Gyvenimas

2021.05.06 21:36

Druskos tyrimas: Himalajų druskai atspalvį suteikia ir dažais, o su jūros druska suvalgome mikroplastiko

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.05.06 21:36

Visa druska yra vienoda – sūri ir tiek, tad kam už druskos pakelį mokėti eurą, jei galima dešimt centų? Parduotuvėse vis dažniau atsiranda įvairių druskos rūšių, bet retas kreipiame dėmesį į druskos kokybę, net pas dietologą dėl sveikatos problemų ateinantys pacientai neužduoda šio klausimo.

„Niekas dar nėra manęs paklausęs, kokią man druską vartoti: ar Himalajų, ar jūros, ar druską, kuri prabangi, vežama iš Prancūzijos... Apie tokias druskas niekas nežino ir net nekalba“, – pasakoja gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Šį kartą laidos „Klauskite daktaro“ taikinyje – populiariausios Lietuvoje parduodamos druskos rūšys: akmens druska, jūros druska, joduota druska ir pastaruoju metu labai išpopuliarėjusi Himalajų druska.

Reikėtų pasakyti, kad Himalajų druska išgaunama tik Pakistane esančioje druskos kasykloje. Rožiniai druskos kristalai laikomi viena švariausių druskų pasaulyje, be to, pasižymi mažesniu sūrumu nei, pavyzdžiui, akmens ar daugelis jūros druskų. Tačiau perkant Himalajų druską kyla pavojus, kad įsigysite paprasčiausią klastotę. Kai kurie Himalajų druskos gamintojai apgaudinėja – parduoda visai ne Himalajų druską, o kitą, žymiai pigesnę rožiniais dažais nudažytą druską.

„Buvo toks atvejis: atvažiavo į sodybą ir nusprendė išsivirti bulvių. Spintelėje rado Himalajų druskos pakuotę, užsivirino vandenį, sudėjo bulves, sudėjo druską ir po kažkiek laiko atidarę puodo dangtį pastebėjo, kad visos sienelės aplipę rožine mase. Taip neturėtų būti. Nuo druskos ir bulvių negali būti prilipęs kažkoks gelis“, – komentuoja druskos ekspertas Kęstutis Pivoriūnas.

Kasdienybėje nepakeičiama druska kokybiška yra ne visada – tyrimas atskleidė, kaip išsirinkti tinkamą

Kaip atskirti tikrą Himalajų druską nuo klastotės? Komanda ištyrė septynių gamintojų Himalajų druską – užpylė ant druskos verdančio vandens, kad pamatytų, ką iš tiesų nusipirko.

Pirmiausia į akis krenta skirtingos druskos tirpalų spalvos nuo beveik permatomos iki ryškiai rožinės ar net mėlynos. Dėl tikslumo reikėtų pabrėžti, kad ant tamsia spalva vandenį nudažiusios druskos pakelio šalia užrašo „Himalajų druska“ mažomis raidėmis parašyta „Juodoji“. 100 jos gramų kainavo vos 8 centus.

Buvo toks atvejis, kai iš Lenkijos atvykusi druska turėjo sieros priemaišų, buvo pripažinta netinkama žmonėms valgyti, skirta techniniams darbams.

„Jos sudėtyje yra didelis geležies kiekis. Jeigu ją uostytume ar ragautume, ji primintų kiaušinio skonį, sieros“, – aiškina K. Pivoriūnas.

Su išskirtinės spalvos ir sieros kvapo Himalajų druska laidos komanda keliavo į chemijos laboratoriją pas profesorių Albiną Žilinską.

„Mūsų įtarimas toks, kad gali būti pridėta kažkokių dažų. Tada bus netikras produktas, ne natūrali, o nudažyta dirbtinėmis priemonėmis. Jeigu ta medžiaga yra organinė, paprastai organiniai junginiai veikia kaip indikatoriai. Namie paprasčiausias eksperimentas – su burokėliais. Į juos pripylus kokios šarminės ar rūgštinės medžiagos, keičiasi spalva. Lygiai taip pat ir čia gali pasikeisti spalva – jeigu taip bus, kažkas netikro“, – sako chemikas, Vilniaus universiteto maisto chemijos dėstytojas A. Žilinskas.

Profesorius į druskos tirpalą įpylė rūgšties – spalva pasikeitė, spalvos visai neliko, skystis tapo permatomas. Maisto chemikas nesiūlo patiekalų gardinti šia druska. „Ji, visų pirma, nehomogeniška. Ant dugno nusėda lyg suodžiai, kas ten yra, neaišku“, – pažymi jis.

Ko dar galima rasti Himalajų druskos pakuotėse? Druska turėjo visiškai ištirpti, o svarbiausia – jos tirpalas turėjo nenudažyti vandens. Deja, tik vieno iš šešių gamintojų druska paliko skaidrų vandenį, tai pati brangiausia įsigyta Himalajų druska. 100 jos gramų atsiėjo 1 eurų. Visos kitos Himalajų druskos nudažė vandenį, o ant dugno paliko neištirpusių, neaiškios kilmės dalelių ir raudonos masės likučių.

