Gyvenimas

2021.03.19 08:49

Drąsūs žmonės dalijasi partnerio paieškų realybe – nuo neprašomų atvirų nuotraukų iki persekiojimo

Dokumentika „Spalvos“, LRT.lt2021.03.19 08:49

270 milijonų žmonių visame pasaulyje naudojasi pasimatymų programėlėmis. Pasimatymų kultūrai augant formuojasi ir naujas žodynas. Yra daugybė naujų sąvokų, kurios naudojamos populiariojoje kultūroje. Dalį jų dokumentika „Spalvos“ iliustruoja tikromis istorijomis.

Vilniuje gyvenantis „Spalvų“ praktikantas, menininkas Robertas Zuzo nenori savęs apibrėžti jokiomis seksualinę orientaciją įvardijančiomis konkrečiomis sąvokomis.

„Kartais būna labai sunku surasti kažką, kas būtų suinteresuotas monogamiškiems santykiams. Daug kas nenori įsipareigoti ir daug ką tiesiog domina seksas. Man atrodo, iš mano perspektyvos ganėtinai sunku susirasti monogamiškus santykius. Neturiu nieko prieš atvirus santykius, tiesiog manau, kad galbūt tai būtų ne visai man“, – mintimis dalijasi Robertas.

Viktorija Leskauskaitė yra aplinkosaugos specialistė ir feministė, kuri susitikinėja su merginomis. Jos manymu, merginos, einančios į pasimatymus su kitomis merginomis, turi daug mažesnę riziką pakliūti į pavojingas situacijas nei su vyrais susitinkantys žmonės.

„Neseniai su draugu kaip tik juokėmės, kad jis per pirmus pasimatymus važiuoja į merginų namus. Mes sakėme: kaip jos nebijo? Taigi pirmas pasimatymas ir tai visiškai nepažįstamas vaikinas. Gali būti labai pavojinga. Tada aš galvojau, kas galėtų nutikti pavojingiausio, kai susitinki su mergina? Na, nebent ji neišeis iš tavo namų – jūs susitinkate ir tu norėsi, kad ji išeitų, nes tarp jūsų nėra ryšio, o ji neišeis“, – kalba ji.

Spalvos. Pasimatymų kultūra ir naujas žodynas: su kuo susiduriama?

Stalking – persekiojimas

Statistiškai daug dažnesnė situacija nei iš namų niekaip neišeinančios merginos yra persekiojimas. 2020 m. Čikagos universiteto tyrimo duomenimis, 48 proc. paauglių patyrė persekiojimą ir beveik tiek pat (43 proc.) persekiojo patys. Apie 25 milijonus žmonių bent kartą gyvenime patiria persekiojimą, moterys tai patiria beveik tris kartus dažniau nei vyrai. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose nėra atskiro persekiojimui suvaldyti skirto įstatymo.

Algina Bedulskė yra kino režisierė iš Vilniaus. Ji šiuo metu gyvena santuokoje, bet praeityje patyrė ne vienus toksiškus santykius, apie kuriuos nesivaržė papasakoti „Spalvoms“ tikėdamasi, kad galbūt tai padės kitiems žmonėms atpažinti žalingas situacijas.

„Aš nuo jaunų dienų organizuodavau vestuves, buvau vestuvių planuotoja. Pradėjau nuo aštuoniolikos metų, nes mano mama buvo šeimininkė. Tais laikais buvo vestuvių muzikantai. Su vienu iš tų vaikinų keliose vestuvėse dirbome kartu ir, kadangi aš draugiška, mes vis bendraudavome. Jis kažkaip ne taip tuos signalus suprato. Vyrai dažnai taip daro: tavo draugiškumą arba žmonių neskirstymą pagal lytį priima taip, kad tu jiems siunti teigiamus signalus. Jis kažkaip sugebėjo mane įsimylėti ir tada nuo manęs neatstojo. Nukeliavome iki nemalonaus pokalbio žinutėmis“, – pamena Algina.

Robertas taip pat teigia susidūręs su situacija, kai vienas žmogus vieną dieną nusprendė jį sekti, ėjo iš paskos į skirtingus barus. „Teko aiškintis kumščiais. Mes tiesiog susimušėme, nes man buvo įgrisęs tas persekiojimas“, – neslepia jis.

Aš net nepagalvojau, kad žmonės turi pėdų fetišą. Atrodė, kad tai visiškai neseksualus dalykas, kuris niekaip negalėtų būti seksualizuotas. Bet gavau tokio turinio, kurio niekada nenorėčiau matyti.

Kita pašnekovė Ieva, kurios vardas pakeistas, prieš dešimt metų patyrė kibernetinį persekiojimą. Ją persekiojęs vyras fetišizavo jos pėdas.

„Turėjau paskyrą tokiame tinklalapyje, kuriame žmonės bendravo apie muziką. Atsirado vaikinas, kuris iš pradžių man atrodė normalus, uždavė klausimų apie muziką ir panašiai, bet po truputį pradėjo klausinėti apie batus ir pėdas. Aš sakiau, kad daugiausia dėviu visokius kerzus. Sakė, kad jam irgi jie labai patinka, bet kartais moterims patinka ir visokie aukštakulniai. Aš sakiau, kad aukštakulnių nenešioju. Jis vis kalbėdavo apie tuos batus ir panašiai. Vėliau aš pasakiau, kad labai dažnai susižeidžiu pėdas, dėl to jos žaizdotos, nematau, kaip tai gali būti kažkam gražu. Aš dabar suprantu, kad jis tiesiog manipuliavo, bet paprašė, kad atsiųsčiau kojos nuotrauką. Ir aš nusiunčiau. O tada jis man parašė: taip, labai gražios – baigiau. Aš galvoju – ką?

Bet po kokių metų jis mane susirado feisbuke ir parašė, koks negailestingas pasaulis, kaip jo moterys nesupranta, kokie jam visi negeri. Buvo toks stūmimas, kad jo reikia gailėtis ir kad jeigu aš jį užblokuosiu, būsiu labai bloga. Kurį laiką jam atsakydavau. Jis man rašydavo, kad nupirktų man aukštakulnius, jeigu tik juos apsiaučiau ir nusiųsčiau jam nuotrauką. Vėliau jis norėjo susitikti, bet aš visada sakydavau „ne“. Kiekvieną kartą, kai norėdavau jį užblokuoti, jis rašydavo, kad toks pasaulis verčia jį žudytis. Aš blogai jausdavausi ir vis jo neužblokuodavau“, – pasakoja pašnekovė.

Galų gale persekiotojas jai atsiuntė savo genitalijų nuotrauką, joje glaudėsi prie aukštakulnių. Nuo to laiko Ieva jį blokavo, kur tik galėjo.

„Man iki šiol gėda, nes atrodo, kad turėjau suprasti, jog manimi manipuliuoja. Reikia suprasti, kad tai buvo labai seniai, prieš kokius dešimt metų. Apie tokius nuotraukų siuntimus ne tiek daug kalbėjome, o jeigu kas kalbėjo, tai sakydavo, kad tai nebūtų krūtinė ar kitos intymios dalys. Aš net nepagalvojau, kad žmonės turi pėdų fetišą. Atrodė, kad tai visiškai neseksualus dalykas, kuris niekaip negalėtų būti seksualizuotas. Bet gavau tokio turinio, kurio niekada nenorėčiau matyti“, – patirtimi dalijasi Ieva.

Tam tikrą persekiojimą viešumoje ar priekabiavimą yra patyrusi ir Viktorija.

„Kai dažniau rengdavausi, kaip rengiasi „tradicinės“ merginos, dažniau vilkėdavau sijonus, būdavo tikrai sunku. Kai būdavau su savo mergina, mus filmuodavo vaikinai, lįsdavo ir kviesdavo mane į pasimatymus. Iš principo apsimesdavo, kad tarp mūsų nieko nėra, jiems reikėdavo įlįsti per vidurį.

„Standartinio“ grožio mergina patraukia abiejų lyčių atstovų dėmesį, ypač vaikinų. Kadangi mano buvusi mergina irgi buvo „tradicinio“ grožio, kai eidavome į vakarėlius ar bet kur į viešumą, mus filmuodavo ir fotografuodavo, kas jau nėra gerai. Jeigu šokame kartu klube, mus vaikinai filmuoja, filmuojasi su mumis, kol mes nematome. Tai būdavo žiauriai nemalonu.

Visiems atrodo juokelis. Tai dvi merginos, kurios turbūt natūraliai turėtų jų norėti, nes atrodo kaip tos merginos, kurios turėtų sulaukti jų dėmesio. Vaikinams aplink visą laiką atrodo, kad jų reikalas įsikišti, kad jie labai kviečiami, jaučiasi užkalbinti. Kaip aš dažnai sakydavau: gėjai vaikinai sulaukia daug neapykantos, bet mūsų didžiausia problema, kad į mus nežiūrima rimtai. Mūsų santykis neatrodo rimtas ir tikras ir atrodo, kad gali kištis, kaip nori. Visi šie dalykai turbūt nevyktų, jeigu būčiau su vaikinu“, – sako ji.

Netflix and chill, arba „pažiūrėkime kartu filmą“

Ugnė Mikalajūnaitė yra IT kompanijos darbuotoja ir, kaip ir daugelis, tai įsirašo, tai išsitrina pažinčių programėles. Ją labiausiai erzina neprovokuotas vulgarumas, kuris dažnokai pasireiškia iš vyrų pusės, kai bandoma užmegzti ryšį.

Gal aš išvis nenoriu apie tai kalbėti arba man išvis seksas nepatinka?

Vienas iš tokio bendravimo kodų yra vadinamasis Netflix and chill, kas dažnai reiškia neįpareigojančius intymius santykius namų aplinkoje. „Einame pas tave pažiūrėti filmą.“ Labai dažnai siūlo žiūrėti siaubo filmus. Išsigąs ir apkabins, prisiglaus“, – pažymi laidos herojė.

Ugnė yra biromantiška, kas reiškia, kad jai visai nesvarbus žmogaus lytinis identitetas. Keisčiausią bendravimą ji patyrė su vyrais.

„Būna, susirašai „Tinderyje“, praeina dvi valandos ir rašo: „Na, tai ką tu? Tai į dušą eini? O kur aš? Kodėl be manęs į dušą?“ Susitinki vieną kartą: „Na, aš einu miegoti.“ – „O tu eini miegoti be rūbų?“ Tai tiesiog vienetinio permiegojimo kultūra. Susitikome vieną kartą, sučiešinome, išsiskirstėme. Vienos nakties nuotykis arba Netflix and chill variantas: susitinkame namie, „pasižiūrime“ filmą ir išsiskirstome“, – pasakoja moteris.

Ugnė jaučiasi turinti polinkį į aseksualumą – jos seksualinio intymumo poreikis yra mažesnis. Ji jaučia, kad tai jai apsunkina bendravimą „Tinderyje“: „Nemažai parašo, kad būtent to nori, bet daug kas net neparašo. Tada viskas atrodo normaliai, rašinėjiesi ir staiga viskas persiverčia. Arba rašinėjiesi, rašinėjiesi ir staiga gauni nuotrauką su genitalijomis. Ačiū, ką man dabar daryti?“

Robertas, nors susitikinėja ir su translyčiais žmonėmis, ir su lyties neįvardijančiais, labiausiai laidoje norėjo aptarti toksišką „Grindr“ programėlės kultūrą. Šioje programėlėje vyrai skirstomi į tipus ir tam tikri žmonės yra atvirai engiami.

„Grinderis“ labai skiriasi nuo „Tinderio“. „Tinderyje“ tu esi susikūręs savo anketą ir tave arba palaikina, arba nusvaipina į šoną. Ir tiek. „Grinderyje“ tu susikuri anketą, kurią mato visi, tau gali parašyti bet kas. Atrodo, kad ten svarbiau ne tai, kas tu esi, tačiau kaip tu atrodai. Tu turi kažkaip save pateikti, ten labai išaukštinamas seksas.

„Grinderyje“ susidūriau su toksišku vyriškumu. Vaikinams ten taikomi aukšti standartai, kaip tu turi atrodyti, ten įsisąmoninta vidinė homofobija. Žmonės profiliuose dažnai būna užsirašę „masc for masc“, kas reiškia, kad vyriškas vyras ieško kito vyriško vyro, arba būna pasirašę „no femmes“, kas reiškia – jokių moteriškų vaikinų. Manau, kad tai toksiškas vyriškumas. Pokalbis dažniausiai prasideda ne tuo: „Labas, kokie tavo pomėgiai?“ Jis prasideda: „Ar tavo pozicija yra viršuje, ar apačioje, ar per vidurį?“ T. y. kokia tavo preferencija lovoje. Man tai atrodė ganėtinai įžūlu. Gal aš išvis nenoriu apie tai kalbėti arba man išvis seksas nepatinka?“ – svarsto Robertas.

Viktorija teigia, kad susitikinėjant su merginomis yra kitaip: „Iš savo homoseksualių vaikinų draugų girdžiu, kad jie, pavyzdžiui, demonstruoja savo erotines nuotraukas. Viskas labai intensyvu jau per pirmą pasimatymą. Kai eini į pasimatymus su panelėmis, šneki apie tai, kas tau patinka gyvenime, pradedate šnekėti terapinėmis temomis. Tokie nuoširdūs pasikalbėjimai yra geriausias būdas suartėti. Nėra daug perdėto seksualizavimo. Aš nesu susidūrusi su mergina, kuri agresyviai manęs siektų, mane išgąsdintų.“

Laidoje liečiama ne tik pažinčių internete tema, bet ir toksiškų santykių terminų žodynėlis. Dažnas incidentas šiuolaikinėse draugystėse yra roaching – procesas, kai žmogus dengiasi tuo, kad jūsų santykiai neturi statuso, dėl to nevengia susitikinėti su kitais žmonėmis. Vienas baisesnių reiškinių yra gaslighting. Lietuviškai tai būtų galima versti kaip „miglos pūtimas į akis“, kai žmogus verčiamas suabejoti savo sveiku protu ir realybės vertinimu. Tai dažnas toksiškų santykių elementas. Vienintelė heteroseksuali moteris, sutikusi pasidalyti savo toksiškų santykių pamokomis, buvo Algina.

„Kūno kalba viską išduoda. Kai žmogui kas nors parašo į telefoną ir jis staigiai jį užverčia arba nubėga į kitą kambarį atrašyti, tai gal jau viskas ir aišku, ar ne? Kai pradedi kažką įtarti, matai, kad žmogus keistai elgiasi, pradedi klausinėti, kontroliuoti. Tada jis pradeda sakyti, kad esi pamišusi dėl kontrolės, atsipalaiduok, palik vietos kvėpuoti. Tada palieki vietos, bet stebi, bandai ieškoti galimybės pažiūrėti, kas ten rašo... Ilgainiui draugai prasitaria, kad viskas vyksta, tada per kokią psichozinę dramą arba blefavimą privedi partnerį prie tiesos, galiausiai viską sužinai, bet vis tiek atleidi, vėl būni kartu. Tai baisus procesas, niekam nelinkėčiau“, – tikina ji.

Plačiau – kovo 12 d. laidos „Spalvos“ įraše. Laidos režisierė ir prodiuserė – Elena Reimerytė.

Parengė Indrė Motuzienė.

Spalvos. Pasimatymų kultūra ir naujas žodynas: su kuo susiduriama?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt