Gyvenimas

2021.05.12 21:50

Pozityvios mintys prieš ligas ir senėjimą – Marija Mendelė patarė, kaip atlikti emocinę higieną

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.05.12 21:50

Manoma, kad mintys daro įtaką mūsų vegetacinei nervų sistemai, hormonams, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pažymi neuroedukatorė Jūratė Rimkuvienė. Ji pati, ėmusi taikyti neuroedukacijos metodus, ne tik tapo laimingu žmogumi, bet pamiršo ilgai kamavusias ligas, kurios, tikėjo, buvo paveldėtos.

Turbūt esate girdėję frazę, kad žodis skaudina, o ar teko girdėti, kad mintis gali ir išgydyti? Jei tai jums skamba lyg burtai – be reikalo, sako profesorė Jurgita Plisienė. Teigiamos mintys išties gydo ir ilgina gyvenimą. Kas yra neuroedukacija ir kaip ji veikia?

Pasak neuroedukacinių metodų autorės Marijos Mendelės-Leliugienės, neišveiktos emocijos kaupiasi žmogaus kūne. Emocinę higieną galima palyginti tiesiog su dantų valymu. Užsiimti emocine higiena – it išsivalyti emocinius dantis tam, kad netyčia kam nors neįkąstumėte, palygina ji.

Vienas iš paprasčiausių emocinės higienos pratimų – žaibolaidis. M. Mendelė-Leliugienė laidoje papasakojo, kuo naudingas šis pratimas.

„Pieštukai mano rankose yra tarsi žaibolaidžiai, per rankas nueina visa įtampa. Tokiu būdu aš sąmoningai galiu išveikti tai, kas yra susikaupę. Šitą pratimą galima daryti 10–20 kartų per dieną, vienas kartas trunka iki 1 minutės.

Šitą pratimą taikėme mokyklose, pradinukų klasėje buvo padėta lenta, pieštukai. Sakė, pradinukai net pamokos metu sakydavo: aš susinervinau. Nueidavo ir išveikdavo. Tyrimo rezultatai parodė (tyrėme pusantro tūkstančio moksleivių penkiose skirtingose Lietuvos mokyklose) – patyčios sumažėjo 96 procentais, pakilo mokymosi motyvacija ir drausmė“, – kalba ji.

Medicina ir pozityvus mąstymas: neuroedukacija ne tik gydo, bet ir padeda išvengti mirtinų ligų

Kodėl svarbi emocinė higiena? Kaip ji gali atitolinti senėjimo procesus ir kas ta neuroedukacija? Kitai laidos viešniai neuroedukacija padėjo išsivaduoti iš ilgą laiką kamavusių skausmų, pakeitė kraujo rodmenis bei atjaunino net keleriais metais.

„Daug metų dirbau neeikvodama savo jėgų ir priėjau prie perdegimo sindromo požymių. Mano širdies ritmas tapo nevaldomas, permušimus jaučiau visą parą ir jie būdavo labai dažni. Man nepadėjo jokie medikamentai. Nuotaika buvo labai prasta, darbingumas buvo visiškai sumažėjęs, nemačiau gyvenimo prasmės. Vaikai sirgo, artimieji taip pat turėjo įvairių susirgimų ir aš supratau, kad niekas man negalės padėti, jeigu ne aš pati sau.

Nėra stebuklingos tabletės ar burtų lazdelės – priėmiau sprendimą ieškoti pagalbos pati. Beieškodama atsitiktinai į mano dėmesio lauką pateko skelbimas apie neuroedukacinius mokymus. Mane labai sudomino ir aš ten nukeliavau. Ir labai džiaugiuosi“, – pasakoja biomedicinos mokslų daktarė, burnos chirurgė, neuroedukatorė Jūratė Rimkuvienė.

Manoma, kad mintys, kurias mes suformuluojame ir paleidžiame žodžiais, daro įtaką mūsų vegetacinei nervų sistemai, hormonams, kurie diktuoja visus biocheminius procesus mūsų organizme.