Chemijos laboratorijoje profesorius patvirtina įtarimus dėl druskos klastočių. Eksperimento rezultatas – iš septynių druskos pakuočių tik vienoje tikra ir kokybiška Himalajų druska.

Bene populiariausia druska mūsų šalyje – akmens. Ji pati pigiausia. Kilogramas tokios druskos kainuoja apie 20 centų. Kas gali slypėti tokios pigios druskos pakeliuose?

„Buvo toks atvejis, kai iš Lenkijos atvykusi druska turėjo sieros priemaišų, buvo pripažinta netinkama žmonėms valgyti, skirta techniniams darbams“, – pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė.

Kartu su druskos ekspertu patyrinėta dviejų atsitiktinai pasirinktų gamintojų akmens druska. Vienas virtuvės šefas neseniai yra pasakęs, kad akmens druska skirta keliams barstyti, o ne valgyti. K. Pivoriūnas su šiuo teiginiu visiškai sutinka – jis sako jos nevalgęs jau 100 metų. „Vienintelis dalykas, kam ji tinka, tai rauginimui. Valgymui nenaudoju pirmiausia todėl, kad ji nėra išvalyta“, – kalba pašnekovas.

Druskoje randama didesnių ir mažesnių akmenukų. Anot druskos eksperto, yra pasitaikę atvejų, kai buvo rasta net stiklo gabaliukų, didesnių akmenukų. „Ne vienas žmogus yra nusilaužęs danties dalį“, – priduria jis.

O kaip atrodys ši akmens druska užpylus ją verdančiu vandeniu? „Mano akimis, tragedija. Dugne matome daug žvyro, paviršiuje plaukioja kažkoks plastiko gabaliukas“, – pastebi K. Pivoriūnas.

Pirmojo druskos pakelio turinys, pasak eksperto, tikrai netinkamas maistui. O kaip kito pakelio akmens druska? Gal joje nėra nevalgomų priemaišų? „Trūksta žodžių – atsirado putos. Toks jausmas, kad ką tik virėme mėsą. Kokybiška, gera, išvalyta druska tokių dalykų neturėtų daryti“, – tikina jis.

Nustatyta, kad kokį kiekį jūros druskos bepaimtume, visada rasime mikroplastiko dalelių, nes vandenyse didelė tarša.

Ne tik neaiškios spalvos putos iškilo į paviršių, bet ir baltai atrodžiusi druska vos užpylus ją vandeniu tapo drumzlinu tirpalu. Žinovo manymu, tai visiškai nevalyta druska, vanduo toks neturi būti.

Renkatės tik joduotą druską, nes jodo trūkumas neretai diagnozuojamas mūsų platumų gyventojams, tačiau ar esate tikri, kad nusipirkę tokią druską visada papildysite savo organizmą jodu?

„Tirdami joduotą druską pastebėjome, kad pakuotės būna nesandarios, o jodas yra laki medžiaga, iš nesandarių pakuočių labai greitai išgaruoja. Dėl to vartotojai negauna reikalingo jodo kiekio, kuris nurodytas etiketėje“, – pasakoja R. Sadūnaitė.

Metas aptarti jūros druską. Joje randamas didesnis mineralų kiekis nei akmens druskoje, taip pat mums reikalingo jodo. Ilgą laiką jūros druska buvo laikoma švaresnė nei valgomoji akmens druska, tačiau jau keletą metų jūros druskoje aptinkamas vis didesnis mikroplastiko dalelių kiekis.

„Nustatyta, kad kokį kiekį jūros druskos bepaimtume, visada rasime mikroplastiko dalelių, nes vandenyse didelė tarša“, – atkreipia dėmesį chemikas A. Žilinskas.

Kas gali nutikti, jeigu ilgą laiką vartosime druską su mikroplastiko dalelėmis? Kuo mūsų organizmui gali būti žalingos šios dalelės? „Tai kenksmingos dalelės, kurios siejamos su imuninės sistemos pažeidimais, kancerogeninėmis, kardiovaskulinėmis ligomis“, – teigia dietologas E. Grišinas.

Klystate, jei galvojate, kad druska yra druska ir jokio skirtumo, kokiais kristalais gardini maistą. Norint neprisidaryti žalos sveikatai ir nesugadinti patiekalų skonio vertėtų įdėmiau pasidomėti, kokią druską valgote. Svarbu atsiminti ir tai, kad net tyriausios, sveikiausios druskos perteklius, kaip ir visiškas druskos atsisakymas, gali tapti įvairių ligų priežastimi.

Plačiau – gruodžio 3 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Kasdienybėje nepakeičiama druska kokybiška yra ne visada – tyrimas atskleidė, kaip išsirinkti tinkamą
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.