Gyvenimas

2021.05.30 14:55

140 kg svėręs Aurimas blogai nesijautė – svorį nutarė mesti tik po vieno laiško, pamynusio jo ego

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.05.30 14:55

Nors svarstyklės rodė 140 kg, Aurimas sako tada nesijautęs prastai – gyveno ir džiaugėsi kiekviena diena. Visgi, paragintas žmonos, jis vieną dieną nutarė keistis: užsirašė į lieknėjimo kursus, pradėjo reguliariai valgyti, vesti mitybos dienoraštį. „Kai svėriau 140 kg, niekas manęs neklausė, ar aš sveikas, ar man viskas gerai. Kai pradėjau sverti apie 100 kg, priėję žmonės klausdavo, ar nesergu“, – jį nustebinusias aplinkinių reakcijas prisimena vyras.

Kiek prisimena, Aurimo svoris visą gyvenimą keitėsi: kilogramai tai ištirpdavo, tai vėl užaugdavo. Vyras atviras – turi pažįstamų, kurie per dieną suvalgo tiek, kiek jis per dvi, bet vis tiek yra liekni, tačiau daugiau kaip 190 cm ūgio Aurimas visada jautėsi „dideliu žmogumi“.

„Manau, genetiškai esu linkęs į nutukimą. Kiek prisimenu, visada turėjau šiokią tokią problemą su svoriu, nuo pat mokyklos laikų, kai visuomenė dar nebuvo tokia tolerantiška. Studijų metais turėjau reikalų su kariuomene, tad problema kuriam laikui buvo dingusi. Vėliau svorio vėl priaugau, jis visą laiką šokinėjo. Jaunystėje mano ūgis buvo 192 cm, dabar – apie 190 cm. Niekada nebuvau mažiukas žmogus.

Iš tiesų, man labai lengva numesti svorio, sutvirtinti raumenis, tačiau taip pat lengva priaugti riebalų. Kitaip tariant, jeigu nevalgau, svoris man krenta labai lengvai, jei sportuoju – greitai ryškėja raumenys, tačiau jei tik pusę metų nieko nedarau, kilogramai vėl užauga“, – portalui LRT.lt pasakoja Aurimas Juodis.

Paimkite ir ant piršto užsiriškite mazgą. Pirmas dvi dienas bus nepatogu, o trečią viskas bus daugmaž gerai. Su svoriu lygiai taip pat, juk jis neatsiranda per dieną.

Žmona padovanojo dietistės konsultaciją

Keisti gyvenimo būdą ir įpročius Aurimas nutarė būdamas 33-ejų – tuo metu užlipus ant svarstyklių jos rodė 140 kg. „Viskas prasidėjo nuo dviejų moterų“, – šypteli Aurimas. Per gimtadienį jam žmona padovanojo savo pažįstamos dietistės konsultaciją.

„Pamenu, nuėjau visas fainas, prisikvėpinęs, galvodamas, ko man pas ją reikia ir ką ji man papasakos. Pasikalbėjome, ji man pasakė, kaip man yra blogai, aš kalbėjau, kokia ji neteisi ir kaip man viskas yra gerai“, – prisimena Aurimas.

Nors ir suprato, kad turi antsvorio, jis vyrui netrukdė – gyveno komfortiškai ir džiaugėsi kiekviena diena. „Paimkite ir ant piršto užsiriškite mazgą. Pirmas dvi dienas bus nepatogu, o trečią viskas bus daugmaž gerai. Su svoriu lygiai taip pat, juk jis neatsiranda per dieną. Tai yra ilgalaikis procesas, kilogramai po truputį kaupiasi, organizmas prisitaiko ir tu nepajauti, kada pasidaro sunku.

Kažkada galbūt galėjai nueiti 10 km, dabar – 5 km, tad taip ir apriboji savo poreikius. Prisitaikai, surandi pasiteisinimų, kreivai pasižiūri į tuos, kurie bėgioja per lietų, juokiesi iš tų, kurie nevartoja alkoholio. Tai yra kaip savigyda – užsigydai ir gyveni toliau“, – kalba Aurimas.

Man buvo keisčiausia ir netikėčiausia tai, kad svoris ima kristi tada, kai pradedi valgyti.

