Gyvenimas

2021.04.21 21:20

Per metus plaučių embolijos diagnozę išgirsta 1,5 tūkst. lietuvių, bet tai nėra mirties nuosprendis

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.04.21 21:20

Yra atvejų, kai susirgti giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija – kone 100 proc. tikimybė, pavyzdžiui, po klubo ar kelio sąnario protezavimo operacijos. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė palygino rizikas, susijusias su kraujo krešuliais: kad susidarys trombas rūkant ar vartojant kontraceptikus, rizika kelis šimtus kartų didesnė, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina.

1500 – tiek žmonių per metus Lietuvoje išgirsta negailestingą gydytojų verdiktą – plaučių embolija. Tai reiškia, kad per artimiausias minutes bus nulemtas susirgusiojo likimas, tačiau ar visada ši diagnozė reiškia mirtį?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo Lino Veličkos teigimu, plaučių arterijos embolizacijos priežastis dažnai būna giliųjų venų trombozė.

„Kraujo krešuliai, kurie susidaro blauzdose, šlaunyse, dubens venose, kartais tiesiog ten lieka, bet dažniausiai tam tikros nedidelės dalys, o kartais – ir visas kraujo krešulys pajuda, pagal kraujo tėkmę nukeliauja į širdį.

Giliųjų venų trombozė yra liga, kai kraujo krešuliai susidaro giliosiose venose. Visa veninė kraujotaka vyksta per paviršinę ir per giliąją venų sistemas. Dėl tam tikrų priežasčių, kurios skatina kraują krešėti, kaip sulėtėjusi kraujo tėkmė, atsiradęs kraujo audinių pažeidimas, kraujo krešumas gali padidėti. Krešumas yra duotas tam, kad žmogus nenukraujuotų, bet susidarius tam tikroms sąlygoms pradeda formuotis krešulys ne ten, kur turėtų būti, t. y. giliosiose venose. Krešulys gali pats aptirpti, yra sistema, kuri užtikrina krešulių ištirpimą, bet atsiradus sutrikimams tas procesas pasidaro nekontroliuojamas, kraujagyslė visiškai užsikemša“, – pasakoja laidos svečias.

Gydytojas: kontraceptikai ir rūkymas tūkstantį kartų pavojingesni susidarant krešuliams, negu „AstraZeneca“ vakcina

Pagrindiniai venų trombozės požymiai:

– kojos patinimas,

– kojos skausmas,

– kojos spalvos pasikeitimas – melsvumas,

– paryškėjęs paviršinių venų tinklas ant blauzdos.

„Dažniausiai yra vienos kojos patinimas. Kaip atskirti, ar tai yra arterijos, ar venos? Kada yra veninė trombozė, dažniausiai arterinė kraujotaka nebūna sutrikusi, koja būna šilta. Ji būna melsva, bet šilta. Dažniausiai tinsta labiausiai nutolusi dalis – pėda, bet kartais būna ir taip, kad jeigu venos užsikemša aukštai, sutinsta ir blauzda, ir šlaunis. Kartais skausmas leidžia tiksliai pasakyti, kurioje vietoje yra trombozė, bet tai – labai nedidelė trombozė. Jeigu trombozė didelė ir užsikemša visa koja, skausmas nebūna lokalizuotas“, – aiškina L. Velička.

Venų trombozė – įvairaus amžiaus, ne tik senyvo, žmonių problema. Sirgti gali net vaikai. Tiesa, kalbant apie giliųjų venų trombozę amžius – rizikos veiksnys, tačiau ne vien jis. Taip pat įtakos turi antsvoris, vartojami hormoniniai vaistai, kontraceptinės tabletės, rūkymas. Tad moterims rūkyti ir vartoti kontraceptikus – ypač pavojinga. Negana to, ir natūraliai moterys turi hormonų, kurie skatina krešulių susidarymą. „Rūkanti moteris turi daug didesnę riziką sirgti giliųjų venų tromboze negu rūkantis vyras“, – priduria laidos svečias.

Šiuo metu daug girdima apie COVID-19 viruso trombogeniškumą. Susirgus šia virusine infekcija tikimybė, kad žmogus susirgs tromboembolija, yra didesnė.

„Pažvelkime į mechanizmą, kuris sukelia trombozę. Yra dvi sistemos: audinių krešumo faktoriai ir humoraliniai, arba kraujo krešumo, faktoriai. Jie turi tam tikrą atskyrimą ir neaktyvina vienas kito. Virusas ištirpdo ribą, kuri skiria tuos audinių ir kraujo krešumo faktorius, jungiasi prie tam tikrų endotelio receptorių ir tuo metu aktyvuojasi krešumo sistema“, – komentuoja jis.

Giliųjų venų trombas gali nukeliauti ir į plaučius, kadangi širdis yra labai susijusi su šiuo organu. Užsikimšus plaučių kraujagyslei plaučių audinys, kaip ir bet kuris kitas audinys, kuris negauna kraujo, gali apmirti. Taip įvyksta plaučių embolija.

Moterims rūkyti ir vartoti kontraceptikus – ypač pavojinga. Negana to, ir natūraliai moterys turi hormonų, kurie skatina krešulių susidarymą.

Veninėje sistemoje atitrūkęs trombas vadinamas embolu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovas profesorius Skaidrius Miliauskas sako, kad viso žmogaus veninis kraujas turi pratekėti pro plaučius. Taip sutvėrė gamta ir taip „atiduodamas“ anglies dvideginis bei „pasiimamas“ deguonis.

„Kuo didesnis embolas, tuo didesnę plaučių kraujagyslę užkimš. Keliaujantis embolas jokių simptomų nesukelia be tų, kurie pasireiškia esant giliųjų venų trombozei“, – priduria jis.

Kai užsikiša plaučių kraujagyslė, atsiranda kiti nemalonūs simptomai.

Dažniausi plaučių embolijos simptomai:

– staigiai užėjęs dusulys,

– smarkus širdies plakimas,

– krūtinės skausmas,

– atkosėjimas krauju.

Yra tam tikri plaučių embolijos rizikos veiksniai. Susidarius kai kurioms situacijoms privalome būti budrūs, kad taip gali įvykti, ir imtis priemonių, kad taip neįvyktų.

Plaučių embolijos rizikos veiksniai

Didelė rizika – kojos kaulo lūžis, klubo ar kelio sąnario protezavimas, trauma

Anot S. Miliausko, kai yra didelės rizikos veiksniai, rizika atsirasti tiek giliųjų venų trombozei, tiek plaučių embolijai yra daugiau nei 10 kartų didesnė, palyginti su sveiku žmogumi, tad būtina imtis profilaktikos priemonių, kaip vartoti krešėjimą slopinančius vaistus.

„Jeigu po klubo arba kelio sąnario protezavimo operacijos netaikysime profilaktikos, neskirsime kraujo krešėjimą mažinančių vaistų, beveik 100 proc. turėsime giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją“, – perspėja jis.

Vidutinė rizika – vėžys, trombofilija, insultas su paralyžiumi

„Tai nuo 2 iki 9 kartų padidėjęs polinkis į didesnį kraujo krešėjimą. Paveldima trombofilija su kitu veiksniu, pavyzdžiui, kontraceptikų vartojimu, gerokai padidina kraujo polinkį krešėti, giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos atsiradimo riziką“, – komentuoja profesorius.

Jeigu po klubo arba kelio sąnario protezavimo operacijos neskirsime kraujo krešėjimą mažinančių vaistų, beveik 100 proc. turėsime giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją.

Maža rizika – venų varikozė, ilga kelionė automobiliu ar lėktuvu, gulimas režimas daugiau kaip 3 paras

Pastaruoju metu internetas ūžia nuo informacijos, kad kai kurios vakcinos nuo COVID-19 turi ryšį su padidėjusia tromboembolijos rizika.

„Iš tiesų balandžio 7 dieną Europos vaistų agentūra patvirtino, kad gali būti silpnas ryšys tarp vakcinos, kurią gamina kompanija „AstraZeneca“, ir labai retų kraujo krešėjimo sutrikimų, tokių kaip galvos smegenų venų ančių trombozė, pilvo tam tikros vartų venos srities trombozė. Šis faktas turbūt labai greitai atsiras vaisto apraše, tačiau jeigu atkreipsite dėmesį į komplikacijų arba nepageidaujamų reakcijų dažnumą, jie aprašė 62 smegenų sinusų veninės trombozės atvejus ir 24 pilvo venų trombozės atvejus iš daugiau kaip 25 milijonų vakcinavimo atvejų. Turbūt patys suprantame, kad tai yra ypač reti atvejai ir vakcinavimo nauda žymiai didesnė negu tokio atvejo rizika“, – pasakoja S. Miliauskas.

Krešulių rizika:

– „AstraZeneca“ vakcina – 4 atvejai iš 1 000 000 paskiepytų

– Kontraceptikai – 500–1200 atvejų iš 1 000 000 moterų

– Rūkymas – 1763 atvejai iš 1 000 000 rūkančių

– COVID-19 liga – 165 000 atvejų iš 1 000 000 sergančių

Siekiant išvengti plaučių embolijos galima pasitelkti tiek nemedikamentines, tiek medikamentines profilaktikos priemones. Nemedikamentinės priemonės – tai judėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas, ankstyvas kėlimasis po operacijos, kompresinės kojinės.

„Plaučių embolija yra ūminė situacija ir kartais ji būna grėsminga gyvybei. Jeigu ūmiai atsirado minėti simptomai, reikia vykti į skubios pagalbos skyrių, o ne patiems ieškoti kokių nors gydymo būdų“, – perspėja jis.

J. Plisienė ragina nepamiršti: net baisiausia diagnozė nėra mirties nuosprendis, todėl nepulkite į paniką ir pasitikėkite mokslu.

Plačiau – balandžio 20 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Gydytojas: kontraceptikai ir rūkymas tūkstantį kartų pavojingesni susidarant krešuliams, negu „AstraZeneca“ vakcina
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt