Gyvenimas

2021.06.01 08:58

Prieš žengdama į sceną, 17-metė balerina Nora sau ištaria: tu gali, pasimėgauk scena

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.06.01 08:58

Noros Straukaitės dienotvarkė įtempta: rytais ji skuba į mokyklą, popiet – į iki vėlumos vykstančius baleto užsiėmimus. Laisvo laiko lieka nedaug, tačiau baleto šokėja spėja į rankas pasičiupti knygą ar pasimankštinti – juk reikia išlaikyti gerą formą, sako ji. Noros pažintis su puantais prasidėjo, kai jai tebuvo ketveri, o septynerių ji pirmą sykį atsistojo ant pačių pirštų galiukų – taip, kaip balerinas darant matome scenoje ar filmuose.

Tėvai pastebėjo smulkų sudėjimą, mokytoja – muzikalumą

Baleto batelius pirmą sykį 17-metė Nora pasimatavo būdama vos ketverių. Tėvai pastebėjo smulkų dukros sudėjimą, o pro darželio muzikos mokytojos ausis nepraslydo mergaitės muzikalumas. Tiesa, iš pradžių dar buvo svarstymų, kokius užsiėmimus Norai lankyti – baleto ar gimnastikos.

„Tuo metu Operos ir baleto teatre dirbusi mano tėvų draugė operos solistė Marta Lukošiūtė papasakojo apie teatre įsikūrusį šokio kolektyvą „Polėkis“ ir pasidalijo jo vadovės Elenos Juodišienės kontaktais. Nuvažiavau į atranką ir buvau priimta.

Šiame kolektyve prašokau šešerius metus. Jame prasidėjo mano pažintis su baleto pamokomis, repeticijomis ir scena, bet net ir po tiek baleto salėje praleisto laiko nei aš, nei tėvai negalvojome sieti mano ateities su baletu. Tada tai buvo tik popamokinė veikla, kuri man be galo patiko“, – portalui LRT.lt pradeda pasakoti Nora.

Man labiausiai patikdavo stebėti artistus – jau tada jaučiau, kad vieną dieną norėčiau būti jų vietoje.

Galiausiai, pastebėjusi mergaitės talentą, jos mokytoja E. Juodišienė Norai pasiūlė stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. „Stojau į penktą klasę ir tik po stojamųjų, kai gavau atsakymą, kad esu priimta, galutinai priėmiau sprendimą baleto specialybę pasirinkti kaip savo gyvenimo kelią“, – prisimena jaunoji balerina.

Stebėdama teatro artistus jautė – nori būti jų vietoje

Pirmą kartą į sceną Nora išėjo būdama šešerių. Ji prisimena – tada nejautė jokios baimės, tik džiaugsmą. „Tai buvo baleto „Kopelija“ premjera, čia atlikau mergaitės su saldainiu vaidmenį. Kartu su kitais vaikais turėdavome išeiti į sceną, surinkti saldainius, o vėliau visą pirmą veiksmą stebėdavome iš scenos.

Sunkiai, tačiau kiek pamenu, tą akimirką buvau be galo laiminga ir, priešingai nei dabar, nejaučiau jokios baimės, tik džiaugsmą ir norą išeiti į didžiąją sceną kartu su visais teatro artistais. Man labiausiai patikdavo stebėti artistus – jau tada jaučiau, kad vieną dieną norėčiau būti jų vietoje“, – pasakoja Nora.

Ryškiai ji prisimena ir antrą išėjimą į sceną. Tai buvo jos solinis pasirodymas Vilniaus jaunųjų baleto šokėjų konkurse. Jame Nora atliko palengvintą trečio šešėlio variaciją iš baleto „Bajaderė“.

„Tai buvo pirmas kartas scenoje, kai visas dėmesys buvo sutelktas vien į mane. Tada tikrai jaučiau stiprų jaudulį. Labai išgyvenau ir bijojau, tad dar prieš pasirodymą visą variaciją kartojausi tiek daug kartų, jog išėjusi į sceną jau buvau pervargusi ir, manau, neparodžiau savo geriausio rezultato“, – prisimena Nora.

Ant pačių pirštų galiukų – taip, kaip balerinas darant matome ant scenos ar filmuose, – Nora atsistojo po trejus metus trukusių treniruočių. „Tam, kad galėtum atsistoti ant puantų, turi būti paruoštas visas tavo kūnas, ypač pėdos. Kiek laiko reikia tam ruoštis, sprendžia mokinio pedagogas, mat tai gali sukelti sunkias traumas. Aš ant puantų atsistojau būdama septynerių metų – po trejų metų pažindinimosi su baleto pagrindais“, – šypteli Nora.

