Gyvenimas

2021.05.15 12:15

„Eurovizijos“ miestas Roterdamas stebina netikėčiausiais architektūros sprendimais ir spalvų įvairove

Eimantė Juršėnaitė, specialiai LRT.lt iš Roterdamo2021.05.15 12:15

Namai, kurių sienos pakrypusios 45 laipsnių kampu, būstai turgavietės lubose, pieštuko formos pastatas ar skraidančią lėkštę primenanti metro stotis – rodos, visa tai įmanoma tik Roterdame, kuriame šiemet vyksta „Eurovizijos“ dainų konkursas. Pasižvalgykite po miestą tokį, kokį jį pamatė čia viešinti Lietuvos eurovizinė delegacija.

Antras pagal dydį Nyderlandų miestas Roterdamas porai savaičių tapo Lietuvos atstovų „Eurovizijoje“, grupės „The Roop“, namais. Dinamiškame ir sparčiai besivystančiame mieste pasitinka didžiausias Europoje jūrų uostas, spindintys dangoraižiai, miestą vagojantys kanalai ir juose besisupantys laivai, daugybė netikėtų architektūros sprendimų, formų ir spalvų.

Tiesa, spalvų dabar čia dar daugiau – „Eurovizijos“ proga miestas pasipuošė, spalvingos vėliavos su konkursą laimėjusių dainų pavadinimais uždengė tiltus, pastatų sienas.

Per Antrąjį pasaulinį karą nacių subombarduotas miestas iš lėto buvo atstatytas ir šiandien yra tapęs šiuolaikišku didmiesčiu, kuriame – daugybė muziejų, galerijų, madingų restoranų, kavinių, parduotuvių. Tarp aukštų pastatų vingiuoja kanalai, rieda tramvajai ir daugybė dviračių – juk ne veltui Nyderlandai garsėja kaip dviračių karalystė.

„Pedalus mina ir Nyderlandų karališkoji šeima, ir premjeras. Tiesa, olandai yra labai malonūs žmonės, tačiau vos tik užlipa ant dviračio, tampa velniškai nemandagūs, tiesiog siaubingi“, – su šypsena pasakojo gidė Isabelle, lietuvių eurovizinei delegacijai aprodžiusi savo miestą.

Panašu, kad Roterdamo ir Nyderlandų sostinės Amsterdamo gyventojai mėgsta vieni kitus patraukti per dantį ir pusiau juokais, pusiau rimtai pasivaržyti, kieno miestas geresnis, gražesnis, pranašesnis. „Esame labai tiesmuki – kas galvoje, tas ir ant liežuvio.

Galiu atvirai prisipažinti – mes niekada netariame Amsterdamo pavadinimo, vadiname jį tiesiog 020, pagal to miesto telefono kodą. Roterdamo kodas – 010. Taigi, esame pirmi. Su amsterdamiečiais viskas gerai, tačiau daug iš jų nesitikėkite“, – toliau juokavo „Eurovizija“ alsuojančiame mieste gyvenanti gidė.

Bene labiausiai miesto svečius domina ir turbūt yra labiausiai Roterdame fotografuojamas objektas – architekto Pieto Blomo kūrinys – geltoni kubiniai namukai, kurių sienos pakrypusios 45 laipsnių kampu.

„Visi šie nameliai yra trijų aukštų, o jų plotas – 100 kvadratinių metrų. Jei norėtumėte tokiame įsikurti – vieno namelio kaina siekia apie 300 tūkst. eurų“, – šyptelėjo gidė. Tiesa, kai kurie namukai yra nuomojami, tad visi, svajojantys apie neįprastą nakvynės vietą, gali apsistoti čia.

Iš tiesų daugelis Roterdamo pastatų – įmantrių, netradicinių, asimetriškų formų. Visai šalia kubo namų – skraidančios lėkštės formos metro stotis, ją Isabelle vadina tiesiog ufo, ir daugiaaukštis smailiu stogu (Blaaktoren), vietinių vadinamas pieštuku.

Netoliese stūkso ir „Markthal“ turgus, savo forma primenantis pasagą. Pro milžiniškus pastato langus iš lauko gali pamatyti spalvingas lubas, naktį apšviestos jos atrodo įspūdingai. Tačiau ir užėjus į vidų tiesiog raibsta akys – ant prekystalių tvarkingai išrikiuotos prekės: daržovės, vaisiai, riešutai, prieskoniai, arbatos, įvairūs saldumynai...

„Ši turgavietė pastatyta 2014 m. ir joje yra 96 prekyvietės. Vasarą viduje karštoka, žiemą – vėsoka, tačiau turguje po stogu galima apsipirkti ir lietingą dieną, o vėliau čia įsikūrusiose kavinukėse atsigerti kavos ar užkąsti“, – pasakojo gidė, iš antrojo pastato aukšto nužvelgdama visą prekybos salę, pastaruoju metu kiek ištuštėjusią dėl karantino ribojimų.

