Gyvenimas

2021.05.28 15:44

Marius Čepulis. Gelbėti negalima, pasigailėkit

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.05.28 15:44

Atėjo vasara, o su vasara ir laikas vėl priminti apie tai, kad NIEKAS JŪSŲ NEPRAŠĖ GELBĖTI GYVŪNŲ JAUNIKLIŲ. Atsiprašau už pakeltą balsą, bet kasmet apie tai rašoma ir turbūt dar ne vienus metus teks rašyt, nes neišrausi iš mūsų to mažutyčių žvėrelių ir paukštelių gelbėtųjų geno.

Šiuo metu iš lizdų jau pasipylė varnėniukai, kieliukai, strazdžiukai. Tie žiopliukai tupinėja ant kelių, takelių, striksi visai nebijodami jūsų. Ir žinokit, jiems viskas gerai – jie tiesiog nepatyrę ir nežino, kad jūs esat didžiausias pasaulio grobuonis, nuo kurio reikia nešt kudašių.

Jų niekas nepaliko likimo valiai. Kažkur šalia yra tėvas ir motina, mat tų neskraidančių brolių ir sesių gali būti visas šešetas, tai kiekvieną reikia susirast ir pamaitint bei nuo kokių plėšrūnų apgint.

Natūralu, kad kai kurie pradeda žioplinėt ir jums po kojomis pasipainioja. Tai daugių daugiausia, ką galit padaryti – paimkit ir nuvykit nuo kelio ar įkelkit į krūmus. Nereikia skambinti jokioms gyvūnų globos draugijoms ar gamtos apsaugai. Tiesa, jei tikrai nežinot, ką daryt, jau geriau pasiskambinkit, bet, kad jau iki čia paskaitėt, tai žinot, kad reikia tą žiopliuką ramybėj palikti.

O jei tą jauniklį pagaus katė, vanagas, varna? Gal ir pagaus, gamtoje išlieka geriausiai prisitaikę. Žinoma, kates tokiu metu į lauką leist tai tas pats, kas iš medžių lizdus su dėtimis ir jaunikliais mėtyt – žala bus panaši. Jūsų murkliai turi sėdėti namuose, o ne lakstyti ir savo malonumui galabyti tūkstančius paukščiukų, kuriuos jūs taip noriai gelbėjat, kai to gelbėjimo visiškai nereikia.

Dar viena paukščių kategorija, kur visiškai nenori, kad jūs kištumėt prie jų savo nagus, yra pelėdžiukai. Šitie žiopliukai gan anksti palieka dreves ar lizdus ir kabarojasi medžių šakomis. Kartais iškrenta ir tada žmonės randa „vargšą vienišą jauniklį“ ir parsineša namo, kad pribaigtų. Na parsineša, kad išgelbėtų, bet išties tas gelbėjimas dažniausiai baigiasi laidotuvėmis. – Ech, ką padarysi, neišgyveno, – liūdnai tariat surengę prabangią laidojimo ceremoniją, kai viskas, ką jums reikėjo padaryti, tai NEKIŠTI NAGŲ PRIE JAUNIKLIŲ.

Įsivaizduojat, kiekvienas nagų neprikišimas jau yra išgelbėta gyvybė. Pelėdžiukai iš prigimties yra alpinistai, jie turi stiprius nagus, stiprų snapą ir bet kokiu medžio kamienu užsikabaros lengviau nei jūs. Jei manot, kad jauniklis atsidūrė per toli nuo parko ar miškelio, viskas, ką jums reikia padaryti, tai įkelt mažį į kokį medį ir luktelt sutemų.

Sutemus pasivaikštinėti ir pasiklausyti, nes tuo metu naminių pelėdų ir mažųjų apuokų vaikai pradeda cypčioti (mažųjų apuokų vaikų balsas – it kas lėtai suptusi metalinėmis surūdijusiomis supynėmis). Išgirdot, kur cypia, ir nunešat ten surastą mažylį. Viskas. Visos pelėdos jums dėkos iki gyvenimo galo ir išgaudys visas jūsų peles irgi žiurkes.

O ką daryt, jei randat neapsiplunksnavusį jauniklį? Visų pirma apsižiūrėkit, ar nėra šalia lizdo. Jei yra, bandykit įkelt. Bet atsiminkit, kad jūs tikrai nežinot, kodėl tas jauniklis buvo išspirtas iš lizdo, gal jis sergantis ir juo tėvai atsikratė? Parsinešę namo, jei neturit patirties, jo neužauginsit, todėl didesnė tikimybė jam išgyventi bus, jei tiesiog jį paliksit ten, kur radot.

Ką daryt, jei randat pasiklydusį ančiuką? Paieškot artimiausiam vandens telkinyje anties su vaikais ir ten paleist tą mažį. O jei randat pievoj ar miške į viščiuką panašų kurapkiuką, jerubiuką ar it anglis juodą griežliuką tiesiog kuo skubiau pasišalinkit, nes mama su kitais vaikais kažkur netoliese, ir kol jūs būsit, tol nesirodys, arba pasitrauks toliau ir mažis gali mamos nebesurast.

Tiesa, paukščiai neužuodžia kvapo tad, bijoti, kad dėl to paliks savo vaikus, nereiktų. Tačiau puikiai žinot, kad žvėrys kvapą užuodžia. Tad jų jauniklių šiukštu rankomis neimkit ir neglostykit. Suprantu, kad tas vargšas didžiakis stirniukas, gulintis žolėje, tiesiog prašosi būti paglostomas, bet atsiminkit, kad kiekvienas pabraukimas jam per plaukus tai dūris peiliu tam žvėreliui į papilvę.

Gal net dūris būtų geriau, nes greičiau gyvūnas nusibaigtų, o jūsų pamyluotas ir paglostytas jis gali būti pasmerktas kankinančiam badui, nes jo motina tiesiog neprisileis. Jei stirniukas, elniukas, kiškiukas, kažkokiu būdu atsidūrė jūsų sodyboj ar pavojingoj vietoj, tiesiog užsimaukit pirštines, paraukit žolės ir su ja išneškit jauniklį kur toliau nuo pavojingos vietos ar savo sodybos. Ir vėl žvėrys jums dėkus bei jūsų braškių irgi obelaičių nenugrauž. Gal.

Taigi linkiu būti tais didžiaisiais gelbėtojais, kurie nesikiša ir gelbėja negelbėdami.

Gražaus savaitgalio!

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt