Gyvenimas

2021.03.01 17:29

Net valgymas gali virsti meditacija: ne tik mėgaukitės skoniu ir kvapu, bet ir „išgirskite“, palieskite maistą

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.03.01 17:29

Kaip gali būti susijęs valgymas ar net namų ruoša ir meditacija? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – pokalbis su psichologe, psichoterapeute dr. Akvile Daniūnaite apie dėmesio valdymą.

Anot A. Daniūnaitės, tikrai įmanoma suvaldyti mintis ir emocijas, tik nereikia galvoti, kad tai suvaldę visai nieko nejausime.

„Ir mintys, ir jausmai yra valdomi per dėmesį, būtent todėl mokau atidos, angliškai vadinamų mindfulness, praktikų, kurios moko mus valdyti dėmesį. Galbūt sunku suprasti, kaip mintys, jausmai ir dėmesio valdymas susiję. Dėmesio valdymas mums padeda suprasti, ką mes jaučiame.

Pas mane dažnai ateina žmonių, kurie sako: man kilo staigus jausmas, kažkas įvyko ir tai mane tiesiog nunešė, nežinau, iš kur tai atsirado. Kai sustojame ir pastebime, dažniausiai atrandame, kas vyksta“, – aiškina psichologė.

Labas rytas, Lietuva II d. Maisto ir meditacijos ryšiai: ar galima atsipalaiduoti valgant?

Dėmesio atkreipimas padeda valdyti jausmus ir mintis, o kai žinai, kas vyksta viduje, galima išmokti dėmesį perkelti iš to, kas nenaudinga, į tai, kas padeda sukurti emocinę gerovę. Pavyzdžiui, jei žmogus turi depresinių minčių, jis labai dažnai mąsto apie praeitį, kažko gailisi, dėl to liūdi; jei žmogus kažko bijo, mąsto apie ateitį, kad įvyks kažkas baisaus. Išlavinę dėmesį jį galime perkelti į dabartinį momentą ir taip keisti savo jausmus.

Yra pratimų, kuriems reikia daugiau laiko, pastangų, bet yra ir tokių, kuriuos galima integruoti į kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, valgymą, vaikščiojimą, indų plovimą ar darant ką nors kita.

„Reikėtų išsklaidyti mitą, kas ta meditacija. Tas žodis skamba didingai ir galingai, bet meditacija – gebėjimas savo dėmesį išlaikyti esamu momentu, įsijausti į tai, ką mąstau, jaučiu, patiriu. Valgymo atveju tai reiškia gebėti įtraukti visus savo pojūčius: skonį, kvapą, regą, klausą ir lytėjimą. Viską, kuo naudojamės kiekvieną dieną, bet tai daryti tarsi aštriau“, – pasakoja psichoterapeutė.

Valgydami dažnai mąstome apie skonį, kvapą, bet visiškai nesusimąstome, kaip mūsų maistas „skamba“ ar koks jausmas jį liesti. Kartais nesigrožime maistu. Valgymo meditacija – valgymas ir nieko daugiau nedarymas, pažymi pašnekovė.

Tiesa, įsidėmėkite, kad laikas sau ir produktyvus laikas sau – du skirtingi dalykai: „Turime suprasti, kam tas laikas man reikalingas, kuo jis man svarbus, tada dėlioti prioritetus ir atrasti laiko sau. O gebėjimas įsigyti produktyvaus laiko sau priklauso nuo valiutos, kuri yra vadinama dėmesiu. Dažnai žmonės sako: išvažiavau atostogų, bet neatsipalaidavau. Produktyvų laiką sau galima nusipirkti būtent dėmesiu: kai išmokstame valdyti dėmesį, galime jį nukreipti į momentą, kuriuo esame.“

Plačiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Labas rytas, Lietuva II d. Maisto ir meditacijos ryšiai: ar galima atsipalaiduoti valgant?