Pamenu, vienu metu kiekvienas pasirodymas man sukeldavo tiek streso, kad išėjimas į sceną būdavo paskutinis dalykas, kurio norėdavau.

Prieš pasirodymą – kelios dienos tylos

Baleto šokėja prisimena – iš pradžių prieš pasirodymus būdavo sunku susitvarkyti su stresu ir jauduliu. „Jausdavau stiprų nerimą ir nevalingai įsileisdavau mintis, kad esu nepakankamai gera, kad nenusipelniau būti scenoje. Pamenu, vienu metu kiekvienas pasirodymas man sukeldavo tiek streso, kad išėjimas į sceną būdavo paskutinis dalykas, kurio norėdavau“, – pasakoja Nora.

Visgi su patirtimi, svarsto balerina, o gal augant ir besikeičiant mąstysenai, vidinės bangos atslūgo. „Dabar kiekvienas pasirodymas man tapo dovana ir tuo labai džiaugiuosi“, – šypsosi ji.

Artėjant pasirodymo valandai, Nora iš anksto pradeda kauptis scenai. „Dažniausiai likus kelioms dienoms iki pasirodymo stengiuosi kuo mažiau bendrauti su žmonėmis ir koncentruotis į save. Tai man padeda nusiraminti ir nešvaistyti energijos ten, kur nereikia.

Taip pat manau, kad labai svarbu teisingas minčių nukreipimas, todėl prieš pat žengdama į sceną sau pasakau „Tu gali, pasimėgauk scena“. Tokie mano ritualai, padedantys kovoti su scenos baime ir nerimu“, – pasakoja Nora.

Lietuvos vardą garsina ir užsienyje

Trečias šešėlis iš „Bajaderės“, ketvertukas ir dvariškiai „Pelenėje“, amūriukai „Don Kichote“, gerumo fėja iš „Miegančiosios gražuolės“. Tai – vos keletas spektaklių variacijų, kurias yra paruošusi Nora.

„Kadangi dar mokausi mokykloje, nesu paruošusi jokių didesnių vaidmenų, kuriuos artistai atlieka spektakliuose. Šiame, mokyklos, etape ruošiu tik variacijas iš tam tikrų spektaklių, dėl to neturiu galimybės visiškai išvystyti tęstinio to vaidmens charakterio“, – baleto virtuvės subtilybes kantriai aiškina Nora.

Jos mėgstamiausias vaidmuo – mirštančios gulbės. „Kiekvieną kartą sužinojusi, kad turėsiu galimybę sušokti šią variaciją, negaliu apsakyti to džiaugsmo, kurį jaučiu. Ši variacija man yra galimybė išreikšti ryškiausią emociją. Tai nepaprastai trapus, šviesus ir tyras kūrinys“, – mintimis dalijasi baleto šokėja.

Dažniausiai likus kelioms dienoms iki pasirodymo stengiuosi kuo mažiau bendrauti su žmonėmis ir koncentruotis į save.

Savo šokiu Nora ne sykį džiugino ir užsienio auditoriją. Pirmųjų gastrolių su M. K. Čiurlionio menų mokyklos spektakliu „Baltaragio malūnas“ išvyko į Sankt Peterburgą, vėliau kartu su Jonu Kerteniu Rygoje rodė Alberto Mirzoyano „Verdi Pas de deux“.

Jaunosios baleto šokėjos lentynose jau puikuojasi ne vienas trofėjus. 2016 m. Vilniuje vykusiame Vilniaus jaunųjų baleto šokėjų konkurse Nora pelnė 2-ąją vietą, tokia pat sėkmė jai nusišypsojo ir 2017 m. Italijoje, Lečėje, vykusiame „The International Ballet and Contemporary Dance Competition Domenico Modugno“ konkurse.

„Galimybę susipažinti su baleto specialybe užsienyje man suteikė M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ skiriama parama“, – sako Nora, 2-ąją vietą parsivežusi ir iš 2018 m. vykusio Tarptautinio Talino baleto festivalio, o taip pat ir iš šiemet nuotoliniu būdu surengto „Online Sibiu Dance Competition“.

