Gyvenimas

2021.06.03 08:41

Vienas iš vidurio amžiaus krizės požymių – kardinalūs gyvenimo pokyčiai: kodėl nesielgti skubotai?

LRT.lt2021.06.03 08:41

Nepasitenkinimo, nostalgijos, nuobodulio jausmas, nuolatinis savęs lyginimas su kitais, kurie atrodo laimingesni – tokie ne itin malonūs jausmai gali būti vidurio amžiaus palydovai. Tačiau galbūt manote, kad tam esate per jaunas, ir panašią savijautą siejate su depresija? Anot specialistų, nors simptomai gali būti panašūs, depresija ir vidurio amžiaus krizė nėra tas pats.

Manoma, kad vidurio amžiaus krizę išgyvenantys žmonės priešinasi minčiai, jog yra mirtingi, todėl, sulaukę vidutinio amžiaus, atsisako dalies įsipareigojimų ir renkasi labiau lengvabūdišką gyvenimo būdą. Štai kodėl terminas „vidurio amžiaus krizė“ dažnam asocijuojasi su meilužėmis ir sportiniais automobiliais, rašo „Verywell Mind“.

Senėjimas sukelia depresijos, savigailos ir nerimo jausmą. Vidurio amžiaus krizė yra tas etapas, kai žmogus vėl siekia jaustis jaunatviškas, nes stengiasi susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas jau įpusėjo.

Ima gailėtis dėl to, ko nepadarė

Daugeliui žmonių vidutinis amžius yra laikas, kai keičiasi santykiai ir vaidmenys. Kai kuriems tuo metu tenka pradėti rūpintis senstančiais tėvais. Kitiems gali pasireikšti tuščio lizdo sindromas arba imti atrodyti, kad jų paaugliai vaikai auga per greitai.

Šiuo metu senėjimo procesas taip pat tampa akivaizdesnis nei bet kada. Kai kuriems žmonėms gali išryškėti ligos, kiti ima akivaizdžiau pastebėti fizinių jėgų mažėjimą.

Yra žmonių, kuriems vidutinis amžiaus tampa gilių apmąstymų metu. Jie ima gręžiotis į praeitį ir svarstyti, koks būtų buvęs jų gyvenimas, jei būtų pasukę kitu keliu. Kai kurie žmonės gali imti gailėtis nepasirinkę kitokios karjeros ar nesusikūrę gyvenimo, apie kurį kadaise svajojo. Gali užplūsti laimingesnių gyvenimo dienų nostalgija.

Į tikslą orientuoti žmonės mažiau leidžiasi į apmąstymus, dažniau imasi veiksmų. Užuot gręžiojęsi atgal, jie antroje savo gyvenimo pusėje dažnai siekia įgyvendinti dar ambicingesnius tikslus.

Kaip anksčiau LRT RADIJUI sakė psichologė, psichoterapeutė Junona Berznitski, vidurio amžiaus krizė užklumpa griuvus iliuzijoms, kad visi gyvens amžinai ir viskas bus gerai. O iliuzijos gali griūti ir trisdešimties.

„Labai sunku įvardyti tikslų amžių, kurį būtų galima susieti su vidurio amžiaus krize. Viso gyvenimo eigoje žmonės išgyvena krizes, kurios brandina. Per vidurio amžiaus krizę žmogus pradeda užduoti sau tokius kausimus, kaip „kas aš esu“. Vaikystė su maginiu mąstymu, paauglystė su herojiniu mąstymu būna praėjusios. Daug kas patirta, realizuota, žmogus ima klausti – kas toliau?“ – laidoje „Radijo popietė“ kalbėjo psichologė.

Depresijos ir vidurio amžiaus krizės simptomai

Kaip tinklaraštyje rašo gydytojas Williamas Nathanas Upshaw, vidurio amžiaus krizės simptomai skirtingiems žmonėms labai skiriasi. Dažniausiai vidurio amžiaus krizės amžius svyruoja nuo 35 iki 55 metų, su tam tikra paklaida, atsižvelgiant į lytį.

Sutampa nemažai depresijos ir vidurio amžiaus krizės simptomų. Kartais gali būti sunku išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta, nes vienu metu gali atsirasti skirtingų sutrikimų. Pagrindinis skirtumas, padedantis atskirti depresiją nuo vidurio amžiaus krizės, yra simptomų dažnumas. Žmonėms, kuriems pasireiškia vidurio amžiaus krizės simptomai, pasitaiko periodų, kai viskas atrodo gerai. Sergančius depresija, priešingai, slogi nuotaika lydi kasdien.

Vidurio amžiaus krizės simptomai:

– nepasitenkinimo tuo, kas gyvenime pasiekta, jausmas;

– aštrus nostalgijos jausmas, nuolatiniai praeities prisiminimai;

– nuobodulio, tuštumos ir beprasmybės jausmas;

– impulsyvumas, skubotumas;

– dramatiški elgesio ir išvaizdos pokyčiai;

– santuokinė neištikimybė arba nuolatinės mintys apie tai;

– nuolatinis savęs lyginimas su kitais, kurie atrodo laimingesni, labiau save realizavę;

– neapleidžiantis apgailestavimo jausmas.

