Gyvenimas

2021.06.12 16:30

JAV profesorė sukritikavo Holivudą: kodėl sunku atsisakyti stereotipinio požiūrio į rytų europietes?

Milana Nikolova, Emerging Europe2021.06.12 16:30

Šiuo metu, kai vis aiškiau įsisąmoniname žalingo kultūrinio diskurso pavojų, ar nevertėtų atsisakyti stereotipinio moterų iš Rytų Europos vaizdavimo?

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Emerging Europe“ originalus kūrinys.

„Visus savo apdovanojimus skiriu Rytų Europos aktorėms, kurios manyje gali atpažinti save, nes esame iš regiono, kuris Vakarų kine nėra pripažįstamas. Dėl to aš ir kovoju“, – šį balandį reaguodama į geriausios antrojo plano aktorės „Oskaro“ nominaciją sakė 24 metų Maria Bakalova.

Nors garbingas apdovanojimas visgi atiteko Youn Yuh-Jung už vaidmenį juostoje „Minari“, pastarieji keli mėnesiai iš Bulgarijos Burgaso miesto kilusiai M. Bakalovai, kuri taip pat buvo nominuota BAFTA, dviem MTV kino ir TV apdovanojimams, ir pelnė arba buvo nominuota dar daugiau kaip 50 kitų JAV ir JK apdovanojimų už vaidmenį prieštaringai vertinamame 2020 m. filme „Borat: Subsequent Moviefilm“, buvo labai įtempti.

Yra keletas iš Rytų Europos kilusių visiems gerai žinomų žvaigždžių, pavyzdžiui, Mila Kunis, Nina Dobrev ar Sebastianas Stanas, tačiau didžioji dauguma jų į Šiaurės Ameriką buvo atvežti dar būdami vaikais. Ir nors kai kurie imigrantai Holivudo aktoriai išdidžiai pabrėžia savo etninę tapatybę ir netgi reprezentuoja savo kultūrą per atliekamus vaidmenis, rytų europietiškų šaknų turintys jų kolegos dažnai yra priversti visiškai atsisakyti savo kultūrinio identiteto.

„(Paauglystėje) pradėjau svajoti, kad atvykstu į Los Andželą, tempiu lagaminą palmėmis apsodintomis gatvėmis su užrašu „Holivudas“ fone ir sakau sau: „Kada nors aš būsiu nuostabi kino žvaigždė“, – prisimena M. Bakalova. – Tačiau vėliau įteigiau sau, kad tai tėra vaikystės svajonės. Nėra buvę nė vienos iš Rytų Europos kilusios ryškios Holivudo žvaigždės.“

Tikrai būtų buvę sunku prognozuoti M. Bakalovos karjeros kelią tuo metu, kai 2019 m. ji baigė Nacionalinę teatro ir kino meno akademiją Sofijoje ir suvaidino vos keliose mažo biudžeto nepriklausomų Bulgarijos kino kūrėjų juostose.

„Rytų europiečių, kaip mafiozų ir teroristų, vaizdavimas išplito amžiaus pradžioje kaip pakaitalas tokiam vakarų azijiečių vaizdavimui, nes „tyčiotis ir klijuoti stereotipus“ rytų europiečiams ne taip „kontraversiška“, – „Emerging Europe“ sakė Arizonos valstybinio universiteto anglų ir amerikiečių studijų profesorė Claudia Sadowski-Smith.

Nuo tada, kai 2006 m. pasirodė pirmasis filmas apie Boratą, jis atsidūrė ne itin intensyvios diskusijos apie tai, kas priimtina ir kas ne, vaizduojant Rytų Europą, epicentre. Ypač antroji juosta, ekranus pasiekusi praėjusiais metais, išryškino lyčių temą, nes joje neabejotinai atskleidžiami visi menkinantys stereotipai, taikomi moterims iš posocialistinių visuomenių.