Atsikvėpti padeda meditacija – kuria baleto karūnėles

Kiekvieną dieną vienuoliktokė Nora gyvena pagal aiškų planą. Nuo 8 val. ryto iki pietų ji lanko bendrojo lavinimo pamokas, popiet prasideda iki vakaro trunkantys specialybės užsiėmimai: klasikinio šokio technika, istorinis šokis, improvizacija ir kt. Šokio ji mokosi ir šeštadieniais – savaitgalį pamokos trunka nuo 10 iki 15 val.

Nora atvira – įprastais, ne nuotoliniais, mokslo metais jos dienotvarkė būna dar labiau įtempta, mat tenka repetuoti, ruoštis įvairiems mokyklos renginiams ar spektakliams. Ilgiau nei metus besitęsiantis karantinas šokėjams tapo tikru išbandymu. Balerina tikina – buvo tikras iššūkis persikelti į nuotolinę erdvę ir iš erdvios šokių salės persikraustyti ant vieno kvadratinio metro dydžio linoleumo skiautės.

„Kai dirbome nuotoliniu būdu, dėl vietos ir erdvės trūkumo neturėjome galimybės atlikti įprastos baleto pamokos, ką jau kalbėti apie šokių repeticijas. Tačiau mūsų mokytoja Deimantė Karpušenkovienė sugebėjo adaptuoti baleto pamokas prie susiklosčiusių sąlygų. Jos dėka į salę grįžome dar stipresnės“, – šypteli Nora.

Gal nuskambės kiek keistai, bet man patinka bėgti ir žinoti, kad visa mano diena yra suplanuota ir užimta.

Namo ji kasdien sugrįžta apie 19–20 val., o prieš pandemiją suplanuotas užduotis baigdavo dar vėliau, 21–22 val. „Padarius namų darbus, laiko poilsiui nebelabai lieka. Bet, tiesą pasakius, visiškai nesiskundžiu tokia įtempta dienotvarke, nes per tiek metų prie jos pripratau ir išmokau susidėlioti laiką. Gal nuskambės kiek keistai, bet man patinka bėgti ir žinoti, kad visa mano diena yra suplanuota ir užimta“, – sako Nora.

O jei visgi atsiranda viena kita laisva minutė, balerina ją praleidžia skaitydama knygas, žiūrėdama filmus, atlikdama raumenų stiprinimo mankštas. „Turbūt nesu išimtis ir, kaip daugelis, savo laisvą laiką skiriu ir draugams. Visgi mėgstu skirti laiko ir sau, atsiriboti nuo viso šurmulio ir nuolatinio veiksmo. Tokiomis akimirkomis dažniausiai pasiėmusi savo užrašų knygutę važiuoju į miestą ir prie kavos puodelio išrašau susikaupusias mintis arba skaitau mėgstamą knygą“, – kalba Nora.

Ji turi dar vieną pomėgį, kurį vadina savo meditacija: „Tai – baleto karūnėlių darymas. Tada visiškai atsipalaiduoju ir lieku tik su savimi“, – sako balerina.

Išlaikyti formą padeda mankštos ir atsakinga mityba

Griežtoje Noros dienotvarkėje 3–8 valandas užima fizinė veikla. „Baleto šokėjui svarbi fizinė išvaizda, – patvirtina ji. – Beveik visą savo gyvenimą užsiimu fizine veikla ir be jos tiesiog nebeįsivaizduoju savo kasdienybės.“

Siekiant išlaikyti gerą fizinę formą, tenka rūpintis ir mityba. Nora sako anksčiau į maistą nekreipdavusi daug dėmesio, tačiau pastaruosius keletą metų ji eksperimentuoja ir bando atrasti sau tinkamiausią mitybos principą.

„Maitinuosi sveikai ir subalansuotai, vengiu greito maisto, miltinių produktų, saldumynų. Pusryčiams dažniausiai valgau avižinę košę, varškę arba vadinamąjį chia (šalavijų sėklų – LRT.lt) pudingą, užkandžiui renkuosi vaisius, daržoves, javų ar baltymų batonėlius, o mano vakarienę sudaro daržovės su kokiu nors baltymų šaltiniu“, – pasakoja Nora.

Panašu, jog baigusi mokyklą įterpti laisvos eilutės į užimtos dienotvarkės planą Nora neketina. „Baigusi mokyklą planuoju bandyti važiuoti į užsienio teatrus, bet kartu turiu begalinį norą likti Lietuvoje. Todėl dar nežinau, kaip bus. Tikriausiai, parodys pats gyvenimas“, – šypteli balerina.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt