Gyvenimas

2021.03.05 09:20

Pavojaus sveikatai signalas – po žiemos pagausėję vidiniai riebalai, bet kenkia ir per mažas svoris

LRT.lt2021.03.05 09:20

Pavasarėjant ne vienas apsičiupinėja padidėjusį riebalinį sluoksnį ant pilvo ar kitų kūno vietų ir užsibrėžia tikslą sportuoti, labiau rūpintis mityba ar imtis kitokių veiksmų viršsvoriui mažinti. Nors riebalinis sluoksnis žiemą natūraliai padidėja dėl šilumos poreikio, šie metai išskirtiniai dėl dar vieno tukimą skatinančio veiksnio – karantino, kuris apribojo aktyvų gyvenimo būdą, išbalansavo dienos mitybos režimą.

„Benu“ vaistininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė įmonės pranešime žiniasklaidai įspėja, kad mažesnis svarstyklių skaičius dar nerodo efektyvaus riebalinio sluoksnio deginimo.

„Kūno riebalai yra būtini siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą, apsaugoti sąnarius ir vidaus organus, taip pat tai – ir organizmo energijos atsargų šaltinis. Tačiau per didelis riebalų kiekis tampa vienu didžiausių sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksnių, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė ir priduria, kad riebalai kaupiasi ne tik po oda, bet ir pilvo ertmėje, apie juosmenį ir tokius vidaus organus kaip širdis, inkstai, kepenys. – Taigi net iš pažiūros normalaus kūno sudėjimo žmogus gali turėti pavojingų riebalų sankaupų, kurios daro daug žalos sveikatai.

Tai labiau būdinga vyrams, netgi yra posakis – „alaus pilvukas“. Šie vidiniai riebalai (visceraliniai) išskiria į kraujotakos sistemą riebiųjų rūgščių elementus, kurie ir veikia kepenis. Padidėja cholesterolio kiekis, atsiranda atsparumas insulinui ir vystosi II tipo cukrinis diabetas, didėja arterinės hipertenzijos, vėžio rizika, taip pat gali paskatinti kraujagyslių susiaurėjimo bei širdies ligas, insultą, endokrininių ligų atsiradimą.“

Kitaip nei poodinius riebalus, vidinius galima nustatyti tik atliekant kūno sandaros, dar kitaip vadinamos – kompozicijos, analizę.

Žinant individualaus žmogaus riebalų, raumenų, kaulų mineralinės masės bei skysčių procentinę sudėtį, galima efektyviai mažinti svorį, pasitelkiant sveikos mitybos ir mankštos įpročius. J. Vaičiūnienė pabrėžia, kad fizinis aktyvumas labai svarbus gerai savijautai ir sveikatai, tačiau tinkama mityba lieknina nepalyginamai efektyviau.

Beje, per mažas riebalų kiekis taip pat kenkia sveikatai – gali sąlygoti nereguliarų mėnesinių ciklą̨ ir nevaisingumą. Esant nepakankamam kūno svoriui, didėja širdies kraujagyslių sistemos pakitimų rizika: gali suretėti širdies ritmas, sumažėti arterinis kraujo spaudimas. Kaulai tampa trapūs ir vystosi osteoporozė, silpnėja imunitetas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, sausėja oda, slenka plaukai, pakinta psichologinė būklė.

Metant svorį, svarbu neprarasti raumenų masės

Raumenys atlieka svarbų vaidmenį judant bei vartojant energiją. Anot kūno rengybos sportininkės, vienas svarbiausių dalykų lieknėjant – neprarasti raumens audinio, nes organizme raumenys ir vidaus organai yra pagrindiniai kalorijų degintojai.

Taigi praradus dalį raumeninio audinio, sulėtėja medžiagų apykaitą ir tai reiškia, kad išlaikyti norimas kūno formas, reikės suvartoti dar mažiau kalorijų. O atgauti prarastą raumenų kiekį galima tik intensyvaus sporto pagalba, lygiagrečiai daugiau dėmesio skiriant ir mitybai, praturtintai baltymais.

„Štai atvejis iš praktikos, kai dvi panašaus sudėjimo moterys laikėsi dietos: viena griežtai apribojo savo mitybą ir per mėnesį numetė 8 kg, o kita savęs taip nevaržė ir per tą patį laikotarpį atsikratė dvigubai mažiau. Atlikus kūno kompozicijos analizę vos per 10 minučių paaiškėjo, kad pirmoji moteris neteko 3 kg raumenų masės, 3 kg skysčių ir tik 2 kg riebalų. Antrosios moters raumenų masė išliko ta pati, visi atsikratyti 4 kg buvo riebalai“, – pasakoja vaistininkė.

Vanduo: deramas jo kiekio užtikrinimas turi tapti mantra

Sveiko žmogaus bendras kūno skysčių̨ kiekis sudaro didžiąją dalį viso kūno masės: 45–60 proc. moterims, 50–65 proc. vyrams ir net 60–75 proc. vaikams. Taigi vanduo yra labai svarbus visuose organizmo veiklos procesuose nuo ląstelės vidaus iki audinio ar organo, todėl nepalaikant normalaus vandens kiekio organizme, sutrinka jo veikla.

Pasak vaistininkės, skysčių̨ lygis organizme paros eigoje būna skirtingas – pavyzdžiui, po ilgo nakties miego patiriate dehidrataciją.

„Kūno skysčių lygį lemia ne tik gėrimai ir valgymas, bet ir miegas, fizinė veikla, pirtis, maudymasis, taip pat viduriavimas ar kita liga, vaistų vartojimas. Apie galimą dehidrataciją signalizuoja tokie simptomai, kaip sausa burna, galvos skausmas bei svaigimas, koncentracijos stoka, pykinimas, sausa oda, netgi pakilusi temperatūra“, – pasakoja J. Vaičiūnienė ir pataria vartoti daugiau skysčių̨, ypač po fizinės veiklos ar pirties.

J. Vaičiūnienė pabrėžia, kad svorio augimą ar kritimą lemia labai daug faktorių – ne tik fizinio aktyvumo stoka ar persivalgymas. Priežastys gali būti kad ir negausus, bet nesveikas, maistinių medžiagų stokojantis maistas, miego trūkumas arba jo perteklius, stresas, depresija, lėtas virškinimas, taip pat paveldimumas, sutrikę hormonai, įvairios ligos, vartojami medikamentai.