Gyvenimas

2021.02.25 14:26

Darbo iš namų estetika: ar įpratę dirbti su chalatu lengvai sugrįšime prie kostiumų ir suknelių?

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.02.25 14:26

Pastaruosius metus gyvename per nuotolį. Namuose įsirengėme restoranus, sporto sales, pramogų parkus. Tai padarė įtakos ir mūsų stiliui – dėl nuotolinių skambučių atkreipiame dėmesį tik į viršutinę kūno dalį, o kartais kasdien dėvime tuos pačius drabužius. Kaip tai pasikeis, kai vėl grįšime į jau pamirštą ikipandeminį ritmą?

Beveik metus žingsniuojame su pandemija. Kostiumai, išlyginti marškiniai, suknelės – gilyn į spintą. Laisvos, patogios kelnės, džemperiai ir megztiniai užkariavo mūsų aprangos stilius. Nuotolinis darbas keičia požiūrį į madą, sako ekspertai. Bet net jei ir grįšime į pamirštą ikipandeminį ritmą, laisvės ir patogumo poreikis gali būti išsaugotas.

Dėvime tuos pačius drabužius kasdien, kreipiame dėmesį tik į viršutinę kūno dalį: kokią įtaką madai padarė pandemija?

„Drabužius taikėme prie įvairių situacijų: norėdami pasipuošti, dėl oro sąlygų, dėl viršininko ar viršininkės, dėl tam tikrų turimų įsipareigojimų. Bet dabar pandemija mūsų santykį su mada gali keisti, nes pradėsime galvoti daugiau apie save: kodėl vilkime vienus ar kitus drabužius, rengsimės pagal nuotaiką, ir, manau, darbovietėse tai bus leidžiama“, – pastebi mados psichologė Dawn Karen.

Pasak jos, pandemija drastiškai pakeitė su drabužiais susijusius įpročius. Dabar rūpinamės tik viršutinės kūno dalies drabužiais, apatinės dalies drabužiai dažnai būna tie patys. Vis dėlto stilistė ir drabužių kūrėja Agnė Gilytė sako, kad šiuo metu darbinės estetikos suvokimas pasiekė aukso vidurį.

„Jeigu pirmo karantino, saviizoliacijos metu mes dar bandėme labiau „pritempinėti“ tą darbinį stilių, manau, kad dabar iš principo atsipalaidavome ir pradėjome rinktis tai, kas mums iš tikrųjų yra ir patogu, ir tuo pačiu tinkama mūsų darbinėje aprangoje. Dabar labiau norime kokybės, daiktų, kurie mums tarnautų, ir mažiau kreipiame dėmesį į tai, kaip atitikti formalius kanonus, nes šioje situacijoje tai truputėlį keistoka“, – svarsto stilistė, drabužių kūrėja Agnė Gilytė.

Užsienio specialistai pastebi, kad net ir tie, kas gali grįžti į darbus, renkasi laisvesnį stilių. Daugiau lankstumo ir naujų vėjų į darbinę aprangą dar prieš pandemiją įnešė informacinių technologijų ir startuolių karta.

„Dabar žmonės ieško patogumo. Dėvi treningines kelnes, megztinius. Nori išsilaisvinti, nori būti laisvi nuo to, kas vyksta aplinkui. Bent jau aš tai pastebiu“, – sako asmeninis pirkėjas Andrew Songas.

Stilistė A. Gilytė sako nemėgstanti taisyklių ir griežtų rėmų, mieliau kalbanti apie laisvą pasirinkimą ir nustatytas ribas. Jeigu darbovietėje vertinama aprangos kultūra, ji neturėtų būti pamiršta. Jei namuose įpratome prie treningų, pradėję eiti į darbą, turėtume derinti darbinius poreikius ir asmeninį stilių.

„Jeigu tu nesi laisvai samdomas darbuotojas arba laisvas kūrėjas, tu reprezentuoji ne tik save, bet ir įmonę, kurioje tu dirbi, arba prekinį ženklą, kuriam tu dirbi. Galų gale ir darbdavį, kuriam dirbi. Gražių, ne per daug griežtų ir spygliuotų ribų nustatymas ir tam tikrų rėmų turėjimas, mano galva, yra sveikintinas dalykas.

Turbūt sutiksite, kad geriau dirbasi su marškiniais negu su chalatu, su kažkokia lengva avalyne, o ne pūkuotomis šlepetėmis su karvės galva ant nosies, su sutvarkytais plaukais arba raudonomis lūpomis, o ne savaites senumo kasa iš po dušo“, – kalba A. Gilytė.

Stilistės teigimu, jau prieš kelerius metus mados užkulisiuose buvo pastebimas atitolimas nuo daikto, bet artėjimas prie potyrio. Mes nebenorime turėti daug dalykų, geriau renkamės vieną, bet kokybišką. Todėl ir madai tenka eiti koja kojon su besikeičiančiais norais ir poreikiais. Svarbiausia – tai, kas tvarkinga, neįkyru ir patogu.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Dėvime tuos pačius drabužius kasdien, kreipiame dėmesį tik į viršutinę kūno dalį: kokią įtaką madai padarė pandemija?