, tad negalima žinoti, kaip tai baigsis, galbūt liks negražus randas. Ypač delikati sritis – dekoltė. Pasak dermatologės, šioje vietoje labai pavojinga šalinti apgamus be reikalo, nes tai zona, kurioje gali išsivystyti keloidiniai randai. Taip iš mažo apgamėlio išeina didžiulis randas.

„Šalinimo būdų yra keletas. Gali būti chirurginis būdas, apgamas išpjaunamas. Turime pjauti taip, kad nusipjautų po porą milimetrų iš kraštų, vadinasi, iš nedidelio apgamo randas pavirsta ganėtinai dideliu. Pjauname iki dermos, išpjauname ir turime išpjautą apgamą su aplinkine oda. Šitą išpjautą odos gabalą siunčiame patologui, kad jis ištirtų ir pasakytų, ar nėra piktybinių ląstelių, koks tai apgamas. Atsiradusį defektą turime susiūti, atsiranda randas“, – pasakoja J. Česienė.

Kaip randas gis – neaišku, be to, negalime žinoti, ar nesame alergiški kokiems nors vaistams, kurie bus leidžiami procedūros metu. Būtent dėl įvairių šalutinių dalykų dermatologė dėl grožio šalinti apgamų nepataria.

Kuo daugiau apgamų, tuo didesnė rizika, kad kažkuris apgamas gali būti supiktybėjęs. Jeigu turėjome 10 apgamų, o dabar jų turime 50, kažkas vyksta.

J. Česienė

„Kalbant apie apgamus žmonės tikriausiai labiausiai bijo išgirsti piktybinio susirgimo diagnozę, bet iš tiesų kartais net ir labai baisiai atrodantis odos darinys nebūtinai turi būti piktybinis“, – pažymi J. Plisienė.

Seborėjinė keratozė

„Tai nebūna vienas darinys, būna labai daug įvairios formos, baisaus paviršiaus darinių. Žmonės dažniausiai ateina įsitikinę, kad tikrai tokioje įvairovėje atrasime melanomą, bet patikrinus nieko nerandame. Nustatome, kad tai yra gerybiniai dariniai, kurie nekelia rizikos“, – tikina laidos viešnia.

Aktininė keratozė

Anot dermatologės, šita liga kelia nerimą dėl to, kad žmonės jos nevertina kaip grėsmingos, ateina pasitikrinti kitų darinių, o gydytojai tikrindami atranda rožinių pleiskanojančių dėmelių saulės pažeistose vietose.

„Dažniausiai būna ant veido, plaštakų. Aktininė keratozė yra ikivėžinis susirgimas ir apie 70 proc. išsivysto plokščialąstelinė karcinoma. Tai jau odos vėžys, rimta diagnozė. Kartais aktininę keratozę jau gydome“, – pasakoja ji.

Piktybinis šlakas

Mediciniškai ši diagnozė skamba „lentigo maligna melanoma“ – nuskamba žodis „melanoma“. Tai taip pat saulės pažeistose vietose išsivysčiusi, paviršiumi plintanti melanoma. Reikalingas chirurginis gydymas, būtina tokius darinius šalinti. Priklausomai nuo to, koks bus histologinis atsakymas, priklauso tolesnis gydymas.

Gerybinis šlakas

„Paprastas gerybinis šlakas kitaip vadinamas soliariniu šlaku, jis atsiradęs nuo saulės. Tiek, kiek „pririnkome“ saulės jaunystėje, tokią odą ir turėsime vyresniame amžiuje“, – pažymi specialistė.

Tad ilgos saulės vonios netausojant savęs, be apsaugos priemonių tikrai nerekomenduotinos. Įsidėmėkite, kurie odos susirgimai yra ikivėžiniai:

– aktininė keratozė,

– seborėjinė keratozė,

– piktybinis šlakas,

– pigmentiniai apgamai.

Kaip atskirti, kad tai piktybinis apgamas?

Deja, plika akimi sudėtinga suprasti, kad apgamas piktybinis. Reikalinga apsilankyti pas specialistą, kuris ištyręs tartų verdiktą. Vis dėlto yra kriterijai, pagal kuriuos galima įtarti, ar laikas keliauti pas gydytoją.

