Gyvenimas

2021.05.13 21:57

Simptomas – it prietaisų skydelio lemputė: ne „užklijuokite“ jį vaistais, o spręskite problemą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.05.13 21:57

Kada vaistų iš tiesų reikia, o kada jais tiesiog pridengiate savo gyvenimo pasirinkimus? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas perspėja, kad vaistų šalutinis poveikis visuomet palieka žymę organizme, net jeigu to nepajaučiame, tad vartoti vaistus, kai jie nebūtini, neprotinga.

Papildai, vaistai nuo skausmo, geresniam skrandžio darbui, virškinimui, nuo rūgštingumo, kad geriau miegotumėte... Kiek įvairiausių piliulių šiandien išgėrėte ir kiek dar jų išgersite? Ar skaičiuojate, kiek apskritai vaistų vartojate, ir ar tikrai jie visi būtini?

Daktaras A. Unikauskas nesiūlo nustoti gerti jums paskirtus vaistus, bet sako norintis, jog žmonės suprastų, kaip veikia organizmas, kai jį veikia medikamentai.

„Dauguma žmonių savo sveikatą priima kaip duotybę ir nesirūpina ja iki tol, kol nenutinka kas nors baisaus arba bent jau kol neatsiranda kokių nors simptomų. Tuomet nueiname pas daktarą ir jam apie juos papasakojame. Bet simptomai nėra problema – štai kas įdomu. Problema yra tai, kas sukelia simptomus, o dažnai išeina, kad mes slopiname simptomus“, – pasakoja jis.

Gydyti reikia ne simptomus, o tai, kas juos sukelia

Jei automobilio prietaisų skydelyje pamatote įsižiebusias lemputes, kurios neturi degti, jos praneša apie automobilio problemas. Jūs suprantate, kad būtina šias lemputes kuo skubiau užgesinti, bet kaip jūs tai renkatės daryti: sprendžiate problemą iš esmės, t. y. gabenate automobilį į servisą, ar tas lemputes tiesiogiai ar netiesiogiai užklijuojate? Imate manyti: nedega lemputės, nėra simptomų, vadinasi, nėra ir problemos. Visi suprantame, kad lempučių užklijavimas – ne sprendimas, bet retai taip galvojame ir apie organizmą, atkreipia dėmesį A. Unikauskas.

Tablečių gausa sveikatos neatneš: kada vaistų vartojimas iš tiesų būtinas?

„Aš nenoriu, kad galvotumėte, jog vaistai nebūtini. Kai kada vaistai būtini besąlygiškai“, – perspėja jis.

Vaistai būtini, jei jums:

– reikalinga skubioji pagalba,

– ekstremali depresija,

– diabetas,

– chirurgiškai pašalinti tam tikri organai,

– ūmus skausmas (po traumų, nudegimų),

– anafilaksinis šokas,

– bakterinis encefalitas.

Pasak profesoriaus, tai situacijos, kai reikia gelbėti gyvybę, tad būtina skirti vaistų. Jie šiais atvejais nepakeičiami. Tačiau yra situacijų, kai vaistai nėra gyvybiškai svarbūs, o juos žmonės vis viena nuolat vartoja. Vaistų verta atsisakyti, jei jie vartojami siekiant užmaskuoti gyvenimo būdo pasekmes, tikina daktaras.

Vaistų verta atsisakyti:

– problemai kilus dėl laipsniško organizmo prisitaikymo,

– dėl metabolinio sindromo ir atsparumo insulinui,

– esant chroniškam skausmui (uždegimui).

„90–95 proc. visų mūsų dabartinių ligų yra mūsų gyvenimo būdo pasekmė, tad tam, kad nuspręstumėte, kur priežastis, reikės pakeisti gyvenimo būdą. Jei išgeriate vaistų, tai trumpalaikis sprendimas, bet ne priežasčių ieškojimas ir jų pašalinimas“, – kalba medikas.

Mes galvojame, kad šalutinis poveikis jaučiamas tik tuo atveju, jeigu labai nepasiseka, tačiau šalutiniai poveikiai visuomet palieka žymę organizme. Mes to greičiausiai nepastebėsime, bet medikamentai padarys įtaką.