Ir nors žvilgsnis lakioja po prekystalius, akys vis krypsta į išmargintas pastato lubas. Smalsiai besidairant kyla klausimas – kodėl lubose yra langai? „Markthal“ turgus yra ir gyvenamasis pastatas, jame įrengti 228 butai, pro jų langus matyti turgavietė. Žinoma, šie langai neatsidaro“, – paaiškino Isabelle. Iš tiesų „Market Hall“ yra vienas pirmųjų pasaulyje tokio tipo statinių, jame yra ir žmonių būstai, ir turgus, ir biuro patalpos bei 1200 vietų turinti kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė.

Besidomintiems menu būtų tikrai įdomu pasižvalgyti po 19 a. įkurtą Boijmanso Van Beuningeno muziejų, garsėjantį turtinga meno kolekcija. Tačiau ir neužėjus į vidų yra ką pamatyti – ne mažiau įspūdingas šalia muziejaus esantis naujas meno depas – puodelio formos pastatas veidrodiniu fasadu ir ant stogo įkurdintu sodu.

Būtų tiesiog nuodėmė apsilankius Roterdame neužsukti į „Euromast“ bokštą, iš kurio viršaus visas miestas matyti kaip ant delno. Kaip pasakojo vietinė gidė Isabelle, 1960-aisiais pastatytas bokštas yra 185 metų aukščio.

Ir nors Roterdame daug aukštų pastatų, iš jokios kitos vietos neatsiveria tokie vaizdai, kaip iš čia. Bokšto viršūnėje įrengta besisukanti stiklinė kabina, kurioje patogiai įsitaisius galima iš viršaus pamatyti žymiausias miesto vietas – giedrą dieną galite matyti vaizdus, esančius 30 kilometrų spinduliu.

Iš bokšto puikiai matosi vienas didžiausių pasaulyje ir didžiausias Europoje Roterdamo jūrų uostas, dar vadinamas Nyderlandų langu į pasaulį, taip pat savotišku miesto simboliu tapęs Erazmo tiltas, taip pavadintas 15–16 a. sankirtoje gyvenusio humanisto ir filosofo Erazmo Roterdamiečio garbei. Tiltas, nutiestas per Maso upę, jungia šiaurinę ir pietinę miesto dalis. Beno van Berkelio suprojektuotas ir 1996-aisiais užbaigtas tiltas dėl savo įmantrios formos vietinių dar vadinamas baltąja gulbe.

Tiesa, anot gidės Isabellės, iš vienos Maso pusės į kitą galima patekti ir povandeniniu tuneliu, kuris driekiasi 1,373 km. „Juo gali naudotis ir dviratininkai, ir pėstieji – kasdien šį tunelį įveikia keli tūkstančiai žmonių. Tiesa, pirmą kartą gali būti baisoka, tačiau antrą sykį žengtumėte kur kas drąsiau“, – pasakojo Isabelle.

Ir nors šiandien Roterdamas laikomas inovatyviausiu Nyderlandų miestu, kai kurie čia išlikę objektai mena ilgą jo istoriją. Vienas tokių – Šventojo Lauryno bažnyčia (Grote Sint-Laurenskerk), iškilusi 15 a. Tiesa, per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo apgadinta, tad ir ją prireikė atstatyti.

Istoriniu paveldu laikomas ir 10 aukštų, 43 metrų aukščio Baltasis namas (Witte Huis), iškilęs 1898 m. Jis – vienas iš nedaugelio senųjų pastatų, kurių nesunaikino 1940 m. vykęs miesto bombardavimas. Nors daugelis Roterdamo statinių seniai jį praaugo, būtent šis namas yra laikomas pirmuoju Europoje iškilusiu dangoraižiu.

Dar vienas istorinis Roterdamo perlas – 228 m. ilgio, 28 m. pločio ir 51 m. aukščio laivas „Rotterdam“, turintis turtingą istoriją ir laikomas vienu įspūdingiausių kada nors pastatytų transatlantinių lainerių ir kruizinių laivų. Kelis dešimtmečius jis plaukiojo per Atlantą, tačiau jis jau išėjo į pensiją – šiandien laive įsikūręs muziejus, viešbutis, restoranas ir renginių erdvė.

Istorija alsuoja ir vienas iš Roterdamo priemiesčių – Schidamas. Vaizdas čia nė iš tolo neprimena dangoraižių turtingo Roterdamo centro, visi namukai tvarkingai rikiuojasi palei vandens kanalą, kuriame nakvoja laivai. Savotiški išsišokėliai čia – vėjo malūnai, dangų remiantys savo sparnais. Schidamo ramybė – puiki atgaiva nuo miesto šurmulio ir lėkimo.

O jei norisi gamtos ir jūros ošimo – vos per 45 minutes iš Roterdamo galima nuvažiuoti prie banguojančios Šiaurės jūros, švelnaus smėlio paplūdimio ir kopų.

Tai tik dalis įdomybių, kurios į Roterdamą ir jo apylinkes vilioja lankytojus. Jau visai netrukus visos Europos akys nukryps į Roterdamo „Ahoy“ areną, tapusią šių metų „Eurovizijos“ namais. Plačiau apie areną „Ahoy“ skaitykite čia.

Užburiantis Roterdamas ir jo apylinkės – nuotraukų galerijoje.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.