Tai populiari ABCDE taisyklė. A atkreipia dėmesį į apgamo asimetriją, B – „border“, t. y. kraštas, pavyzdžiui, jei apgamas nelygiais, karpytais kraštais, tai ragina sunerimti. C reiškia spalvą („color“), kuri nebūtinai turi būti labai tamsi ar labai šviesi, reikšmingas spalvos netolygumas viename darinyje, skirtingi atspalviai. D yra diametras, perspėti turėtų didesnis nei 5 milimetrų darinys, nors dermatologė pažymi – pasitaiko visko, melanoma gali būti ir mažesnė negu 5 milimetrų. Paskutinis kriterijus E – tai apgamo evoliucija, kaip jis keičiasi: jeigu keletą metų yra vienodas, nė kiek nekinta, tikėtina, kad ir neevoliucionuoja, bet jeigu keičiasi, tai ženklas, kad reikia atkreipti dėmesį.

Odos susirgimų prevencija

– Stebėjimas

– Kremai nuo saulės

– Aktyvių saulės spindulių, soliariumų vengimas

– Kepurių ir akinių nuo saulės dėvėjimas

Laikas nuo laiko apžiūrėkite save, kad nepražiopsotumėte piktybinio apgamo. Pažymėtina, kad būtina atkreipti dėmesį ir į vietas, kurios ne taip gerai matomos nuolat, pavyzdžiui, pažastys, pėdos, tarpupirščiai, galvos oda. Labai svarbu žinoti, kiek apgamų turite ant kūno, tačiau kodėl?

Imunitetas svarbus visiems onkologiniams susirgimams, taip pat ir melanomai. Kiekvieną dieną įvyksta labai daug mutacijų ir imunitetas vienas mutacijas atpažįsta, su jomis susitvarko, su kitomis ne.

J. Česienė

„Kuo daugiau apgamų, tuo didesnė rizika, kad kažkuris apgamas gali būti supiktybėjęs. Jeigu turėjome 10 apgamų, o dabar jų turime 50, kažkas vyksta. Tai tiesiog nuoroda nukeliauti pas dermatologą“, – kalba pašnekovė.

Pravartu žinoti ir rizikos veiksnius, kurie didina riziką, jog išsivystys odos susirgimas.

Odos susirgimų rizikos veiksniai

– Šviesi oda

– Paveldimumas

– Nudegimų saulėje istorija

– Didesnis apgamų kiekis ant odos

– Silpnas imunitetas

„Jeigu šeimoje yra sergančių ar sirgusių melanoma, tai rizikos grupė, tie žmonės turėtų reguliariai tikrintis. Jeigu žmogus turi nudegimų saulėje istoriją, yra nudegęs raudonai iki pūslių, tai vėlgi nuoroda, kad reikėtų lankytis, nes galbūt yra odos pažaida, vystosi nebūtinai apgamai, melanoma, bet galbūt aktininė keratozė, plokščialąstelinė karcinoma, tai yra odos vėžys.

Imunitetas svarbus visiems onkologiniams susirgimams, taip pat ir melanomai. Kiekvieną dieną įvyksta labai daug mutacijų ir imunitetas vienas mutacijas atpažįsta, su jomis susitvarko, su kitomis ne. Linkiu visiems būnant saulėje neužsimiršti: saulė mums reikalinga, ji suteikia mums energijos, geros nuotaikos, vitamino D, bet ir dirba savo juodą darbą. Oda nieko nepamiršta: tiek, kiek saulės spindulių „sukaupsime“, tokias ligas vyresniame amžiuje ir turėsime“, – pasakoja J. Česienė.

Saulė – ir mūsų draugė, ir kartu priešė. Pasaulio sveikatos organizacija primena: kiekvienais metais pasaulyje nustatoma beveik 150 tūkst. piktybinės melanomos atvejų ir per 2 milijonus kitų vėžinių odos susirgimų. Lietuvoje kasmet aptinkama beveik 2 tūkst. odos vėžio atvejų. Jei melanoma kažkada buvo retas vėžys, per pastaruosius dešimtmečius jos atvejų itin daugėja.

„Sekite savo odą, rūpinkitės ja, o pastebėję naują apgamą ar kitokį odos darinį pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu. Nelaukite, kol bus per vėlu, taip ne tik vasara, bet ir visi sezonai bus malonesni“, – tikina profesorė J. Plisienė.

Plačiau – gegužės 27 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Gydytojai įspėja, kada dėl apgamų derėtų sunerimti?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.