J. Rimkuvienė

Pradėjusi taikyti neuroedukacijos metodus ji sako tapusi tiesiog laimingu žmogumi: „Atradau, kas yra laimė, džiaugsmas, pagerėjo mano fizinė sveikata. Aš dabar gyvenu be jokių vaistų, bet nebėra jokių ekstrasistolių, kraujospūdis normalizavosi. Turėjau ir visada galvojau, kad tai paveldėti raumenų, sąnarių skausmai. Dabar aš juos jaučiu retkarčiais, kai yra labai didelė psichoemocinė įtampa, ir jie būna vieno dviejų balų. Anksčiau buvo tokie, kad su stipriais nuskausminamaisiais jausdavau labai didelius skausmus.“

Kaip suprasti tai, kad J. Rimkuvienė tapo 7 metais jaunesnė? Tai parodė telomerų tyrimas, tiksliau – telomerų ilgis. Telomeros yra chromosomų galiukų apsaugos elementai. Veikiami telomerazių jie gali ilgėti, bet dėl įvairių veiksnių – ir trumpėti. Su amžiumi dėl tam tikrų ligų jie trumpėja.

Telomeros – tarsi apsauginis chromosomų elementas. 2009 m. atlikti tyrimai nustatė, kad žmonėms, kurie nuolat yra streso būsenos, kurie turi pesimistinį požiūrį į gyvenimą, telomeros trumpėja greičiau.

Neuroedukacijos metodų, pasak J. Rimkuvienės, yra įvairių. Jai didžiausią įspūdį padarė metodas, kuris vadinasi „Paslaptis“.

„Labai žaismingas, labai smagus metodas. Ant stiklo pilami dažai, uždengiamas popierius, jis glostomas, pasukamas, atverčiamas ir tada, kai atverti, su didžiule nuostaba pamatai, koks išėjo kūrinys. Šito metodo esmė yra nuostaba, gera nuotaika, kūrybingumas – tai ilgina telomeras, nes žmogus tada gerai jaučiasi.

Ir, aišku, kalbinis kodas. Manoma, kad mintys, kurias mes suformuluojame ir paleidžiame žodžiais, irgi daro įtaką mūsų vegetacinei nervų sistemai, hormonams, kurie diktuoja visus biocheminius procesus mūsų organizme. Jeigu kalbinis kodas sako, kad aš atleidžiu sau už klaidas, nebetenka prasmės kaltė, gėda ir t. t. Atsiveria labai didelės galimybės, žmogus gali slopinti simpatinės nervų sistemos impulsus ir atsiverti, atsipalaiduoti. Mes užsispazmavę, veikiami tos „kovok ir bėk“ būsenos nematome nieko aplinkui, tik kaip išeiti iš situacijos, save apsaugoti. Kai esi atsipalaidavęs, leidi sau gyventi. Būti nelaimingam yra lengva, o būti laimingam yra įdirbis, reikia įdėti daug darbo“, – aiškina laidos viešnia.

Nepagydoma liga, atsisveikinimas, stebuklas, ilgi gyvenimo dešimtmečiai ir antras likimo smūgis – krūties vėžys, kuriam suvaldyti vietoje aštuonių chemoterapijos seansų atlikti vos keturi. Ir tai – ne ištrauka iš knygos, o reali moters gyvenimo istorija. Galima sakyti, neuroedukacinių metodų autorei, ugdomojo vadovavimo ir socialinio klinikinio darbo specialistei, dailės terapijos taikymo asmenybės ugdyme Lietuvoje pradininkei M. Mendelei-Leliugienei likimas buvo negailestingas, tačiau ji tam prieštarauja.

„Likimas man ypač gailestingas. Kas man labiausiai padėjo išgydyti nuo tos pirmos nepagydomos ligos... Visada galvojau, kad aš ruošiausi mirti, bet aš ruošiausi sąmoningai pasitikti mirties paslaptį. Ką aš dariau? Man į galvą neatėjo paprašyti Dievo išgydymo – aš meldžiau tik atleidimo. Dabar suprantu, ką tai reiškia. Per dvejus metus aš turėjau unikalią galimybę tiesiog prisiminti, kad esu ne tik fizinis kūnas, ne tik emocinė siela, bet ir dvasinis kūnas. Tai pakreipė mane maldos ir meditacijos keliu.

