Gyvenimas

2021.03.03 05:30

„Švyturiškiausias“ švyturys Lietuvoje: įveikus per 200 laiptelių – kvapą gniaužiantis reginys ir jūros didybė

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.03.03 05:30

Klaipėdos uosto valdose esantis švyturys atsivers visuomenei. Vis dar veikiantis į laivus į uostamiestį parvedantis švyturys, viliamasi, taps tikru Klaipėdos pasididžiavimu ir traukos objektu. Tiesa, pripažįstama, kad Klaipėdos švyturio būklė nėra ideali, tad prieš atveria duris visuomenei dar prireiks investicijų, tačiau uostamiesčio valdžia ragina to nebijoti ir tikisi surasti prisidėti norėsiančių investuotojų.

Planuoja atverti visuomenei

Žmones nuo Klaipėdos švyturio kol kas skiria aukšta tvora ir užrakinti vartai, tačiau situacija gali pasikeisti – seniausią ir pagrindinį Lietuvos švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) norėtų jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Pastaroji planuoja objektą atverti gyventojams.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, švyturio perėmimas buvo senas ir ne kartą išsakytas uostamiesčio lūkestis.

„Mes jau senokai jo prašėme ir dar seniau norime. Tas buvo išreikšta tikrai ne kartą ir ne tik Švyturių dieną rugpjūčio mėnesį. Apie tai tikrai buvo kalba. Juolab, kad Lietuvoje tokių istorijų jau esama – tiek Neringoje, tiek Palangoje. Kalbant apie Klaipėdos švyturį, kuris yra strategiškai patraukliausioje ir svarbiausioje vietoje, manau, tai yra ir pats švyturiškiausias švyturys visoje Lietuvoje“, – apibendrino V. Grubliauskas.

Klaipėdos meras tvirtino, jog jam nekyla abejonių, kad švyturio šeimininku ar bent jau vienu šeimininkų tikrai turėtų būti miestas, tad švyturio perėmimo idėją V. Grubliauskas vadina „vežančia“.

„Perimti švyturį tam, kad jį laikyti uždarytą, būtų daugiau nei nusikaltimas. Lietuvai, save pristatančiai jūrine valstybe, jos bendruomenei, visuomenei būtų reali, betarpiška galimybė atsidurti pačiame vakariniame Lietuvos taške, iš kurio matosi vos ne Lietuvos siena ir geriau nei bet kur kitur gali pajusti jūros didybę, sąlyčio su jūra jausmą. Natūralu, kad per tam tikrą laiką tai turėtų tapti viena labiausiai lankomų vietų ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje“, – galimą Klaipėdos švyturio ateities scenarijų apibūdino V. Grubliauskas.

Prireiks investicijų

Neslepiama, kad prieš gyventojams atveriant šį objektą prireiks investicijų – byra bokšto tinkas, dėl drėgmės lupasi sienų danga, tačiau tai nedramatizuojama. V. Grubliausko teigimu, švyturys nėra šventiškai supakuota dovanėlė, kurią perimus iškart bus galima naudoti.

„Reikalinga tam tikra analizė, situacijos įvertinimas, kokia yra būklė, kiek ir ko reikia. Tačiau investicijų baimė neturėtų stabdyti pačios idėjos įgyvendinimo. Mes tikrai galime praleisti tą progą ir vėl matyti švyturį iš tolo, gėrėtis juo iš už tvoros“, – pabrėžė Klaipėdos meras.

Kol kas tiksliai nežinoma, kada gyventojai jau galės laisvai lankyti objektą ir įveikę daugiau nei 200 švyturio bokšto laiptelių išvysti kvapą gniaužiančius vaizdus.

Klaipėdos meras nesiėmė prognozuoti, kiek gali trukti švyturio perdavimo miestui procedūros, tačiau Susisiekimo ministerijos pozicija esą yra energinga, o ir pats V. Grubliauskas tvirtino, jog pritartų siekiui, jog švyturys būtų miesto jau šių metų vasarą.

Savo darbą atlikti vis tiek turės

40 metrų aukščio Klaipėdos švyturys, šiuo metu esantis uždaroje uosto teritorijos dalyje, buvo pastatytas 1952 metais ir veikia iki šiol.

„Klaipėdos švyturys yra vizualinis navigacinis įrenginys laivams. Būtent Klaipėdos švyturys yra skirtas daugiausia įplaukimui į Klaipėdos uostą, kadangi jis dirba ne tik kaip vienas įrenginys, bet kartu dirba su Klaipėdos uosto navigaciniu įrenginiu. Šie du ženklai sudaro vieną liniją, vadinamąjį vedlį“, – apie atplaukiančius laivus pasitinkantį švyturį pasakojo LTSA Jūrų departamento Hidrografijos skyriaus vedėjas Jurijus Gleikinas.

Be navigacinės šviesos Klaipėdos švyturyje yra ir keletas kitų įrenginių. Vienas tokių – diferencinė globalinio pozicionavimo sistema, kuri yra skirta laivams nustatyti koordinačių paklaidas.

Net jeigu švyturys bus atvertas visuomenei, savo darbą jis vis tiek turės atlikti. Tokiu atveju švyturyje esančius navigacinius įrenginius prižiūrės LTSA, o patį švyturio bokštą – savivaldybė.

„Jeigu prižiūrėtų normaliai – švyturiui visada naudinga, kad jį prižiūrėtų. Mes tokių galimybių kol kas neturėjome“, – pastebėjo J. Gleikinas.

Atnaujinus švyturį jį prižiūrėti tapo paprasčiau

Anksčiau švyturio prižiūrėtojams tekdavo daugiau darbo, o šiuo metu dėl technologinės pažangos procesai kur kas paprastesni.

„Kaip švyturys veikia matome savo kabinete, internetu matome jo techninius parametrus, ar šviečia, ar ne, kada įsijungia ir išsijungia, maitinimo įtampas, akumuliatorius“, – aiškino pašnekovas.

Prieš trejus metus buvo atnaujinti visi keturi – Klaipėdos, Nidos, Juodkrantės ir Šventosios – švyturiai.

„Vietoje senų halogeninių šviestuvų pastatėme diodinius žibintus, dabar nebeliko lempų keitimų, besisukančių dalių, todėl aptarnavimas supaprastėjo. Šiam procesui atlikti nebereikia personalo laikyti. Švyturiai su nauja įranga veikia jau trejus metus ir nebuvo jokių problemų. Nereikia keisti lempos, aptarnavimas – minimalus“, – pasakojo J. Gleikinas.

Šiuo metu Klaipėdos švyturio spindulys yra matomas už 17–18 jūrmylių.