Borato dukterį vaidinančią M. Bakalovą filme pirmiausia pamatome kaip gyvulį, prirakintą prie romų kaime Rumunijoje esančio tvarto ir žiūrinčią pasaką apie „Princesę Melaniją iš Slovėnijos užkampio“ bei svajojančią ištekėti už seno, turtingo amerikiečio.

Stereotipų įtvirtinimas

M. Bakalova tvirtai įsitikinusi, kad filmas išjuokia išorinio pasaulio nepažįstančius amerikiečius, o ne žmones iš jos atstovaujamo regiono. Aktorė taip pat teigia, kad tikroji filmo idėja, slypinti po grubiu ir nenudailintu paviršiumi, yra feministinė, nes jos įkūnyta veikėja Tutar, atvykusi į JAV, iš visiškai dehumanizuoto padaro tampa emancipuota moterimi, žurnaliste ir grįžusi į „Kazachstaną“ netgi pranoksta savo tėvo sėkmę.

Tačiau C. Sadowski-Smith nėra iki galo įsitikinusi, ar toks iš tiesų yra tikrasis filmo kultūrinis poveikis. „Kiekvieną kartą, kai paminimas stereotipas, net jei tai daroma siekiant jį sukritikuoti, jis dar kartą primenamas, o kai kuriais atvejais netgi pristatomas tam tikroms auditorijoms, kurios galbūt net nežinojo, kad toks stereotipas egzistuoja“, – sako ji.

Yra daug stereotipų apie moteris iš regiono, kurį mes vadiname Rytų Europa. Rytų europiečiai vyrai dažnai vaizduojami linkę smurtauti, mėgstantys išgerti ir agresyvūs, tuo tarpu išimtinai baltos ir itin moteriškos rytų europietės neretai susiduria su seksualizavimu ir objektyvizavimu.

Spaudos antraštėse mirgėjo epizodas iš filmo, kuomet M. Bakalovos vaidinama Borato dukra ima interviu iš buvusio Niujorko mero ir Donaldo Trumpo advokato Rudy Giuliani, kuris ją nederamai liečia ir paprašo telefono numerio, nežinodamas, kad yra filmuojamas.

Galbūt tai tėra vaidmuo, kurį ji sutiko atlikti, tačiau dar prieš gaudama šį vaidmenį bulgarė buvo viena iš dešimčių kitų aktorių iš šio regiono, atskraidintų į Londone vykusią slaptą atranką į filmą, apie kurį jos beveik nieko nežinojo.

Jaunos moterys buvo suvarytos į narvus ir paprašytos gerti iš šuns dubenėlio. Kalbėdama su „New York Times“, M. Bakalova prisipažino, kad atrankos metu buvo sunerimusi, jog galbūt tapo prekybos žmonėmis auka.

Jau nekalbant apie tai, kad aktorės atsidūrė tokioje situacijoje, kai buvo priverstos baimintis dėl savo saugumo, Rytų Europos moterų vaizdavimas tokiuose filmuose kaip „Boratas“, Vakarų žiniasklaidoje dažnai nekvestionuojamas, o kartais net išaukštinamas, nepaisant jo galimo poveikio realiame pasaulyje.

Šių metų pradžioje Didžiojoje Britanijoje daugiakultūrės Velso Denbigho vidurinės mokyklos mokytojas Aleksandras Price`as buvo priverstas pasitraukti iš savo pareigų už netinkamą profesinį elgesį, mat išsityčiojo iš savo auklėtinių dėl to, kad jos neva „apsirengusios kaip Rytų Europos prostitutės ir Kardashian klonai“.

Nors daugelis garsiausių leidinių, įskaitant ir BBC, nušvietė šią istoriją, dažniausiai palaikydami mokyklos sprendimą nušalinti mokytoją ir tvirtindami, kad tokie pasisakymai gali pakenkti moksleivių gerovei, nė viename leidinyje nebuvo įvardinta, nei kad tokie mokytojo žodžiai buvo mikroagresija, nukreipta prieš moteris iš Rytų Europos, nei kokį poveikį turi tokio pobūdžio pareiškimai mergaitėms iš Rytų Europos, kurių toje klasėje greičiausiai buvo ne viena, nes rytų europiečiai yra gausiausia mažuma Velse.

Netekusios kultūrinės tapatybės

Nors, pasak C. Sadowski-Smith, dėl baltos odos spalvos ir moteriškumo Rytų Europos moterys ir merginos yra perdėm seksualizuojamos, JAV dėl tų pačių jų tapatybės aspektų manoma, kad jas lengviau integruoti ir priversti atsisakyti savo kultūrinio identiteto.

„Manoma ir tikimasi, kad moterys iš Rytų Europos gali lengvai asimiliuotis į JAV kultūrą, nes jos yra baltos odos, o ši rasinė tapatybė nurungia bet kokius kitus skirtumus, susijusius su jų patirtimi, augant kitokioje ekonominėje sistemoje, jų kultūra, kalba ar etnine priklausomybe“, – aiškina ji.

Daugelis šių Amerikos visuomenėje plačiai paplitusių prielaidų dar labiau išryškėjo 2016 metais, kai prezidentu buvo išrinktas D. Trumpas, o jo iš Slovėnijos kilusi žmona Melania tapo prezidento politika nepatenkintų asmenų taikiniu. Užuot sulaukusi kritikos dėl savo asmenybės savybių ar veiksmų, Melania ne kartą buvo išjuokta dėl akcento ar buvo vadinama „paštu užsakyta nuotaka“ ir tai dažnai buvo daroma liberaliose žiniasklaidos priemonėse, kurios paprastai išdidžiai pasisako už imigrantų ir moterų teises.

Savo knygoje „Naujasis imigrantų baltumas: rasė, neoliberalizmas ir posovietinė migracija į Jungtines Valstijas“ (angl. „The New Immigrant Whiteness: Race, Neoliberalism, and Post-Soviet Migration to the United States“) C. Sadowski-Smith aprašo tam tikras meilės imigrančių patirtis. „Tikrai yra manoma, kad tokios moterys yra „barakudos“, bet taip pat gajus įsitikinimas, kad jos lengvai integruosis į dominuojančią „baltąją“ ir vis dar konservatyvią JAV kultūrą“, – teigia ji.

R. Giuliani buvo nufilmuotas besityčiojantis iš Azijos amerikiečių dėl jų rasės, be to, teigė, kad „Black Lives Matter“ judėjimas yra rasistinis baltųjų atžvilgiu ir visą D. Trumpo kadencijos Baltuosiuose rūmuose laikotarpį aktyviai palaikė žiaurią Vyriausybės imigracijos politiką. Nepaisant to, jis aiškiai išdėstė savo pažiūras akivaizdžiai svetimšalei šviesiaplaukei M. Bakalovai, o tada nusivedė ją į savo viešbučio kambarį.

Tiesą sakant, ir aktorę M. Bakalovą, ir jos vaidinamą Borato dukrą Tutar galima apibūdinti ir kaip aukas, ir kaip naudos iš Amerikos visuomenėje joms priskirto vaidmens gavėjas. Kadangi jaunoji aktorė netrukus ketina filmuotis Juddo Apatow`o juostoje „Burbulas“ (angl. „The Bubble“), įdomu, koks bus jos kitas vaidmuo ir kaip klostysis aktorės karjera ateityje.

Tuo tarpu C. Sadowski-Smith klausia: „Kodėl esminis kultūros atvaizdavimas negali apsieiti be stereotipų ir pasislinkti į kitą, nuo jų nepriklausantį lygį? Kodėl būtent šiuo metu, kai vis geriau suprantame žalingų kultūrinio diskurso formų poveikį kitoms visuomenės grupėms, mums taip sunku atsisakyti stereotipinio požiūrio į rytų europietes?“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.