Dvejus metus trukusi malda ir meditacija iš tiesų pakeitė ne tik mano mintis, bet visus procesus – ir biocheminius, ir hormoninius – mano kūne. Kiekvienas žmogus turi vadinamąją savigydos galią. Aš galiu valdyti savo fiziologiją, biocheminius procesus, bet per mintis, galiu keisti savo gyvenimo būdą, nueiti anksčiau miegoti, kad nervinė sistema pailsėtų. Aš galiu daug ką daryti“, – mintimis dalijasi laidos herojė.

Su genetiku prof. Danieliumi Serafinu M. Mendelė-Leliugienė atliko mokslinius tyrimus apie vadinamuosius „stebuklingus“ išgijimus. Kartu su profesoriumi ji įrodė, kad išties nėra jokių stebuklų.

Gimė idėja atlikti tyrimą ir pastebėjome, kad iš tiesų tie metodai pristabdė organizmo senėjimo procesus 4,2 karto, sumažino agresyvumą ir riziką susirgti širdies, kraujagyslių ligomis.

M. Mendelė-Leliugienė

„Jis sako, tai veikia per psichoneuroendokrinologinę ašį ir tai tik įrodo, kad jūsų sukurti metodai yra tikrai unikalūs. Tuomet gimė idėja atlikti tyrimą ir pastebėjome, kad iš tiesų tie metodai pristabdė organizmo senėjimo procesus 4,2 karto, sumažino agresyvumą ir riziką susirgti širdies, kraujagyslių ligomis“, – kalba ji.

Pagrindinis metodas, anot neuroedukacinių metodų autorės, apsispręsti, kad turite pakankamai drąsos pamatyti realybę apie save.

„Tai yra pati pradžia, nes neuroedukaciniai metodai nėra fėjos lazdelė ar kažkokia panacėja. Išmoksti ir dirbi. Ką galėčiau parekomenduoti, tai emocinę ir mentalinę, minčių higieną. Apie save per 3 minutes parašyti 30 gerų dalykų – mano žvilgsnis jau prasiplečia. Po to per 15 minučių parašyti 70 gerų dalykų, o per valandą – nuo 100 ir daugiau. Tuomet žmogaus žvilgsnis tampa globojantis. Turbūt visi žinome, ką reiškia pabūti šalia šviesaus žmogaus. Toks vaizdas, kad vien buvimas šalia jo tave gydo“, – pasakoja moteris.

Iš visų metodų yra 12 universalių, tinkamų visiems. Tai tarsi įrankiai, kaip dantų šepetėlis ir pasta. Juos galima taikyti sau, kartu su savo vaikais ar draugais.

„Norėčiau pasakyti, kad neuroedukacija atskleidė tai, jog kiekvienas žmogus turi kūrybinių galių, yra kūrėjas ir gali kurti, kaip nori gyventi. Ir kurti plačiąja prasme – ne muzikos kūrinį, meno šedevrą, bet kiekviename žingsnyje galime būti savo gyvenimo, savo ateities kūrėjai, sakyčiau – netgi savo vaikų gyvenimo kūrėjai, nes tik laimingas žmogus gali užauginti laimingą žmogų. Galvodami, kad priekaištaudami, burbėdami užauginsime laimingą žmogų, labai klystame. Palinkėčiau, kad kiekvienas žmogus į savo ligą ar nelaimę pažiūrėtų kaip į lakmuso popierėlį, – vadinasi, mano gyvenime kažkas vyksta ne taip. Negalvoti, kad esate nuskriaustas ir auka, o susiimti ir apmąstyti, kaip, ką galite pakeisti“, – mintimis dalijasi J. Rimkuvienė.

Minčių higiena, gera savijauta, sustabdyta jaunystė ir net greitesnis sveikimas – galbūt ši alternatyva gali būti naudinga ir jums. Mažų mažiausiai tai gali padėti geriau jaustis ar kitaip žiūrėti į susiklosčiusias aplinkybes. „Kelių, kuriais kylame ar leidžiamės, yra daug, tačiau tik nuo mūsų priklauso, kuriais eisime“, – primena laidos vedėja.

Plačiau – gegužės 10 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Medicina ir pozityvus mąstymas: neuroedukacija ne tik gydo, bet ir padeda išvengti mirtinų ligų
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.