Gyvenimas

2021.05.03 14:20

Romaną išleidusi teismo posėdžių sekretorė: rašymas buvo galimybė pabėgti nuo streso

LRT.lt2021.05.03 14:20

Elektroninėje erdvėje pasirodė Panevėžio apygardos teismo posėdžių sekretorės Donatos Norvilaitės romanas „Jis – mano demonas“. Tai – pirmoji Donatos knyga. Elektroninį romaną per pirmąsias savaites jau parsisiuntė ne vienas šimtas skaitytojų. Nacionalinės teismų administracijos pranešime žiniasklaidai apie šį kūrinį, kelią iki jo, kasdienybę ir gyvenimo siunčiamus išbandymus artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai pasakoja romano autorė.

– Knygos redaktorius apibūdina kūrinį taip: „Šiuolaikinė Antano Vienuolio „Paskenduolės“ istorija. Jauna mergina atsiduria negailestingoje likimo kryžkelėje, o tolesnis jos kelias – pilnas tiek kančių ir dvejonių, tiek meilės ir atsidavimo.“ Donata, o kokia kūrinio autorės istorija? Papasakokite trumpai apie save.

– Gimiau Panevėžyje, mokiausi 12-oje vidurinėje mokykloje. Lankiau begales įvairių užsiėmimų, tačiau labiausiai mėgau sportą, kovos menus. Visas vasaras ir didžiąją dalį savaitgalių praleisdavau pas senelius kaime. Tai buvo ir lig šiol yra man brangiausia vieta, kur aš visada mielai sugrįžtu.

Gretimame vienkiemyje gyveno mano draugė, su kuria miško pakrašty besišnekučiuodamos, daugybę kartų pasitikome aušrą. Tačiau jai mirus, nebepajėgiau ilgiau likti nei savo gimtajame mieste, nei juo labiau kaime. Įstojau mokytis į pirmą pasitaikiusią vietą Vilniuje ir trejus metus studijavau rusų filologiją, kol pagaliau supratau, kad nebegaliu daryto to, kas man nepatinka.

Atsiėmusi dokumentus iš universiteto dar ketverius metus gyvenau Vilniuje, dirbau. Po to sugrįžau į Panevėžį, ištekėjau ir jau netrukus susilaukiau sūnaus. Įstojau studijuoti į Panevėžio kolegiją: šį kartą mėgavausi tuo, ką mokiausi, ir puikiai apsigyniau socialinio darbo bakalauro diplomą.

– Jau dvejus metus dirbate posėdžių sekretore Panevėžio apygardos teisme. Kaip pasirinkote šį darbą?

– Deja, pabaigusi kolegiją darbo pagal specialybę taip ir negavau. Gimus dukrai buvau visiškai atsidavusi vaikams ir laikui bėgant pajutau, kad prarandu savąją tapatybę. Sau ir visiems buvau tik mama, todėl nusprendžiau daryti viską, kad pakeisčiau gyvenimą. Pusseserė netikėtai pasiūlė pamėginti išlaikyti valstybės tarnybos testą, tad aš nusprendžiau pabandyti.

Daug mokiausi, skaičiau teisinę, kitą reikalingą literatūrą ir man pavyko. Išlaikiusi valstybės tarnybos testą, nuėjau nemenką išbandymų kelią, kol pagaliau pavyko laimėti konkursą į Panevėžio apylinkės teismą. Dievinau šį darbą, mėgavausi kiekviena diena, tačiau išsikėlusi sau tikslą – išlipti iš komforto zonos ir judėti toliau – nusprendžiau dalyvauti pokalbyje dėl darbo aukštesnės kompetencijos teisme – Panevėžio apygardos teisme. Ir man vėl pavyko!

– Kokie didžiausi teismo posėdžių sekretorės darbo iššūkiai?

– Į teismą ateina labai daug įvairių, skirtingų žmonių, todėl didžiausias išbandymas yra prieiti prie kiekvieno žmogaus, sugebėti rasti su juo kalbą. Būna, kad vieni proceso dalyviai ateina išsigandę, kiti – pikti, todėl sugebėjimas prieiti prie kiekvieno taip, kad jam būtų patogu ir jauku, turbūt ir yra kasdienis iššūkis. Aš apskritai visą gyvenimą buvau daugiau stebėtoja ir tik atėjusi dirbti į teismą išmokau prakalbinti net ir visiškai nepžįstamus žmones. Sakyčiau, šis iššūkis man buvo dar vienas išėjimas iš komforto zonos.

– O kas šiame darbe jus žavi?

