Gyvenimas

2021.02.26 13:29

Laisvėjant judėjimui tarp žiedinių savivaldybių – planas, kur prasiblaškyti paskutinį žiemos savaitgalį

LRT.lt2021.02.26 13:29

Laisvėjant karantino ribojimams, nuo vasario 25 d. Lietuvoje leidžiamas judėjimas žiedinėse savivaldybėse. Prasiblaškyti skatina ne tik įkyrėjusi karantininė rutina, bet ir vis dažniau apie artėjantį pavasarį primenanti saulė. Netolimoms išvykoms žiedinėse savivaldybėse, kuriose leidžiamas judėjimas, LRT.lt parengė pažintinių takų ir kitų lankytinų vietų po atviru dangumi sąrašą.

Laisvėjant karantino ribojimams, nuo vasario 25-osios leidžiamas judėjimas žiedinėse savivaldybėse. Asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių be apribojimų.

Nuo vasario 25 d. atsisakoma ir privalomo kaukių dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinis, partneris, vaikai, įvaikiai, sutuoktinio ar partnerio vaikai, tėvai, įtėviai, globėjai). Kaukių dėvėjimas viešose uždarose erdvėse nesikeičia.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu ir pritarus ministrų kabinetui karantino režimas Lietuvoje pratęsiamas iki kovo 31 d. 24 val. Ministrų kabineto sprendimu vis dar yra draudžiama gyventojams judėti iš vienos savivaldybės į kitą. Ribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos 24 valandos. Daugiau apie karantino ribojimus skaitykite čia.

Vilniaus apylinkės

Šilėnų pažintinis takas. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose. Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti maždaug 6 km ilgio maršrutu. Ši vietovė nustebins didžiule kraštovaizdžio įvairove – nuo seno etnokultūrinio Šilėnų kaimo ir miškingų kalvų iki įstabių Neries slėnio panoramų ir didžiausios parko pelkės.

Karmazinų pažintinis takas. Čia stūkso didžiausias Vilniaus apylinkėse pilkapynas, Neris išsilieja į plačiausią savo vagą parko teritorijoje, aplankysite ir aukščiausią skardį su daugiausia laiptelių į jo viršūnę. Pažintiniame take – net penkios atokvėpio vietos. Kiekvienoje įrengti stalai, suolai, laužavietės bei pavėsinės. Keliaudami taku aptiksite ir įstabią panorama atveriančią Velniakampio skardžio regyklą.

Medininkų pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje.

Aukštojo kalnas su apžvalgos bokštu. Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Jį galima aplankyti Vilniaus rajone, šalia Medininkų kaimo esančiame Juozapinės geomorfologiniame draustinyje. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį.

Aukštojo lankytojai kviečiami pasigrožėti pušynėliu, pasodintu ąžuolynu bei kalną puošiančiu ypatingu meniniu akcentu – Baltų saulės ratu. Turistų patogumui įrengti suoliukai, automobilių stovėjimo aikštelė, stovai dviračiams, apžvalgos bokštas bei informacinės rodyklės.

Liubavo dvaro malūnas-muziejus. Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas seniausių ir romantiškiausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Per daug šimtmečių Liubavo dvaras išgyveno didžiules permainas – kadaise jo teritorijos siekė net Siesarties ežerą, o sovietmečiu jis patyrė nemenkus išbandymus.

Skersabalių karjeras. Užžėlęs, o žiemą – užšalęs karjero vanduo, jame skendintys seni traukinio bėgiai ir sulaukėjusi gamta – tokį vaizdą galima išvysti maždaug už 30 km nuo Vilniaus esančiame Skersabalių karjere. Lankydamiesi Skersabalių karjere galite užsukti ir ant netoliese ties Papune esančio kabančio tilto per Nerį. Tuo pačiu nuvykite ir prie Skališkių olos.

Skersabalių karjeras smalsuolius itin ėmė traukti po to, kai čia buvo filmuotas garsaus „Netflix“ serialo „Stranger Things“ ketvirtasis sezonas.

Kauno apylinkės

Kadagių slėnio pažintinis takas. Kadagių slėnis priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto 2010 m. įrengtas 1,3 km pažintinis pėsčiųjų takas, nuo kurio atsiveria išplatėjusio Nemuno, Dabintos salos panorama ir kerinčios atodangos. 2016 m. Kadagių slėnio takas pripažintas gražiausiu Lietuvoje.

Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas. Dubravos rezervatinė apyrubė – ypatinga vieta. Čia daugiau nei 50 metų nevykdoma ūkinė veikla, o 120 ha teritorijoje tvarkosi pati gamta. Tai gamtinis valstybinis rezervatas, Kauno marių regioniniam parkui priskirta teritorija. Rezervatas įsteigtas 1994 m. siekiant išsaugoti natūralią aukštapelkę, eglynus bei kitas miško bendrijas. 1,9 km, įveikti taką galima per 45–60 min. Takas nėra žiedinis, tad pasirinkę pradėti nuo vieno galo turėsite vėl grįžti ta pačia trasa arba miško keliu.

Kulautuvos sveikatingumo pėsčiųjų takai. Nemuno slėnyje esantis kurortas – Kulautuva – geriausiai galėtų būti apibūdinamas trimis epitetais: pušynas, ramybė ir tarpukario romantika. Galite pasirinkti vieną iš šešių skirtingų trasų – nuo 2,6 km iki 6 km ilgio. Visi takai yra žiediniai, juos galima apeiti ratu.

Pažintiniame take rasite Dievų ir deivių slėnį, su keturiomis čia įrengtomis poilsiavietėmis. Verta atkreipti dėmesį, kad visas šis maršrutas kalvotas, vingiuoja smėlėtais pušynais, puikiai matosi Nemuno lankos. Maždaug už pusės kilometro nuo tako pradžios, ant karjero kranto, yra įrengtas paplūdimys, kuris buvo įvertintas Mėlynosios vėliavos ženklu, čia veikia ir vandenlenčių parkas.

Kačerginės miško šaltinių takas. Šaltinių takas nuo Kauno miesto nutolęs 12 km. Tai – specialiai parinktas maršrutas, besidriekiantis pro vaizdingas Kačerginės miško apžvalgos aikšteles, atokesnius kampelius su įdomesne augmenija, įspūdingais triukšmaujančių paukščių jauniklių garsais, medžiais liuoksinčių voverių šuoliais.

Jiesios pažintinis takas. Jiesios valstybinis kraštovaizdžio draustinis – teritorija Kauno mieste ir Kauno rajone, draustinyje, kuris apima 447,6 ha. plotą. Jiesios slėnio kraštovaizdis – su įspūdingomis atodangomis ir eroziniais šlaitais, retų rūšių augalais ir gyvūnais.

Draustinyje yra įrengta gamtos pažinimo ir pasivaikščiojimo vieta ir apie 2 km besitęsiantis Jiesios pažintinis takas. Einant šiuo taku atsiveria bent trys atodangos, prie kurių stabtelėjus galima pasigėrėti ne tik Jiesios upės vingiais, bet ir šlaitais, čia esančia augmenija ir atodangomis.

Drąseikių atodanga. Nuo Drąseikių atodangos atsiveria nuostabus Neries posūkis. Čia matyti statūs atodangos šlaitai bei kitapus įsikūrusi Krėslynų gyvenvietė. Atodanga tęsiasi palei dešiniąją Neries pakrantę daugiau kaip 200 metrų. Jos aukščiausioji dalis siekia 30,2 m ir tęsiasi apie 100 metrų. Vieta turi seną istoriją, mat čia rasta akmens amžiaus stovyklų pėdsakų bei neolito dirbinių.

Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu. Tai – 27 m aukščio kalva, nuo kurios viršūnės atsiveria Kauno marių ir Pažaislio panorama bei Kauno hidroelektrinės užtvenkti industriniai Petrašiūnai. Pasak legendos, piliakalnį supylė senovės lietuviai. Ant jo stovėjo Nemuno žemių slėnio valdovo Vaišvydo medinė pilis, ilgus amžius gynusi ir saugojusi šią vietovę nuo priešų. Nemuno slėnyje gyveno Vaišvydo valdiniai. Tačiau priešai, išdavikų padedami, pilį visiškai sugriovė ir ji nebebuvo atstatyta.

Klaipėdos apylinkės

Olando Kepurės, Kalotės ir Karklės sveikatingumo takai. Bendras už Klaipėdos miesto ribų vingiuojančių takų ilgis – 12 km. „Jei pasivaikščiojimą pradėsite nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos aikštelės, takuose jūs rasite lenteles su informacija ne tik apie jūsų nueitą atstumą, bet ir apie sudegintą kalorijų skaičių.

Galėsite palyginti, kokį atstumą reikia nueiti, kad sudegintumėte tiek kalorijų, kiek yra, pavyzdžiui, picoje, porcijoje cepelinų, pyragaityje ar gabalėlyje torto“, – anksčiau portalui LRT.lt yra sakiusi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorė Romena Savickienė.

Žygiuodami sveikatingumo takais, aplankysite Kalotės ežerą, Kukuliškių piliakalnį, Olando Kepurės skardį,
senasias Karklės kapines.

Dreverna. Čia yra mažųjų laivų uostas su šalia įrengtu 15 metrų apžvalgos bokštu, leidžiančiu pasigrožėti Naglių gamtos rezervato ir marių vaizdais. Uosto teritorijoje, ant Kuršių marių kranto, išskirtiniam poilsiui įrengtas modernus kempingas su 24 vietomis kemperiams ir palapinių aikštele. O jei jau esate Drevernoje, būtinai užsukite į Jono Gižo sodybą. J. Gižas buvo žinomas Kuršmarių laivų statytojas, viena iš jo pagamintų vėtrungių puikuojasi Monako okeonografijos muziejuje.

