Gyvenimas

2021.03.02 21:29

Vaistažolių 5-ukas, efektyviai talkinsiantis kovoje su virusais

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.03.02 21:29

Liaudies medicinoje saldymedis naudotas nuo visų plaučių ligų, o raudonėlis ir šalavijas vertingi dėl juose esančių eterinių aliejų, kurie šlapimo pūslėje užmuša bakterijas, o plaučiuose dezinfekuoja kelius, kuriais keliauja oras. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pateikė sąrašą vaistažolių, kurios puikiai talkina kovoje su virusais.

„Kaip manote, kokiais ginklais kovoje su virusais naudojosi mūsų protėviai? Žinome, kad pirmieji vaistai žmonijos istorijoje buvo vaistiniai augalai. Šiandien ir moksliškai įrodyta, kad augaluose esančios veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai turi gydomąjį poveikį. Labai dažnai šiuolaikinė farmacijos pramonė pradinei molekulei kaip tik ir panaudoja molekulę, paimtą iš vaistinių augalų. Įdomu tai, kad paprastus augalus kovoje su virusais galime panaudoti ir šiandien“, – tikina A. Unikauskas.

Žolininkė Giedrė Bružienė laidoje pasakoja anksčiau surinkdavusi ir 80 rūšių žolelių, bet dabar paprastai tiek nebesurenka. Sako, silpnesnio veikimo žolelių renka mažiau, atsižvelgia į žmonių poreikius.

„Apskritai labai džiaugiuosi Lietuvos gamta: mūsų gamtoje tiek daug puošnių ir labai naudingų žolynų, juk ir Paracelsas sakė, kad gamta – mūsų didžiulė vaistinė, Dievulis – vyriausiasis vaistininkas, o mes esame klientai“, – šypsosi žolininkė.

Laidos vedėjas aptarė augalus, kurie turi antivirusinį poveikį ar palaiko imuninės sistemos darbą.

Augalų nauda: kaip sustiprinti imunitetą vartojant vaistažoles?

Ežiuolė stiprina imuninę sistemą

„Ežiuolė stiprina imuninės sistemos darbą, aktyvina leukocitus, kitas kraujo daleles. Tokiu būdu jos sugeba įveikti daugiau virusų ir bakterijų. Reguliarus ežiuolės vartojimas naudingas imunitetui palaikyti. Ežiuolėje yra junginys, kuris neleidžia virusams patekti, įlįsti į sveikas ląsteles“, – pažymi profesorius.

Kada geriausia rinkti ežiuoles ir kurias jų dalis skinti, atsako G. Bružienė: „Ežiuolės žydi vasaros gale, paprastai renkamos antžeminės dalys ir šaknelės, bet aš renku trečdalį augalėlio, daugiausia – ežiuolių galveles. Jos Lietuvoje auga su džiaugsmu, bet ne savaime. Turime pasisodinti patys.“

Efektyviausia – ežiuolių arbata. Gerkite jos du kartus per dieną ir būsite sveiki, nepuls jokie virusai, teigia žolininkė. Tik atminkite: jeigu geriate ežiuolių arbatą profilaktiškai, reikėtų vartoti mažesniais kiekiais, pavartojus 3–4 savaites daryti pertrauką.

„Jeigu vartosime ežiuolę ilgiau negu du mėnesius, bus kaip tik atvirkštinis efektas, kaip tik imunitetą gali pradėti slopinti. Ežiuolės galima perdozuoti. Jos negalima vartoti kartu su kai kuriais vaistais, ypač paracetamoliu“, – perspėja laidos viešnia.

Liaudies medicinoje saldymedis naudotas nuo visų plaučių ligų.

Šeivamedis efektyviai kovoja su gripo virusu

Dar vienas efektyvus priešvirusinis augalas – šeivamedis. Efektyviausiai jis veikia gripo virusą. Anot A. Unikausko, atlikti tyrimai rodo, kad šeivamedis gali padėti sutrumpinti peršalimo simptomų trukmę. Šievamedyje gausu antioksidantų, uždegimą slopinančių junginių.

Įdomu tai, kad šeivamedžio uogos gali būti ne tik naudingos, bet ir žalingos. G. Bružienė pasakoja, kad neprinokusios šeivamedžio uogos yra nuodingos, o painiava atsiranda dėl to, kad vienoje kekėje kai kurios uogos gali būti jau prisirpusios, o kai kurios – dar ne.

„Kai kurios tautos iš šeivamedžio uogų netgi spaudžia sultis, sėkmingai gydo reumatą. Šeivamedžio uogos kai kurių pripažintos kaip superuogos, turi be galo daug vitamino C. Žinoma, nereikėtų jų padauginti – 10 uogelių per dieną, kitaip gali vidurius paleisti, „dugną“ visiškai atidaryti“, – kalba ji.

Tad gerkite šeivamedžių arbatą – ji dar skanesnė už ežiuolių. Tai gelsva kvapni arbata, kurią labai mėgsta net vaikai. „Visų efektyviausia būtų išgerti džiovintų šeivamedžio žiedų arbatos ir papildomai įsipilti šeivamedžio sirupo, tada tikrai visos ligos praeis per vieną dieną“, – priduria pašnekovė.

Saldymedžio šaknis mažina užgedimus

„Tam tikros saldymedžio šaknies medžiagos turi antivirusinių savybių. Saldymedis pasižymi imunitetą slopinančiu poveikiu, todėl mažina uždegimus. Tai lyg hormoninių vaistų augalinis atitikmuo. Liaudies medicinoje saldymedis naudotas nuo visų plaučių ligų“, – sako A. Unikauskas.

Galima ne tik gerti saldymedžių arbatą, bet ir su saldymedžių nuoviru atlikti inhaliacijas. Vis dėlto žolininkė mano, kad norint atpalaiduoti bronchus, sumažinti bronchinius spazmus, įveikti plaučių uždegimą geriausia gurkšnoti kuo daugiau saldymedžių arbatos.

Raudonėlyje esantys fenoliai turi antioksidacinį poveikį

Kitas visiems gerai žinomas augalas naudojamas ir virtuvėje – tai raudonėlis. Jį lengva auginti sode, darže ar net ant palangės.

Raudonėlyje gausu fenolių, kurie yra natūralūs fitochemikalai, turintys antioksidacinį poveikį. Raudonėlio gydomosios savybės vertinamos dėl tokių augalinių junginių, kaip timolis ir karvakrolis. Taip pat laidos vedėjas teigia, kad liaudies medicinoje raudonėlis buvo naudojamas kaip atpalaiduojanti, skausmą malšinanti, net antimikrobinė, antibakterinė priemonė, palaikanti imuninės sistemos darbą, su ja dirbanti ranka rankon.

„Reikia nepamiršti, kad jeigu raudonėlį vartojate kaip maistą, o ne kaip vaistą, nesitikėkite, kad susirgus virusu jus arbata išgydys. Įdomus dalykas, kad raudonėlis padeda įveikti nemigą, ramina nervus ir visokias isterijas“, – atkreipia dėmesį žolininkė.

Reikia žinoti maišymo principus: jeigu sudėsime šalaviją, raudonėlį, dar įdėsime kokios jonažolės, mūsų spaudimas pakils į aukštumas.

Šalavijas padeda kovoti su infekcijomis

Prieskoninį augalą šalaviją žolininkai vertina dėl gebėjimo padėti kovoti su infekcijomis ir palengvinti daugybę negalavimų. Tyrimai rodo, kad šalavijas turi antivirusinį, antioksidacinį poveikį, tad slopina uždegimus. Vaistinis šalavijas, anot G. Bružienės, yra galingas kvapnus dezinfekcinis augalas, tad protinga jo net pasikabinti namuose, naudoti gaminant smilkalus.

„Tiek raudonėlis, tiek šalavijas vertingi dėl juose esančių eterinių aliejų. Eteriniai aliejai organizme išsiskiria su šlapimu, iškvepiame juos per plaučius. Patekę į šlapimo pūslę, joje užmuša esančias bakterijas, kaip ir patekę į plaučius daro poveikį alveolėms, bronchų sienelėms, nuo jų atšokdina gleives ir palengvina atsikosėjimą, dezinfekuoja kelius, kuriais keliauja oras“, – pasakoja A. Unikauskas.

Suslogavus, suskaudus gerklei ar pajutus pirmuosius peršalimo simptomus visos aptartos žolelės galėtų būti pirmoji pagalba, tik jas reikėtų vartoti kuo skubiau, neįsisirgti. Šios penkios žolelės dera tarpusavyje, jas galima maišyti, tačiau yra keletas niuansų.

Pasak žolininkės, viename arbatos mišinyje gali būti 3–5 žolelės, bet reikėtų įmaišyti ir neutralesnių žolelių: vaistinių ramunių, mėtų, medetkų. Tokia arbata bus ir skanesnė.

„Reikia žinoti maišymo principus: juk jeigu sudėsime šalaviją, raudonėlį, dar įdėsime kokios jonažolės, mūsų spaudimas pakils į aukštumas. Visada pasitarkite su išmintingu daktaru dėl bet kokios žolelės vartojimo“, – teigia G. Bružienė.

Jeigu rimtai susirgote, pirmoji pagalba visada turėtų būti skambutis jus prižiūrinčiam medikui, o kad virusai nepultų, nepamirškite tinkamai maitintis, judėti ir išnaudoti gamtos teikiamų turtų, priduria laidos vedėjas.

Plačiau – vasario 15 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Augalų nauda: kaip sustiprinti imunitetą vartojant vaistažoles?