– Žavi vėlgi žmonės – labai įdomūs, labai įvairūs ir skirtingi. Taip pat kolegos, su kuriais malonu pabendrauti. Man darbas teisme – dar viena vieta, kurioje susikuri savo erdvę, į kurią noriai eini ir kurioje atrandi bendraminčių.

– Sakėte, gyvenimas jums vis mesteli išbandymų. Ar parašyti knygą buvo dar vienas iššūkis?

– Knygos rašymo nevadinčiau iššūkiu, man tai buvo greičiau terapija. Rašymas buvo galimybė pabėgti nuo streso, kurio patyriau atėjusi dirbti į naują vietą, nes daug naujų dalykų reikėjo išmokti, sužinoti, įsiminti. Esu labai jautri ir emocionali, tad dėl įtampos prasidėjo bemiegės naktys: jas ir nutariau išnaudoti rašymui.

Pati mintis pradėti rašyti atėjo netikėtai, bevartant senus universiteto laikų užrašus su pirmaisiais nedrąsiais kūrybiniais bandymais, kurie ir davė man postūmį imtis savo knygos. Visos gyvenimo patirtys vedė mane į kūrybos pasaulį, kuriuo visada tyliai iš šalies žavėjausi.

– Tai pirmoji jūsų knyga. Ar planuojate išleisti daugiau kūrinių?

– Taip, ši knyga – pirmoji. Tačiau ji nebus vienintelė. Iš tiesų, ši knyga yra pirma trilogijos dalis. Kitas dvi dalis jau taip pat esu parašiusi, jos laukia savo eilės.

– Pakalbėkime apie jau išleistą knygą. Apie ką ji jūsų pačios akimis? Ir kas jos skaitytojas?

– Tai – dramatiškos meilės romanas. Ši emocionali knyga yra apie studentę merginą, kurios patyrimai ir išgyvenimai gali pasirodyti labai artimi ne vienam skaitytojui. Manau, dalelę savęs šioje istorijoje ras visi, kas yra patyrę įvairių gyvenimo išbandymų.

Iš atsiliepimų, kurių sulaukiu iš knygą jau perskaičiusių žmonių, suprantu, kad ji gali būti įdomi plačiai auditorijai. Jaunesni sako atradę jiems aktualių dalykų, vyresniuosius knyga sugrąžina į studentiško gyvenimo laikus.

– Kur galima rasti jūsų knygą?

– Knyga yra elektroninė. Ją galima nemokamai parsisiųsti iš knygos.pupt.lt, books.google.lt arba skaityti pačiose šių svetainių skaityklėse.

– Suprantu, kad iki šiol visas jūsų laisvalaikis buvo skirtas knygų rašymui. Dabar, kai pirmoji knyga jau išleista, o kitos dvi dalys jau irgi parašytos, turbūt turite daugiau laisvo laiko. Kam jį skiriate?

– Laisvalaikį dažniausiai leidžiame kartu su šeima: vyru, keturmete dukra ir vienuolikmečiu sūnumi. Mėgstame keliauti, daug važinėjame po Lietuvą, lankome pažintinius takus, senus ir naujus dvarus. Dar labai mėgstu skaityti, tik šiuo metu visai neturiu tam laiko. Namuose lentynos lūžta nuo knygų, o aš svajoju, kada ateis ta diena, kai pagaliau ir vėl galėsiu skirti šiam pomėgiui laiko.

– Minėjote, kad mėgstate keliauti, o, kaip žinia, virusas stipriai supančiojo visų gyvenimus, jūsų šeimos taip pat. Ar planuojate skiepytis, o gal jau tą padarėte?

– Dėl skiepų neturiu jokių abejonių ir skiepytis planuoju. Per praėjusias Kalėdas pati labai sunkiai sirgau COVID-19 liga, todėl žinau, kad vakcinuotis išties reikalinga. Kai jau ateis mano eilė, būtinai pasiskiepysiu ir visus kviečiu tą padaryti.

– Ko palinkėtumėte savo knygos skaitytojams ir visiems, išgyvenantiems šį nelengvą laiką?

Kai aplinkui tiek daug niūraus ir neigiamo fono, linkiu neužsikrėsti depresinėmis mintimis, joms nepasiduoti. Gyvenimas nestovi vietoje, reikia judėti į priekį, reikia džiaugtis kiekviena akimirka, net ir pačia mažiausia. Gyvenimą turim tik vieną ir jis yra labai brangus.

Romaną „Jis – mano demonas“ atsisiųsti ar skaityti galima čia.