Kalniškės piliakalnis. Į šiaurę nuo Gargždų, kairiajame Minijos krante, yra Kalniškės piliakalnis. Piliakalnio aikštelė – 100 m. Pats piliakalnis tęsiasi 20 m, jo vakarinis galas remiasi į Minijos slėnį, o rytinis – sustiprintas pylimais ir grioviais. Piliakalnio pietvakarinėje ir šiaurės rytinėje papėdese, apie 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Būtent joje visais laikais gyveno dauguma piliakalnio gyventojų, kurie tik kilus pjavojui glausdavosi jame.

Šiaulių apylinkės

Talkšos ekologinis takas. Talkšos ekologinį taką sudaro 19 stotelių. Viso tako ilgis – apie 5 km. Kiekvienoje stotelėje yra įrengti stendai, kuriuose pateikiama svarbiausia informacija apie tos vietos išskirtinumą, augalus ir gyvūnus.

Salduvės kalnas. Salduvės kalnas, dar vadinamas Žuvininkų piliakalniu, su Žuvininkų kaime esančia istorine gyvenviete yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Nuo piliakalnio atsiveria puiki Šiaulių miesto panorama. Pasiekiamas plentu Šiauliai–Panevėžys, pervažiavus sankryžą į Zoknius, už 400 m, ant kalvos, miesto pakraštyje pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 750 m Pavasario gatve, matomas priekyje, kiek dešiniau, ant kitos aukštumos.

Taip pat skaitykite

Panevėžio apylinkės

Nevėžio upės slėnio pažintinis takas. Pažintinis takas vingiuoja Nevėžio upės slėnyje tarp senvagių, per pavasario užliejamas pievas ir Gringalių miško pakraščiu. Šioje vietovėje apsilankyti verta visais metų laikais: nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens būdinga didelė augalų ir gyvūnų įvairovė. Iš 6 m aukščio medinio apžvalgos bokšto atsiveria panorama į Nevėžio slėnį, kuriame upė daro kilpas, kol ilgainiui joms pertrūkus susidarė daugybė pasagos formos senvagių, ežerėlių.

Krekenavos apžvalgos bokštas. Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro (Dobrovolės k. 2, Krekenavos sen.) 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis su atotampomis apžvalgos bokštas. Aukštis – 30 m. Apžvalgos aikštelė įrengta 25 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Iš jos galima grožėtis Nevėžio slėniu ir apžvelgti aplinkines teritorijas maždaug 10 km atstumu.

Slėnyje puikiai matosi išsirangiusi Nevėžio upė, įvairių formų senvagės, užutekiai. Tolumoje matyti Krekenavos miestelis, mažosios bazilikos bokštai, buvusio Slabados malūno užtvanka, Krekenavos tvenkinys, apsuptos dirbamų laukų ir pievų ūkininkų sodybos ir miškų platybės.

„Mėnulio akmens“ parkas. Istoriniuose dokumentuose Leonardavo dvaras minimas nuo XVII a. Dabar buvusioje dvarvietėje išlikęs vienas, perstatytas pastatas bei buvusios dvaro sodybos fragmentai: rūmų pamatai su skiautiniu rūsiu. Didžiausia išlikusi buvusio Leonardavo dvaro vertybė – parkas.

Skulptoriaus Alfrido Pajuodžio pastangomis buvusi apleista teritorija pavirto šiuolaikinio meno ir kultūros oaze – „Mėnulio akmens" parku. Nuo 2005 m. kuriamas „Mėnulio akmens" skulptūrų parkas – šiuolaikinio meno ekspozicija po atviru dangumi, kur ne tik eksponuojama skulptoriaus A. Pajuodžio dekoratyvinių akmens skulptūrų ar tiesiog objektų ekspozicija, kuri harmoningai įsilieja į aplinką, bet ir kasmet vyksta meno simpoziumai, kūrybinio jaunimo stovyklos, parodos ir festivaliai.

Alytaus apylinkės

Punios šilas ir piliakalnis. Garsiausias Alytaus krašte Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu, išdidžiai dunkso Nemuno ir Punelės santakoje ir yra vienas iš didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas.

Vidzgirio botaninis draustinis. Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio miškas (1960 m. 388 ha paskelbta botaniniu draustiniu) – unikali natūralios gamtos sala Alytaus mieste. Vidzgirio botaniniame draustinyje driekiasi pažintinis gamtinis takas. Jis prasideda prie informacinio stendo Pulko ir Vidzgirio gatvių sankirtoje.

Visame miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą. Įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško gyventojus, krypties ženklai, padedantys orientuotis take ir savarankiškai pažinti šį nuostabų gamtos objektą.

Žuvinto biosferos rezervatas. Didžiausia Lietuvoje šlapynė – Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru, – yra tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija. Šalia Žuvinto pelkės ir Buktos miško glaudžiasi Žaltyčio ežeras – labai svarbi migruojančių vandens paukščių apsistojimo vieta ir šešta pagal dydį Lietuvoje Amalvos pelkė su sekliu Amalvo ežeru. Žuvinto ežero gamtos take galima betarpiškai stebėti ir girdėti niekad nenurimstantį Žuvinto ežero gyvenimą.