Gyvenimas

2021.03.05 17:03

Marius Čepulis. Apie pavasarį

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.03.05 17:03

Sveiki sulaukę kalendorinio pavasario. Ir vėl sveikinuosi šioje rubrikoje, mat po dviejų mėnesių „atostogų“ Aplinkos ministerijoje grįžtu su pasakojimais apie gamtą. Ne, ne dėl to, kad darbo sumažėjo, jo daugėja kasdien. Bet bent jau apšilimas įvyko, susipažinta su sistema ir galima šiek tiek laiko skirti rašymui. Tiesa, turiu vieną svajonę, kad kiekvienas padirbėtų kokioje nors valdiškoje įstaigoje, gyvenimas visai kitomis spalvomis pradėtų šviesti.

Bet ne apie tai kalba. Už lango nors ir žvarboka, bet jau atėjo pavasaris. Tas toks tikrasis, po daugybės sniego ir šalčio, su kvapą gniaužiančiais ledonešiais, gurgiančiais veržliais polaidžio upeliais, vėjyje tilindžiuojančiais lazdynų žirginiais, nedrąsiomis žibučių akelėmis ir netylančiomis paukščių giesmėmis.

Tai tas pavasaris, kurį visi mes matome ir jaučiame. Tačiau gamtoje jis jau senokai atėjęs. Ir visiškai nesvarbu, kokia temperatūra lauke, ar kiek metrų sniego.

Dienos nenumaldomai ilgėja ir tą jaučia visa gyvastis. Pačios pirmosios apie tai pranešė didžiosios zylės, kai patinams hormonai dėl didėjančių sėklidžių trinktelėjo galvon. Ir dabar jos garsiausiai už visus gieda bei aktyviai drevių, inkilų irgi visokių landų dairosi.

Išgirdę zylių pypavimus, suskubo kaukti vilkai, viauksėti lapės, urgzti ir miaukti lūšys. Jiems sausis, vasaris – piršlybų ir meilės metas. Tada ir lapinas meilesnis savo lapei, lūšinas palieka savo teritoriją ir prisiblatina prie kaimynystėj gyvenančios katytės.

Vilkų poros susėdę atsakingai suplanuoja, kiek anie vaikų šiemet augins. O kur dar ore besivartantys krankliai su kleketuojančiais jūriniais ereliais – jiems vasaris tikras pavasaris. O šiuo metu jie jau kantriai lizduose šildo kiaušinius.

Dar vienas pavasario pranašas, kurio dažniausiai nei girdim, nei matom – eglinis kryžiasnapis. Jo nedrąsi švelni giesmelė eglynuose skambėjo sausį ir visą vasarį, o jau dabar pas kai kuriuos lizduose net jaunikliai išsiritę.

Na bet vis vien, sakysit, tikras pavasaris – kai grįžta tie tikrieji pavasario šaukliai: vieversiai, pempės, gervės. Šitie šiemet parsirado paskutinėje vasario dekadoje ir beveik visi kartu. Vieversys parčyravo keturiomis dienomis anksčiau nei vieversio diena, o dabar jų jau pilni laukai.

Kaip ir pabaliuose pilna pempių ir nuolat trimituojančių bei gracingai iš džiaugsmo strypčiojančių gervių. Kartu su jomis grįžo ir gulbės giesmininkės, ir žąsys, ir varnėnai (neskaitant žiemojusių), ir gandrai (keli sėkmingai peržiemojo), ir visokiausių ančių bei kitų sparnuočių. Beliko latvių nacionalinio paukščio – ledspiros – sulaukti.

Dabar kas rytą jau parkuose ir miškuose girdit zyles, rėkiančius ir būgnijančius genius su meletom, bukučių įvairiakalbes, kovų meilės arijas, žaliukių ir žvirblių čirškesį, kol kas nedrąsias juodųjų strazdų ir karietaičių giesmes.

Tereikia tik įsiklausyt ir nors dar bus žvarbių dienų, gal net sniego, bet jau pavasario nesustabdyt. O naktimis pavasario nuotaikos užkrėstos net pačiame mieste nuolat ūbauja naminės ir švilpauja žvirblinės pelėdos. Pelėdoms ši žiema buvo viena sunkesnių. Daug silpnesnių krito, bet išgyveno stipresnės. Juk taip gamta per amžius ir vykdė savo atranką.

O ką žvėrys? Žvėrys puikiai išgyveno „baisią“ žiemą. Stirninai laksto didžiuodamiesi pūkuotais rageliais, o tuo metu elniai kaip tik ta našta bando atsikratyti. Pirmi ragus meta vyresni, vėliausiai beragiais tampa jaunėliai.

Danieliai irgi tuoj paliks ant žemės savo „lopetas“. Barsukas taip ir nebeužmigęs po viduržiemio, kai visiems pranašavo pavasarį, vis išlenda pasidairyti, kas gero, ir kokią sušalusią varlę sukrimsti bei šaknelę išsirausti. O šernė, ilgai triūsusi ir iš nendrių bei eglišakių įsitaisiusi jaukų guolį, ten atsivedė govadą dryžuotų paršiukų, kurie dabar stumdosi dėl vietos prie mamos spenių.

Linkiu dažniau pakelt akis nuo žemės ir dažniau įtempt ausis – pavasaris ir iki jūsų prisibels.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.