Vyrams taip pat gali susilpnėti lytinis potraukis, atsirasti erekcijos sutrikimų. Jiems dažnai sumažėja testosterono kiekis, užvaldo liūdesys. Visgi vidurio amžiaus krizės sukeltas liūdesys toli gražu nėra toks intensyvus kaip depresinių sutrikimų atveju.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingiems žmonėms pasireiškia labai skirtingi simptomai. Kai kurie pastebi vos vieną ar du vidurio amžiaus krizės bruožus, o kiti patiria jų visą puokštę.

Depresijos simptomai:

– miego įpročių pokyčiai – nemiga arba per didelis mieguistumas;

– apetito pokyčiai;

– aštrus, dažnai sekinantis liūdesio jausmas;

– kaltės ir bevertiškumo jausmas;

– susidomėjimo anksčiau džiuginusia veikla stoka;

– kūno svorio pokyčiai (neplanuotas padidėjimas ar sumažėjimas);

– susidomėjimo seksu praradimas;

– socialinių ryšių nutraukimas;

– padidėjęs nerimo, baimės ir susirūpinimo jausmas;

– dirglumas ir pyktis (būdingas vyrams);

– verksmingumas, nekontroliuojamos emocijos (būdingos moterims);

– mintys apie mirtį ar savęs žalojimą;

– skausmai ir mauduliai be aiškios priežasties, įskaitant raumenų skausmus, virškinimo sutrikimus ir galvos skausmą.

Menopauzės įtaka

Depresija vidutiniame amžiuje kelia didelį nerimą, o vidutinio amžiaus moterų depresija tampa dar sudėtingesnė dėl menopauzės. Beje, 50 metų ir vyresnių moterų depresija gali būti susijusi su artėjančia menopauze (perimenopauzinė).

Perimenopauzinė depresija yra tik moterims būdinga depresija, kurią iš dalies apsunkina svyruojantis estrogeno kiekis. Skausmingi ar neįprasti menstruacijų ciklai, karščio bangos ir intensyvūs, staigūs nuotaikos pokyčiai dažnai yra vidutinio amžiaus moterų išgyvenamos depresijos simptomai.

Kada kreiptis pagalbos

Vidurio amžiaus krizė gali sąlygoti teigiamus pokyčius, kuriems nereikia profesionalios pagalbos. Galbūt tapsite dvasingesni, o gal nuspręsite imtis savanorystės ir tokiu būdu suteikti gyvenimui daugiau prasmės.

Tačiau ji gali ir neigiamai atsiliepti jūsų savijautai. Jei vidutiniame amžiuje patiriate psichologinę krizę, neturėtumėte jos vertinti kitaip nei bet kurios kitos emocinės krizės. Jei pajutote nemalonių simptomų, kurie kenkia jūsų gyvenimo kokybei, kreipkitės į specialistą.

Kada vertėtų pasikalbėti su gydytoju ar kitu specialistu:

– emocinė būklė trikdo miegą ir turi neigiamos įtakos apetitui;

– negalite susikaupti darbe arba dėl emocinės būklės tenka prašyti nedarbingumo;

– stresas ir nuotaikų kaita gadina santykius – padaugėja pykčių su gyvenimo partneriu ar kitais jus supančiais žmonėmis;

– netekote susidomėjimo laisvalaikio praleidimo būdais ir pomėgiais.

Jei galvojate iš pagrindų keisti gyvenimą, pavyzdžiui, nutraukti ilgalaikius santykius, pasukti karjerą kita linkme ar persikelti gyventi į kitą vietą ir manote, kad tai gali būti susiję su vidurio amžiaus krize, galbūt prieš ką nors keičiant, vertėtų pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu.

Kaip įveikti vidurio amžiaus krizės simptomus

Nedarykite skubotų sprendimų. Kažką keisti vien dėl to, kad įrodytumėte sau, jog kažką darote, nėra gera mintis. Kuo svarbesnis sprendimas, tuo nuodugniau jį reikėtų apsvarstyti.

Pasikalbėkite su kuo nors. Vidurio amžiaus krizės ištikti vyrai ir moterys dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Raskite kam atsiverti, o jei neturite žmogaus, kuriuo pasitikėtumėte, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą.

Neatitrūkite nuo realybės. Atminkite, kad jūsų emocijos nebūtinai yra pagrįstos realybe. Pačios emocijos yra tikros, tačiau jos gali būti grįstos neteisingu realybės suvokimu. Raskite, kas objektyviai įvertintų jūsų situaciją.

Būkite malonūs. Būkite malonūs sau ir kitiems. Jei svarstote galimybę nutraukti ar pakeisti ilgalaikius santykius ir po nuodugnių apmąstymų nusprendėte, kad visgi norite tai padaryti, pasistenkite nieko neįskaudinti. Jei metate darbą ir grįžtate mokytis, apsvarstykite tinkamą būdą apie tai pranešti šeimai ir artimiesiems.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.