Gyvenimas

2021.03.14 15:46

Norą sulieknėti lydintys klausimai apie medžiagų apykaitą: kodėl jos nereikia greitinti ir kas, be maisto, ją skatina

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.03.14 15:46

Medžiagų ir energijos apykaita ne visų žmonių organizme vyksta vienodai – pavyzdžiui, moterų, senjorų ir šiltų kraštų gyventojų medžiagų apykaita lėtesnė. Visgi bene didžiausią įtaką metabolizmo procesams daro žmogaus gyvenimo būdo ypatumai, tad geriausia, ką galima padaryti norint palaikyti medžiagų apykaitos procesų pusiausvyrą, – sportuoti, ilsėtis ir tinkamai maitintis.

Sudėtingi procesai, vykstantys mūsų kūne

Nusiskundimai, kad ji per lėta, ir patarimai, kaip ją spartinti, – į medžiagų apykaitą neretai bedama pirštu kalbant apie kūno sudėjimą ir pastangas numesti svorio. Vis dėlto medžiagų ir energijos apykaita mums svarbi ne tik galvojant apie kilogramus – ji atsakinga už ne vieną gyvybiškai būtiną mūsų organizme vykstantį procesą.

Norint suprasti, kaip veikia medžiagų ir energijos apykaita, dar vadinama metabolizmu, reikėtų žinoti, kad tai – ląstelėje vykstančios cheminės reakcijos, palaikančios ląstelės gyvybingumą. „Kitaip tariant, medžiagų ir energijos apykaita yra vienas iš gyvybės požymių. Jeigu ši apykaita nutrūksta, organizmas žūsta“, – portalui LRT.lt aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Vaiva Hendrixson.

Sudėtingas metabolizmo procesas skirstomas į du priešingus, tačiau vieningus procesus: anabolizmą – sintezę ir katabolizmą – skilimą. Pasak mokslininkės, vienas veiksmas būtinas, kad vyktų kitas, – anabolizmas neįmanomas be katabolizmo ir atvirkščiai.

„Anabolizmo metu ląstelėje vyksta gyvybiškai būtinų medžiagų sintezė. Pavyzdžiui, anabolizmas vyksta tada, kai iš aminorūgščių gaminami baltymai. Šiems procesams reikalinga energija, kuri susidaro katabolizmo metu. Katabolizmas vyksta organizme skylant įvairioms medžiagoms – stambios molekulės skilimo metu išskiria energiją, ji panaudojama naujų medžiagų statybai“, – aiškina dr. V. Hendrixson.

Sutrikus pusiausvyrai – mirtingumo riziką didinančios ligos

Pasak mokslininkės, pusiausvyra tarp anabolizmo ir katabolizmo būtina, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti ir palaikyti gyvybę.

„Pavyzdžiui, bazinė medžiagų apykaita mus aprūpina energija, naudojama organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti: ji reikalinga kvėpavimo raumenų darbui, širdies veiklai, lygiųjų raumenų tonusui, medžiagų pernašai, nervinėms ir humoralinėms organizmo funkcijoms reguliuoti. Kaip žinia, be jų neįmanomas organizmo gyvavimas“, – sako dr. V. Hendrixson.

Dėl medžiagų ir energijos apykaitos sutrikimų kyla daugelis sveikatos problemų. Sutrikusi pusiausvyra tarp anabolizmo ir katabolizmo gali tapti didelį mirtingumą sukeliančių ligų priežastimi: ji gali didinti riziką susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis, neurodegeneracinėmis ligomis. Ekstremaliu atveju, sutrikus medžiagų apykaitai, žmogų gali ištikti mirtis.

„Ko gero, visuomenėje vienas labiausiai girdėtų sutrikimų yra metabolinis sindromas, apimantis puokštę įvairiausių sutrikimų ir pasireiškiantis dideliu arteriniu kraujospūdžiu, antsvoriu, II tipo cukriniu diabetu, ateroskleroze, net inkstų akmenlige, – tai mokslininkai išsiaiškino palyginti ne taip ir seniai, tik pastaraisiais dešimtmečiais“, – aiškina dr. V. Hendrixson.

Įtakos turi lytis, amžius, net gyvenamoji vieta

Ne visų žmonių medžiagų ir energijos apykaita vyksta vienodai – tai gali lemti ir genetika, ir gyvensenos ypatumai. „Jei kalbėsime apie genetines priežastis, medžiagų ir energijos apykaita gali sutrikti dėl fermentinių sistemų, lemiančių ląstelės kaupimo ligas, sutrikimų. Tokiu atveju išoriškai žmogus gali nė nepastebėti, kad jam kažkas yra, tačiau jo organizmo funkcijos sutriks.

Kita vertus, medžiagų ir energijos apykaita gali sutrikti ir dėl gyvensenos ypatumų: fizinio aktyvumo stokos, prastų mitybos įpročių, žalingų įpročių, nekokybiško miego ar miego stokos, lėtinio streso“, – vardija dr. V. Hendrixson.

Įdomu tai, jog medžiagų ir energijos apykaitos procesams įtakos turi ir žmogaus lytis, amžius. Pavyzdžiui, lėčiau medžiagų apykaita vyksta moterų, pagyvenusių žmonių organizme.

„Statistika rodo, kad vidutiniškai vyrų raumenų masė yra santykinai didesnė už moterų, o moterų riebalinio audinio masė santykinai didesnė už vyrų. Raumenys dažniausiai sunaudoja daugiausia energijos, todėl moterų medžiagų ir energijos apykaita yra lėtesnė už vyrų.

Amžius taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai. Su amžiumi mažėja raumenų masė ir didėja riebalinio audinio masė, todėl vyresnių žmonių medžiagų ir energijos apykaita darosi lėtesnė, ima vyrauti katabolizmas. Tyrimai rodo, kad tai tikriausiai susiję su griaučių ir raumenų masės mažėjimu, – kadangi jų mažiau, dirbdami jie nebenaudoja tiek energijos, todėl medžiagų apykaita vyresniame amžiuje nebebūna tokia aktyvi“, – nurodo mokslininkė.

Medžiagų apykaitai įtakos turi ir klimato, kuriame gyvename, sąlygos. Pavyzdžiui, šiltuose kraštuose gyvenančių žmonių energijos apykaita net 10–20 procentų lėtesnė nei Šiaurės gyventojų – kad ir mūsų kaimynų suomių.

„Taip yra todėl, kad šaltoje aplinkoje vyksta energijos taupymas, todėl medžiagų apykaita organizme vyksta intensyviau. Tačiau karščiuojant, kai keičiasi ne išorinė, o vidinė žmogaus temperatūra, medžiagų apykaita, priešingai, greitėja.

Kai normali vidinė temperatūra pakyla 1 laipsniu, bazinė energijos apykaita padidėja net 13 procentų. Taip yra todėl, kad, padidėjus kraujo ir ląstelių temperatūrai, jose vykstančios cheminės reakcijos ir procesai spartėja“, – aiškina dr. V. Hendrixson.

„Mano lėta medžiagų apykaita“ – mitas?

Neretai girdėti, jog medžiagų apykaitą pravartu spartinti, tačiau mokslininkė šiam teiginiui nepritaria – pasak jos, medžiagų apykaitos nereikėtų nei spartinti, nei lėtinti. Svarbiausia – išlaikyti subalansuotą medžiagų ir energijos apykaitą, pusiausvyrą tarp energijos gavimo ir išeikvojimo (gautų ir sudegintų kalorijų), tarp medžiagų skaidymo ir sintezės.

„Kartais pastebiu, kad sklando mitas „mano lėta medžiagų apykaita“. Moksliškai nėra pagrįsta, kokia ji yra – greita ar lėta. Greičiausiai yra taip, kad lėta medžiagų apykaita besiskundžiantis žmogus tiesiog suvartoja daugiau kalorijų, nei išeikvoja.

Kol kas teiginio apie lėtą medžiagų apykaitą nepavyksta pagrįsti moksliškai, tačiau, pavyzdžiui, JAV, kur itin aktuali nutukimo problema, mokslininkai bando išsiaiškinti ir pagrįsti jos priežastis. Tyrėjai jau yra radę keletą genų, kurie koduoja tam tikrus baltymų skaidymo ir kt. mechanizmus, tačiau pagrindinis dalykas, lemiantis medžiagų apykaitą, visgi yra gyvensenos ypatumai“, – aiškina dr. V. Hendrixson.

Bet koks maistas skatina medžiagų apykaitą

Kadangi medžiagų apykaita labiausiai susijusi su gyvenimo būdu, geriausia priemonė šių procesų pusiausvyrai palaikyti – fizinė veikla. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems per dieną rekomenduoja bent 30 minučių užsiimti vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.

„Įrodyta, kad tokio intensyvumo ir trukmės reguliari fizinė veikla mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, taip pat mažina nerimą, depresiją. Ko gero, daugelis esame girdėję, kad per dieną rekomenduojama nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių. Spartus ėjimas nežaloja stuburo, kelio sąnarių, stiprina raumenis, pamažu ugdo ištvermę, gerina medžiagų apykaitą, ilgina sveiką senėjimą“, – vardija dr. V. Hendrixson.

Yra ir maisto produktų, skatinančių medžiagų apykaitą. Tarp tokių – kofeinas, prieskoniai – imbieras, cinamonas. „Pastarieji skatina virškinimo fermentų gamybą, o jie būtini skaidant maisto medžiagas. Kai skaidomos maisto medžiagos, vadinasi, medžiagų ir energijos apykaita spartėja“, – aiškina dr. V. Hendrixson.

Visgi, pasak jos, maisto ir medžiagų apykaitą skatina bet kokie maisto produktai. „Kaip žinia, maistas reikalingas tam, kad išgyventume. Maisto medžiagos – riebalai, baltymai, angliavandeniai – yra vienintelis mūsų energijos šaltinis.

Kai valgome, maisto medžiagos yra skaidomos mūsų virškinamajame trakte, pradedant burna ir keliaujant tolyn į skrandį ir t. t. Skaidomos maisto medžiagos išskiria energiją. Pavyzdžiui, 1 g baltymų ir 1 g angliavandenių atitinkamai išskiria 4 kcal energijos, 1 g riebalų – 9 kcal. Jų išskiriama energija naudojama organizmo gyvybinėms reikmėms.

Vaizdžiai tariant, mūsų organizmas pats save stato iš medžiagų, kurias gauname iš išorės. Pavyzdžiui, suvalgėme sumuštinį, iš jo gavome riebalų, angliavandenių ir baltymų. Gautos medžiagos virškinamajame trakte suskilo (pavyzdžiui, baltymai suskilo iki aminorūgščių) ir organizmas jas pasisavino – įsiurbtos aminorūgštys nukeliavo į kepenis, ten iš jų gaminasi kiti baltymai“, – aiškina dr. V. Hendrixson.

Medžiagų apykaita ir kūno svoris

Be abejonės, medžiagų ir energijos apykaita susijusi su svoriu, sako mokslų daktarė. Siekiant palaikyti tinkamą ir sveiką kūno svorį, reikėtų sekti, kiek energijos gaunama ir kiek sunaudojama. Jeigu su maistu gausime daugiau energijos, nei išeikvosime dėl mažo fizinio aktyvumo, papildomos kalorijos kaupsis mūsų kūne kaip riebalų atsargos, įspėja dr. V. Hendrixson.

Visgi badavimas nebūtų sveikas ir tinkamas pasirinkimas. Badaujant medžiagų apykaita nesulėtėja, sako mokslininkė, tačiau viršų ima katabolizmas – medžiagų skilimas. „Kadangi kūnas turi iš kažkur gauti energijos, kad galėtume kvėpuoti, kad veiktų mūsų širdis ir pan., badaujant vyksta atsargose sukauptų maisto medžiagų skaldymas. Jeigu yra riebalų atsargų, bus naudojamos jos, tačiau jeigu jų nėra, gali pradėti nykti raumenų masė ir pan.“, – sako mokslininkė.

Badavimas apskritai nėra patartinas būdas kontroliuoti kūno svorį, nebent tai – gydytojų dietologų paskirtas gydymo būdas, pažymi mokslų daktarė.

„Su maistu mes gauname ne tik maisto medžiagų – riebalų, angliavandenių ir baltymų, bet ir aprūpiname organizmą vitaminais, mikroelementais, vandeniu. Jei jų negaunama, organizme negali vykti normali medžiagų ir energijos apykaita, nebevyksta organizmo statyba, nes naudojamos jo sukauptos atsargos.

Kol atsargų yra – pavyzdžiui, žmogus yra stambesnis, – tol eikvojamos jo riebalų atsargos, tačiau jeigu žmogus neapkūnus, badavimas gali turėti blogų pasekmių – ims trūkti maisto medžiagų, o ypač kenksmingas yra baltymų trūkumas“, – sako dr. V. Hendrixson.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.