Galbūt todėl, pirmą sykį apsilankęs pas dietistę ir išgirdęs apie organizuojamus lieknėjimo kursus, Aurimas į juos, nors buvo žadėjęs, taip ir nenuėjo. „Nežinau, ar aš apie juos pamiršau, ar specialiai pamiršau, tačiau galiausiai nutiko taip, kad sulaukiau laiško. Man parašė, kad kursai, kuriuos buvau pažadėjęs lankyti, jau prasidėjo, aš pavėlavau, tačiau jei tik norėčiau tęsti tai, ką pradėjęs, galiu drąsiai kreiptis“, – pasakoja Aurimas.

Perskaitęs laišką, tą pačią akimirką jis susimokėjo už visus kursus. „Pamaniau, kaipgi čia dabar taip bus. Tas laiškas pamynė mano ego“, – pasakoja vyras. Nuo tos akimirkos jis suprato – trauktis atgal nebegalės.

Nustebo, kad svoris ėmė kristi pradėjus valgyti

Dabar Aurimas šypsosi: „Man buvo keisčiausia ir netikėčiausia tai, kad svoris ima kristi tada, kai pradedi valgyti.“ Jis kardinaliai pakeitė savo mitybos įpročius: ėmė sistemingai maitintis, užsivedė mitybos dienoraštį.

„Ko gero, dabar suvartoju netgi daugiau kalorijų nei anksčiau, tiesiog tos kalorijos ateina tinkamu laiku ir su tinkamu maistu. Atsirado sąmoningas valgymas, o ne didelis kebabas su padažu pusę 12 nakties“, – šypteli Aurimas.

Jis sako esantis azartiškas, mėgstantis varžytis žmogus, ypač jis mėgsta varžytis su savimi. Į mitybos dienoraštį rašydamas viską, ką valgo, jausdavosi įsipareigojęs, nes kursuose savo maisto sąrašu tekdavo dalytis ir su kitais.

„Gėda parašyti, kad valgei kokią nors nesąmonę, todėl pradedi save kontroliuoti. Beje, registravau ir savo svorio pokyčius, tai irgi labai motyvuoja. Kitas dalykas – padėjo ir sveika konkurencija. Kai matydavau, kaip svorį mesti sekasi mano likimo sesėms ir broliams, pats irgi norėdavau sau įrodyti, kad galiu“, – kalba vyras.

Vietoje didelio kebabo vidurnaktį – suplanuoti dienos valgymai

Šiandien didelio kebabo Aurimas sau nebeleidžia – na, nebent dviračiu numina porą šimtų kilometrų, bet ir tai ne vidury nakties. „Dar vienas įdomus dalykas – pradėjęs žiūrėti, ką valgau, supratau, kad yra dalykų, kurių man iš viso nereikia. Pavyzdžiui, šiais metais negėriau kavos. Nuo kursų pradžios į kavą, arbatą visai nebededu cukraus. Supratau, kad papildomas cukrus man nebereikalingas, juk jo maisto racione ir taip daug“, – kalba Aurimas.

Dabar jo dienos meniu atrodo taip: rytais visa šeima, prieš ruošdamasi į darbus, mokyklas ir darželius, valgo košę. Priešpiečiams Aurimas dažnai renkasi vaisius, jo mėgstamiausi – obuoliai. Pietums renkasi stipresnį, mėsišką patiekalą, tačiau stengiasi atsisakyti bulvių, duonos. Pavakariams renkasi riešutus, mėgsta raugintas daržoves: agurkus, kopūstus. Vakarienei vyras dažniausiai valgo baltymus – varškę, sūrį, kitus pieno produktus.

Man buvo didžiausias keistumas, kad kai svėriau 140 kg, niekas manęs neklausė, ar aš sveikas, ar man viskas gerai. Kai pradėjau sverti apie 100 kg, priėję žmonės klausdavo, ar nesergu, manydavo, gal man vėžys.

Nustebino aplinkinių reakcijos į pokyčius

Susitvarkęs mitybą, per mažiau nei metus Aurimas numetė daugiau kaip 40 kg – svėręs 140 kg, vieną dieną svarstyklėse jis pamatė 95 kg ir, kaip pats sako, „atgavo žmogišką pavidalą“. Nenuostabu, kad jo svorio pokyčius pastebėjo ir aplinkiniai.

