Gyvenimas

2021.05.06 07:43

Profesorius Stukas – apie tai, ką galima dėti į lėkštę ir nestorėti

LRT TELEVIZIJOS laida „Beatos virtuvė“, LRT.lt2021.05.06 07:43

Mokslo tyrimais įrodyta, kad skaidulos teigiamai veikia gerąsias žarnyno bakterijas, o nuo pastarųjų priklauso mūsų virškinimas, imunitetas, net nuotaika ir darbingumas, kalbėjo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas. Norintiesiems džiaugtis gera savijauta ir dailiomis kūno linijomis, profesorius primena ir svarbias mitybos taisykles.

Kalbant apie mitybą, daugelis žino, jog dieną vertėtų pradėti nuo pusryčių. Tiesa, ne visi šios taisyklės laikosi, pastebi prof. R. Stukas. Pasak jo, tyrimai rodo, jog dalis Lietuvos gyventojų iš viso nepusryčiauja, kita dalis pusryčiams valgo sumuštinius, užteptus storu sviesto ar riebalų mišinio sluoksniu. Yra rytais valgančiųjų ir košes, tačiau dažnai jos pagardinamos riebiais padažais, spirgučiais.

„Nedidelė dalis valgo tikrai sveikai“, – pažymi laidos svečias. Jis pats dieną pradeda nuo maistingos grikių košės.

Maždaug puodelį grikių profesorius iš vakaro užpila vandeniu ir palieka mirkti per naktį, o ryte košę pašildo ir gardina gausybe ingredientų: namų gamybos pomidorų tyre, šalavijų sėklomis, lukštentomis kanapių sėklomis, avižiniais dribsniais, juodgrūdžių sėklomis, saujele džiovintų vaisių, razinomis, alyvuogių, moliūgų, kanapių sėklų aliejumi. Kad tokie pusryčiai nepabostų, kartais grikius galima pakeisti ryžiais.

Tokiuose pusryčiuose gausu ne tik energiją suteikiančių angliavandenių, bet ir skaidulų, kurios, moksliškai įrodyta, yra itin naudingos organizmui, kalba profesorius.

„Padaryti moksliniai tyrimai atskleidė skaidulų naudą gerųjų bakterijų gyvybingumui žarnyne. O nuo bakterijų priklauso viskas: ir virškinimas, ir nuotaika, ir darbingumas, ir imuninė sistema“, – aiškina prof. R. Stukas.

Tiesa, kad gerosios bakterijos būtų gyvybingos, pasak profesoriaus, joms reikalingas maistas – būtent skaidulos ir maitina šias stebukladares. Deja, lietuvių mėgstamos bulvės nėra skaidulų šaltinis – verčiau rinktis daržoves, rupias kruopas.

„Ne manų kruopas, bet grikius, dribsnius. Daug skaidulų turi ir šakniavaisinės daržovės, pavyzdžiui, ropė. Kai kartais nueinu į mokyklą pirmokiukams antrokiukams paskaityti paskaitą apie mitybą, paklausiu: „Ar žinote pasaką, kaip išaugo senelio darže ropė ir pelytė padėjo išrauti?“

Visi žino 100 procentų. O kai paklausiu, ar valgote ropę, tai, pasirodo, kartais nė vienas nėra ragavęs“, – patirtimi dalijasi prof. R. Stukas ir sako – į mūsų mitybą reikia grąžinti ropę, mat būtent ši daržovė iki tol, kol Kolumbas į Europą atvežė bulves, ir buvo pagrindinė lietuvių daržovė.

„Šiandien įrodyta, kad ir mitybinė informacija yra perduodama genetiškai iš kartos į kartą, tai jeigu mūsų protėviai gyveno čia, Lietuvoje, jie valgė ropes. Vadinasi, ir mes turime valgyti ropes“, – sako profesorius.

Gerąsias bakterijas galima „pamaitinti“ ir duona – jos, kaip neretai kalbama, tikrai nėra būtina išbraukti iš mitybos raciono. „ Jeigu duona yra praturtinta kažkokiais grūdais, sėklomis arba net kviečių sėlenomis, tai puiku. Kviečių sėlenos, ko gero, turi daugiausiai skaidulinių medžiagų. 100 g kviečių sėlenų yra maždaug 42 g skaidulinių medžiagų.