A. Unikauskas

Kaip vaistai kenkia organizmui?

Atminkite: kartais vartodami vaistus ne tik negydote blogos savijautos priežasčių, bet dar ir duodate organizmui papildomų nuodingų medžiagų.

„Organizmas turi du organus, kurie sprendžia, kaip su tomis nuodingomis medžiagomis tvarkytis, – tai yra kepenys ir inkstai. Šie organai nustato, kokias medžiagas verta pasilikti, o kuo būtina atsikratyti. Šie organai dirba beveik šimto procentų tikslumu, jie neklysta. Maistinės medžiagos, mineralai, riebalai, aminorūgštys, gliukozė – visa tai organizmas pasilieka, įsisavina, o tai, kas organizmui svetima, pavyzdžiui, sintetinės medžiagos, tai, kas mums nenaudinga ir net žalinga, sėkmingai pašalinama iš organizmo. Tokiu būdu pašalinami ir vaistai“, – pasakoja laidos vedėjas.

Tad dalį medikamentų organizmas atmeta kaip nuodingas medžiagas. Gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė sako, kad jeigu vaistai paskirti vieno gydytojo, tikėtina, vaistų kiekis nebus per didelis, bet jeigu vartojame penkių skirtingų gydytojų paskirtus vaistus dėl tos pačios problemos, didelė tikimybė, kad vaistų gali būti per daug. Be to, nuolatinis vaistų vartojimas gali ne pagydyti problemą, bet tapti jos priežastimi.

„Jeigu žmogui skauda galvą ir jis vartoja vieną, dvi, penkias, dešimt tablečių per dieną arba vaistus vartoja kiekvieną dieną, išeina trisdešimt dienų su galvos skausmu. Didelė tikimybė, kad išsivystys vaistų sukelti galvos skausmai. Patys vaistai nuo skausmo gali sukelti skausmą“, – komentuoja toksikologė.

Anot jos, normalu vaistus nuo skausmo vartoti kas tris keturias dienas, jeigu tikrai labai skauda, bet jeigu skausmas nedidelis, nereikia bijoti, kad šitas skausmas „įsivažiuos“.

Reikėtų nepamiršti, kad vaistais galima ir apsinuodyti. Suaugusieji žmonės apsinuodija vaistais, jeigu juos vartoja ne taip, kaip paskirta, nesilaikydami nurodymų, pavyzdžiui, paskirta vakare, o geria ryte, maišo vaistus, ypač – su alkoholiu.

Vaistų šalutinis poveikis visuomet palieka žymę organizme

„Mes paprastai galvojame, kad šalutinis poveikis jaučiamas tik tuo atveju, jeigu labai nepasiseka, tačiau ko mes nesuprantame, kad šalutiniai poveikiai visuomet palieka žymę organizme. Mes to greičiausiai nepastebėsime, nepajusime simptomų, bet medikamentai padarys savo įtaką mumyse vykstantiems fiziologiniams procesams, palaipsniui išbalansuos sveikatą“, – tikina A. Unikauskas.

Tad būtina pasverti, kada jums vaistų iš tiesų reikia, o kada tai tiesiog priedanga, kuria norite paslėpti savo gyvenimo pasirinkimus.

„Visada reikia pagalvoti, o gal tiesiog reikia pakeisti kai kuriuos gyvenimo būdo aspektus? Jeigu manote, kad kai kurių vaistų galite atsisakyti pakeitę gyvenimo būdą, jokiu būdu nedarykite to patys, turite pasitarti su daktaru. Nepamirškite, kad jūsų organizmas per tam tikrą laiką pripranta prie medikamentų ir staiga nustoję juos vartoti galite sukelti organizmui dar daugiau nemalonių pasekmių. Tačiau spręskite sveikatos problemas nuo jų šaknų, priežasčių, o ne maskuokite jas išorėje“, – mintimis dalijasi daktaras.

Plačiau – balandžio 26 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Tablečių gausa sveikatos neatneš: kada vaistų vartojimas iš tiesų būtinas?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.