„Man buvo didžiausias keistumas, kad kai svėriau 140 kg, niekas manęs neklausė, ar aš sveikas, ar man viskas gerai. Kai pradėjau sverti apie 100 kg, priėję žmonės klausdavo, ar nesergu, manydavo, gal man vėžys“, – prisimena Aurimas.

Jis atviras – kai aplinkiniai ima pastebėti ir be perstojo girti pokyčius, nesunku susirgti žvaigždžių liga. „Tai, turbūt, vienas pavojingiausių momentų, nes labai greitai gali užmigti ant sėkmės laurų ir pradėti riedėti žemyn“, – sako vyras.

Pasikeitė ir spintos turinys, ir gyvenimo būdas

Nukritus kilogramams, Aurimo gyvenimas smarkiai pasikeitė – nuo spintos turinio iki laisvalaikio ir savijautos, tiek fizinės, tiek emocinės. „Pakeičiau absoliučiai visus drabužius. Senuosius išmečiau, kad neliktų progos papilnėti ir grįžti prie senų formų ir rūbų“, – šypteli Aurimas. Jis priduria – geriau tegu rūbai šiek tiek spaudžia, tai – tarsi žinutė, kad metas susiimti.

Aurimas visiškai atsisakė alkoholio, metė rūkyti ir pradėjo sportuoti. „Seniau nesimankštinau – tai buvo sunku daryti tiek fiziškai, tiek morališkai. Judėti pradėjau tik numetęs pirmuosius 5–6 kg. Iki tol man buvo gėda bėgioti ar bandyti sportuoti, kai iš paskos tempiasi pilvas. Tačiau, prasidėjus pokyčiams, mano gyvenime atsirado dviratis, su manimi gyvenantis iki šiol.

Jis pakeitė visas mano nuodėmes, laisvalaikio pomėgius, baliukus. Dabar mano narkotiku gerąja prasme tapo dviratis. Nukritus kilogramų, mano gyvenime atsirado sportas, daugiau energijos ir mažiau pykčių“, – pasakoja Aurimas.

Nereikia svajoti – reikia veikti. Svajoti galbūt reikėtų apie mažiau pasiekiamus ar nerealius dalykus, o su svoriu viskas paprasta, tik reikia pradėti veikti.

„Nereikia svajoti – reikia veikti“

Apie 40 kg atsikratęs Aurimas sako, jog pirmus metus išlaikyti nukritusį svorį jam nebuvo sunku, tačiau po kurio laiko senieji įpročiai vėl pradeda imti viršų, todėl reikia daugiau pastangų išlaikyti kontrolę. Jis neslepia per karantiną vėl priaugęs keletą kilogramų, tačiau tikina: karantinas tėra geras pasiteisinimas ir puiki proga apkaltinti aplinką.

„Pirmuosius metus, kol sukiesi visame svorio metimo reikale, į priekį judi iš inercijos, tačiau natūralu, kad po kurio laiko pamažu ima sugrįžti senieji įpročiai. Rudenį man bus 36-eri, iki tol 33-ejus metus gyvenau bet kaip, tad tie trisdešimt metų vis tiek pradeda imti viršų.

Sveika mityba turėtų tapti nuolatiniu gyvenimo būdu, tad, mano galva, bent kartą per porą metų reikėtų konsultuotis su specialistu, nes viskas užsimiršta, galų gale atsiranda sveikos mitybos ir mokslo naujovių. Jeigu nevaikščiosime miesto gatvėmis, jose užaugs žolė. Taip pat ir su tuo vidiniu darželiu: kad svoris laikytųsi, reikia nuolatinės drausmės“, – kalba Aurimas.

Svajojantiems atsikratyti svorio, Aurimas turi patarimą: „Nereikia svajoti – reikia veikti. Svajoti galbūt reikėtų apie mažiau pasiekiamus ar nerealius dalykus, o su svoriu viskas paprasta, tik reikia pradėti veikti. Tikra tiesa, kad veiksmas lygus atoveiksmiui. Turbūt, ne veltui sakoma, kad esi tai, ką valgai.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.