Na, o kas nemėgsta duonos, ypač dabar, jau link pavasario, būtų puiku pavalgyti raugintų kopūstų, kuriuose yra ir skaidulų, ir labai daug vitamino C, stiprinančio imuninę sistema“, – kalba prof. R. Stukas.

O ką galima dėti į lėkštę ir nestorėti? Atsakymas paprastas – valgyti daug daržovių, šiek tie mažiau vaisių. „Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, optimalus daržovių ir vaisių kiekis per dieną – 600 g, o Lietuvos gyventojai suvalgo vidutiniškai 263 g. Kiekį kiekvienas turime padvigubinti“, – pastebi mokslininkas.

Iš daržovių pačios naudingiausios – raudonos salotos. Pastarosios, anot R. Stuko, biologiškai vertingesnės nei žalios salotos, tačiau ir šios – itin naudingos sveikatai. Daržoves profesorius siūlo valgyti perpiet.

„Aš daržoves valgau pietų metu. Klasikiniai mano pietūs yra jautienos – mėsos – kepsnys ir labai daug įvairių daržovių. Aišku, viena iš jų yra ropė. Mėgstu oranžines paprikas, jos man skaniausios. Salotas valgau įvairių rūšių ir būtinai stengiuosi, kad būtų raudonos salotos, nes jos biologiškai vertingesnės negu žalios. <…> Bulvių mano maisto racione praktiškai nėra“, – kalba „Beatos virtuvės“ svečias.

Vakarienei profesorius renkasi varškės, rauginto pieno produktus, žuvį, vištos krūtinėlę, kartais ir kiaušinienę. „Pusryčiams – stambiamolekuliniai angliavandeniai, pietums – mišinys, o vakarienei labiau orientuojamasi į baltymus“, – tokios taisyklės mityboje laikosi R. Stukas.

Kalbant apie maisto ruošimą, geriausia valgyti tik ką pagamintą maistą – tada labiausiai tikėtina, kad kūnas įsisavins visas gerąsias medžiagas. Neblogas maisto fermentavimo būdas – ir šaldymas.

„Pavyzdžiui, bulvių sudėtyje yra vitamino C. Jei pagamintos bulvės atšalo, vitamino C jau sumažėjo maždaug 50 procentų, o jeigu jų nesuvalgėme ir pasidėjome į šaldytuvą rytojui, tai rytoj vitamino C bus tik pėdsakai. Tačiau jeigu užšaldėme, pavyzdžiui, uogas, vitamino C jose praktiškai nesumažėja. Šaldymas – neblogas variantas, jeigu nėra galimybės kiekvieną kartą pasigaminti šviežiai“, – dėsto profesorius.

R. Stukas primena ir pagrindines mitybos taisykles. Anot jo, patartina valgyti kuo mažiau produktų, kurių sudėtyje yra smulkiamolekulinių (greitai įsisavinamų) angliavandenių, cukrų. Dar viena taisyklė – vieno valgymo porcijoje neturėtų būti daugiau maisto, nei telpa mūsų saujoje.

„Jeigu žmogus valgys tą patį maisto kiekį ir tą patį kaloringumą penkis kartus per dieną, o kitas valgys du kartus per dieną, tas, kuris, valgys penkis kartus per dieną, jausis geriau ir jam kūno svoris tikrai nedidės. O tas, kuris valgys du kartus ar net vieną kartą per dieną, <...> jam gali pradėti didėti kūno svoris, nes organizmas, nuolat negaudamas tų medžiagų, pradės jas kaupti“, – aiškina mokslininkas.

O jei vis kovojate su papildomais kilogramais ir valgote daug, profesorius turi labai paprastą patarimą – ką įsidėjote į lėkštę, pusę porcijos tiesiog nuimkite ir atsisakykite.

Visas pokalbis su prof. R. Stuku – laidos „Beatos virtuvė“ įraše.

Mitybos ekspertas Rimantas Stukas norintiems sumažinti maisto porcijos kiekį: tiek, kiek įsidėjote, pusę nuimkite
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.