Gyvenimas

2021.03.04 20:44

110 kg numetęs Ramūnas jaučiasi kaip ant plunksnų, bet kokios skrandžio mažinimo operacijų grėsmės?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.03.04 20:44

Chirurginis gydymas neatliekamas nepabandžius svorio numesti kitaip, bet jei kitos išeities nėra, toks gydymas turi didžiulį efektą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ svečiavosi Ramūnas – 110 kilogramų po skrandžio žiedo implantavimo operacijos atsikratęs vyras. „Nesupratau, kas yra maistas, kaip jį skanauti ir kaip jį valgyti“, – apgailestauja jis.

Ar galėtumėte suvalgyti kalną cepelinų vos per 10 minučių? Biržiečiui Ramūnui Šaparniui tai buvo kasdienybė, teigia profesorė Jurgita Plisienė. Vyras svėrė 215 kilogramų ir toks sau nepatiko, jautėsi blogai ir sveikata buvo nekokia. Lieknėti jis bandė visais įmanomais būdais, tačiau nesisekė, kol nesusilažino su draugais. Palaipsniui Ramūnas neteko 110 kilogramų ir dabar sveria 105 kilogramus. Kaip jam tai pavyko?

Pasak laidos herojaus, jis nuo mažens buvo šiek tiek apkūnesnis, tačiau svoris tada tikrai neperžengė proto ribų. Apie 25-uosius gyvenimo metus svoris ėmė augti. Kodėl? „Nesupratau, kas yra maistas, kaip jį skanauti ir kaip jį valgyti“, – atvirauja Ramūnas.

Priaugęs daug svorio pašnekovas kreipėsi į dietologus. Buvo sudaryta speciali dieta, nurodytos teisingos mitybos gairės. Kol jų laikėsi, šioks toks rezultatas buvo. Visgi Ramūnas negalėjo tam skirti daug laiko, tad galiausiai kilogramai grįžo su kaupu. „Palikau vangus, mieguistas. Miegodavau po 10 valandų ir niekada nebuvau atsikėlęs išsimiegojęs, pailsėjęs“, – pamena jis.

Buvo sunku judėti, vyras stengėsi visur vykti automobiliu, o jeigu reikėdavo paeiti, ieškodavo vietos, kur būtų galima sustoti pailsėti. Kraujospūdis buvo per didelis, cholesterolis prastas, streikavo sąnariai.

Dabar, atsikratęs daugiau nei pusės kūno svorio, jis valgo kur kas mažiau, mėgaujasi kiekvieno maisto skoniu ir tiesiog, kaip pats sako, jaučiasi „kaip ant plunksnų“. „Miegu po 5–7 valandas, atsikeliu visiškai pailsėjęs. Saulė per anksti nusileidžia, kiek darbų būnu suplanavęs“, – tikina Ramūnas.

Vyro gyvenimą pakeitė lažybos su draugais. „Kai atsistoji ant svarstyklių ir pamatai nerealius skaičius... Nuvažiavęs pas draugą ūkininką pasisvėriau ir išsigandau“, – pamena Ramūnas.

Jis pažinojo žmogų, kuriam susitvarkyti padėjo skrandžio žiedas. Ir Ramūnas turėjo apie tai mintį. Sykį susitikęs su draugais su jais sukirto rankomis, kad tai padarys ir pats. Taip ir padarė, o operacijos rezultatais galėjo džiaugtis labai greitai.

„Po mėnesio pirmą kartą pajaučiau, ką reiškia išsimiegoti. Man labai stipriai krito svoris nuo pirmų dienų. Po pirmo mėnesio buvau numetęs 15 kilogramų. Tada pradėjau suprasti, kas yra malonus gyvenimas“, – pasakoja laidos herojus.

Operacijos metu skrandis padalinamas į dvi dalis: mažą ir didelę. Mažai daliai užsipildžius maistu pacientas jaučia fiziologinį sotumo jausmą. Palaipsniui maistas pereina į likusią skrandžio dalį ir pacientas vėl jaučia alkį.

110 kilogramų su skrandžio žiedu atsikratęs Ramūnas: dabar jaučiuosi kaip ant plunksnų

Po skrandžio žiedo implantavimo operacijos ypatingų mitybos apribojimų nėra

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centro vadovas, profesorius Gintautas Brimas pažymi, kad skrandžio žiedo implantavimo operacija – vienintelė individualizuota operacija. Visi žiedai veikia tuo pačiu principu – jie yra reguliuojami.

„Žiedo skersmenį galima pritaikyti pagal paciento poreikius. Kartais sakoma, kad pacientas pats reguliuoja žiedą. Iš tiesų žiedą reguliuoja gydytojas, procedūra trumpa, trunka maždaug 10 minučių“, – sako jis.

Į poodį, dažniausiai kairėje pašonėje, implantuojamas rezervuaras, per kurį skrandžio žiedas ir reguliuojamas. Tai daroma į rezervuarą įduriant ploną adatėlę ir pučiant orą arba leidžiant sterilų skystį. Leidžiant skystį žiedas siaurėja, o speciali membrana neleidžia skysčiui arba orui išeiti.

„Tol, kol pacientas turi žiedą, jį galima praplatinti arba susiaurinti siekiant arba didesnio svorio sumažėjimo, arba galimybės daugiau valgyti“, – aiškina G. Brimas.

Visos operacijos dėl nutukimo atliekamos laparoskopu. Pasak gydytojo, jeigu nutukusiam pacientui atliekama atvira operacija, yra labai didelė (iki 50 proc.) žaizdų komplikacijų rizika. Laparoskopu atliekamos operacijos ne tik sumažina pooperacinį skausmą, komplikacijų dažnį, bet ir greitina paciento atsigavimą. Žmogus žymiai greičiau grįžta į normalų gyvenimą, pradeda dirbti ir visavertiškai funkcionuoti.

„Laparoskopu atliekamos operacijos daromos naudojant specialius instrumentus. Būna atliekama skrandžio apjuosimo operacija. Tai skrandžio tūrį mažinanti operacija. Jaučiame sotumą nuo skrandžio pripildymo. Šios operacijos metu skrandis lyg padalinamas į dvi dalis: mažą ir didelę. Mažai daliai užsipildžius maistu pacientas jaučia fiziologinį sotumo jausmą. Palaipsniui maistas pereina per susiaurintą sritį į likusią skrandžio dalį. Viršutinė skrandžio dalis išsituština ir pacientas vėl jaučia natūralų alkį.

Mechanizmas sudėtingas, bet mes jį apibūdiname paprastai: aš esu sotus, vadinasi, galiu nevalgyti; aš esu alkanas, vadinasi, galiu valgyti. Kadangi žmogus jaučia sotumą po mažesnio maisto kiekio, jis valgo mažiau, suvartoja mažiau kalorijų ir svoris krenta. Noriu pasakyti, kad tai yra toli gražu ne vienintelė operacija. Kitų operacijų metu mažinamas skrandžio tūris pašalinant dalį skrandžio“, – pasakoja profesorius.

G. Brimas pabrėžia, kad chirurgas niekada pacientui neturėtų siūlyti konkretaus operacinio gydymo. Būtina išaiškinti visus galimus operacijų tipus, išvardyti galimas komplikacijas, grėsmes, nupasakoti, koks gyvenimas laukia paciento po operacijos. Pavyzdžiui, po vienų operacijų reikia gana gausiai vartoti papildų, po kitų nereikia; po vienų operacijų galima saikingai vartoti alkoholį ar rūkyti, po kitų tai griežtai draudžiama ir pan.

„Mano požiūris yra toks, kad visa tai paaiškinus pacientui jis pats turi pasirinkti operacijos tipą gerai suvokdamas jos galimas grėsmes, pavojus ir gyvenimo būdą, koks turės būti po operacijos. Ar jis iš tiesų yra pasiryžęs tam keliui, kuriuo po vieno ar kito gydymo reikia žengti?“ – atkreipia dėmesį chirurgas.

Tai, ką mes padarome chirurginės operacijos metu, yra visam likusiam gyvenimui. Tai neišvengiamai tampa gyvenimo būdu. Tik todėl chirurginis gydymas ir turi tokį didžiulį efektą.

Mirštamumas po skrandžio žiedo implantavimo operacijos yra pats mažiausias, palyginti su visomis nutukimui gydyti taikomomis operacijomis. Literatūros duomenimis, miršta vienas žmogus iš tūkstančio.

Po operacijos 2–3 proc. pacientų gali įvykti žiedo penetracija, įaugimas į skrandį. Žiedas vienaip ar kitaip spaudžia skrandį, bet tokios komplikacijos rizika, anot G. Brimo, labai priklauso nuo chirurgo turimos patirties ir nuo paties žiedo.

Kada po operacijos galima tikėtis rezultatų? Kiekvienam pacientui efektas skirtingas, o jis priklauso ir nuo pačios operacijos. Jeigu tai yra apylankos operacija, tai suveikia tą pačią dieną. Skrandžio žiedas pirmą dieną gali ir nesuveikti, nes yra dedamas maksimaliai platus, tad kai kuriems pacientams tai gali neturėti jokios įtakos. Skrandžio žiedas mažinamas ne anksčiau kaip po mėnesio.

„Po visų operacijų yra pereinamoji dieta – nuo skysčių iki normalaus kramtomo maisto. Tos 3–4 savaitės būtent tam ir skirtos. Pirmą savaitę – skystas maistas, sriubos, antrą savaitę – sumaltas maistas, trečią savaitę – košės, ketvirtą savaitę – jau kramtomas maistas. Geriausias smulkintuvas yra mūsų dantys, tik reikia jais naudotis“, – kalba pašnekovas.

G. Brimas sako, jog chirurginis nutukimo gydymas efektyviausias didelio laipsnio nutukimui gydyti. Toks gydymas niekada nėra atliekamas, jeigu pacientas nebandė svorio numesti kitaip.

Po skrandžio žiedo implantavimo operacijos ypatingų mitybos apribojimų nėra. Jokių papildų vartoti nereikia, nes maistas eina tuo pačiu fiziologiniu keliu, yra pasisavinamas natūraliai, kaip ir iki operacijos. Atliekant tokią operaciją niekas nepjaunama ir nepašalinama, išlieka visi organai ir visos jų funkcijos. Prašymas ir reikalavimas tik vienas – kad žmogus kramtytų maistą, nerytų dideliais gabalais ir valgytų lėčiau, kad laiku pajustų sotumą, o ne nustotų valgyti tada, kai jau nebetelpa.

„Po apylankos operacijos yra tam tikrų ribojimų: negalima gerti, rūkyti, nes tai gali sukelti skrandžio ir plonosios žarnos opas, jų prakiurimą ir kraujavimą, kepenų pažeidimą. Reikia vartoti papildus visą likusį gyvenimą: geležį, kalcį, folio rūgštį. Tai, ką mes padarome chirurginės operacijos metu, yra visam likusiam gyvenimui. Tai neišvengiamai tampa gyvenimo būdu. Tik todėl chirurginis gydymas ir turi tokį didžiulį efektą“, – tikina G. Brimas.

Sveikiausia – nesustorėti, tačiau jeigu taip nutiko ir jūs išbandėte visus įmanomus būdus sulieknėti, bet niekas nepadėjo, nebijokite konsultuotis su specialistais. Tai, kas tiko jūsų kaimynui, nebūtinai gali tikti ir jums, perspėja laidos vedėja J. Plisienė.

Plačiau – kovo 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

110 kilogramų su skrandžio žiedu atsikratęs Ramūnas: dabar jaučiuosi kaip ant plunksnų