Gyvenimas

2021.03.06 20:08

Vis pritrūkstate idėjų? 4 paprastos strategijos, sužadinsiančios prisnūdusį kūrybiškumą

knygos ištrauka
LRT.lt2021.03.06 20:08

Jeigu norite būti kūrybiški, nebijokite jungti jau egzistuojančias idėjas. Pernelyg geras tam tikros srities išmanymas blokuoja kūrybiškumą, mat, prireikus naujų idėjų, geri specialistai liaujasi ieškoję žinių už savo srities ribų. Taip knygoje „Penkios žvaigždutės“ teigia komunikacijos mokytojas ir tyrinėtojas Carmine Gallo.

Šiandien negana vien turėti gerą idėją – ja reikia užkrėsti kitus. „Penkios žvaigždutės“ – knyga, mokanti įtikinimo meistrystės. Kaip rašoma leidyklos „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai, knygoje autorius pateikia daugybę pratimų, patarimų ir istorijų apie žmones, mokančius genialiai pasinaudoti įtikinimo gebėjimais.

Jis kalbasi su neuromokslininkais, verslininkais, istorikais, milijardieriais, tokių bendrovių kaip „Google“, „Nike“, „Airbnb“ vadovais, kad iš pirmų lūpų išgirstume, kaip jie sugebėjo žodžiais uždegti žmonių vaizduotę ir savo tikslus paversti realybe. Žinių amžiuje esate verti tiek, kiek vertos jūsų idėjos.

Kviečiame skaityti knygos „5 žvaigždutės“ ištrauką – keturios paprastos ir greitai įgyvendinamos strategijos, įžiebiančios originalių idėjų.

Leonardo, Picasso ir jūs

1. Sujunkite įvairiausias idėjas

Milijardierius „Oracle“ įkūrėjas Larry Ellisonas 25 metus buvo geriausias Steve`o Jobso draugas. „Jis buvo nuostabus, – po Jobso mirties prisiminė Ellisonas. – Jis buvo mūsų Edisonas. Jis buvo mūsų Picasso.“

Norėjau sužinoti, kodėl Ellisonas nusprendė Jobsą lyginti su Picasso ir kodėl pačiam Steve`ui Jobsui patiko viena iš garsiausių Picasso citatų: „Geri menininkai kopijuoja; didieji menininkai vagia.“

Pasak Samo Houstono valstybinio universiteto virtualaus Picasso Project vadovo dr. Enrique Malleno, „kopijuoti“ reiškia ką nors daryti lygiai taip kaip kažkas kitas. Geras tapytojas gali kopijuoti kito menininko paveikslą ar stilių, bet tai nelaikoma inovacija.

Picasso ir Jobsas buvo novatoriai, nes jie nekopijavo – jie ieškojo geriausių idėjų už savo srities ar patirties ribų ir jas pritaikę kūrė tokius naujoviškus dalykus, kokių pasaulis nebuvo matęs.

Pavyzdžiui, ir garsusis 1907 metų Picasso paveikslas Les Demoiselles d`Avignon („Avinjono merginos“), ir Steve’o Jobso Macintosh kompiuteris yra idėjų „vagystės“ siekiant sukurti kai ką visiškai naujo. Abu jie beatodairiškai nutolsta nuo tuo metu vyravusios sampratos.

Picasso aliejiniais dažais tapytas paveikslas meno pasaulyje sukėlė skandalą, nes keliais lygmenimis sulaužė meno „taisykles“. Pirma, Picasso nutapė prostitutes, o tais laikais tai nebuvo „priimtina“ tema. Antra, toje pačioje drobėje Picasso sujungė dvi skirtingas meno sroves, o tai reiškė radikalų posūkį nuo įprastų normų.

Susiraskite paveikslo nuotrauką internete ir pamatysite, kad veikėjų veidai dviejų tipų. Trys moterys kairėje nutapytos senuoju Iberijos stiliumi (apvestos akys, didelės ausys, profiliu pavaizduotos nosys), o dvi moterys dešinėje nutapytos afrikietišku stiliumi, kuriam būdingi spalvingas kaukes primenantys veido bruožai.

Derindamas dvi tapybos technikas ir du stilius toje pačioje drobėje, Picasso metė iššūkį tradicinei tapybai ir taip paklojo kelią visiškai naujai meno krypčiai – kubizmui.

Peršokime į 1984 metus ir pamatysime, kad Steve`as Jobsas taiko tą patį kūrybinį procesą, kad iš pagrindų atnaujintų kitą sritį – kompiuteriją. Įdomu, kad ir Jobsui įtakos darė menas. Reedo koledže jis lankė kaligrafijos kursus – tik todėl, kad jam tai patiko. 1971 metais Jobsas niekaip negalėjo praktiškai pritaikyti kaligrafijos savo gyvenime, bet po daugelio metų jis sujungė abi savo patirtis – kompiuteriją ir meną – į vieną gaminį, į vieną kūrybos drobę.

Jobsas buvo toks kūrybiškas būtent todėl, kad atsivėrė naujoms patirtims – studijavo kaligrafiją ir dzenbudizmą, lankėsi ašrame Indijoje, vaikštinėjo virtuvinės įrangos skyriuje Macy`s prekybos centre ir kopijavo Ritz-Carlton viešbučių tinklo klientų aptarnavimo žingsnius savo Apple Store parduotuvėse.

Jobsas sėmėsi patirties pasaulyje ir ja rėmėsi tobulindamas tai, kas jau buvo padaryta. Kūrybiškumas, sakė jis, „iš tiesų reiškia, kad atsiversi geriausiems žmonijos sukurtiems dalykams ir tada mėginsi perkelti juos į tai, kuo užsiimi“.

Prisipažindamas, kad „visai nejaučia gėdos dėl pavogtų puikių idėjų“, Jobsas turėjo galvoje Picasso kontekstą. Konkurentą kopijuoti gali bet kas. Tikra inovacija sukuriama tuomet, kai pasiremi ankstesnėmis idėjomis.

Ateities novatoriai yra tie, kurie, kaip Leonardo da Vinci ir Jobsas, studijuoja mokslo meną ir meno mokslą. Leonardo paliko mums per 7000 puslapių išsamių užrašų. Iš jų sužinome, kaip smalsiai jis visada žiūrėjo į pasaulį. Jo protas laisvai klajojo po meną, mokslą, inžineriją ir humanitarines sritis. Jis nematė skirtumo tarp mokslo ir meno.

Kūrybiškiausias genijus istorijoje genijumi tapo todėl, kad matė, kaip viskas tarpusavyje susiję. Todėl Leonardo laikė save mokslininku, inžinieriumi, menininku, išradėju, anatomu, filosofu, dailininku ir istorijų pasakotoju. Jis studijavo matematiką ir kūrė sistemas, kaip išmatuoti dydį, erdvę ir perspektyvą.

Studijavo šviesos savybių mokslą. Florencijoje pas tų laikų meistrus mokėsi tapybos meno. Ir šias idėjas sujungė kurdamas „Moną Lizą“ bei „Paskutinę vakarienę“. Leonardo laikomas didžiausiu genijumi istorijoje, nes susiejo skirtingas sritis ir taip sukūrė novatoriškų idėjų.

2015 metais grupė tyrėjų Austrijoje ir Danijoje atliko įspūdingą eksperimentą. Jie nustatė, kad pernelyg geras tam tikros srities išmanymas blokuoja kūrybiškumą, mat žmonės liaujasi ieškoję žinių už savo srities ribų, kai prireikia naujų idėjų. Tyrėjai apklausė šimtus stogdengių, stalių ir riedutininkų.

Šios trys grupės, nors užsiima visiškai skirtingais dalykais, buvo pasirinktos todėl, jog susiduria su ta pačia problema: kad išvengtų sužalojimų, turi naudoti apsaugos priemones. Stogdengiai naudoja saugos diržus, staliai – apsaugines kaukes, o riedutininkai – kelių ir alkūnių apsaugas.

Tyrėjai apklausė 306 žmones. Dalyviai buvo prašomi pateikti geriausių idėjų šiuo klausimu: kaip pagerinti tos veiklos, kurią jie išmano, ir kitų dviejų apsaugos priemones. Jų siūlymus vertino apsaugos įrangos ekspertų komisija. Rezultatai buvo labai įdomūs: kuo mažiau sritis buvo žinoma dalyviams, tuo novatoriškesnių pasiūlymų jie sugalvojo. Kitaip tariant, kiekvienos grupės nariai sėkmingiau kūrė novatoriškus sprendimus kitai, ne savo sričiai.

Šis eksperimentas pateikia mums įžvalgų apie kūrybiškų genijų protus. Genijai jie ne todėl, kad yra labai protingi; jie yra genijai, nes geba sujungti skirtingų sričių idėjas. Kai buvo paklaustas, kaip Macintosh padarė perversmą kompiuterijoje, Steve`as Jobsas atsakė: „Macintosh toks puikus todėl, kad jį kūrė muzikai, poetai, menininkai, zoologai ir istorikai.“ Puikumas, sakė jis, atsiranda sujungus idėjas.

2. Atraskite savo teminę dainą

Kai rašiau pirmąją knygą apie Steve`ą Jobsą ir jo viešojo kalbėjimo įgūdžius, kambaryje grojo foninė muzika. Steve`as Jobsas labai mėgo Bobą Dylaną, taigi ir aš, ieškodamas įkvėpimo, leidau Bobo Dylano dainas. Jos įkvėpdavo mane kurti. O jeigu jums reikėtų išsirinkti tik vieną muzikos stilių, kuris padėtų geriausiai rašyti, mąstyti ir kurti, – koks jis būtų?

Šiuo klausimu pasisakė kalbų rašytojai ir mokslininkai. Jų atsakymas – kino filmų muzika. Visiškai suprantama. Bono, „U2“ grupės vokalistas, kartą pasakė, kad puiki melodija yra tarsi puiki idėja – abi akimirksniu įsimenamos. Visos puikios kalbos turėtų prasidėti nuo pasiruošimo raštu, nuo žodžių, kurie kinta lyg potvynis ir atoslūgis, lyg maloni melodija.

Puikūs oratoriai į PowerPoint pateiktį nededa atsitiktinių nuotraukų ir žymėtais punktais suskirstytų tekstų. Jie galvoja, ką nori pasakyti ir kaip nori tai perteikti. Įsimintina kalba panaši į puikų filmą – joje yra įtampa, konfliktas ir pakylėjanti pabaiga.

Dokumentiniame filme apie kino muziką, vykusiai pavadintame Score („Partitūra“), psichologijos profesorė dr. Siu-Lan Tan tvirtina, kad filmų garso takeliai suaktyvina daug smegenų centrų vienu metu. Melodiją ir toną apdoroja viena smegenyse esanti sistema, tempą ir ritmą – kitos jų dalys. Mokslininkė sako, kad tam tikra muzika skatina išsiskirti neurochemines medžiagas už atlygį atsakinguose smegenų centruose – prieškaktinės srities ventral striatum ir nucleus accumbens. Nemoksline kalba kalbant, muzika padeda mums jaustis gerai.

Filmų muzika pabrėžia pasakojimą. Be jos filmai būtų kitokie. Galbūt kino melodijų klausymas įpūs jūsų viešajai kalbai truputį kino magijos. Pamėginti verta. Blogiausia, kas gali nutikti, – pasijusite užvaldęs pasaulį.

3. Kad taptumėte geresniu oratoriumi, skaitykite daugiau knygų

Į pensiją išėjęs JAV karinių jūrų pajėgų admirolas Jamesas Stavridis namų bibliotekoje turi 4000 knygų. Vienoje jo vizitinės kortelės pusėje įrašyta: Tuftso universiteto Fletcherio teisės ir diplomatijos aukštosios mokyklos dekanas. Kitoje pusėje puikuojasi jo mėgstamiausia Thomo Jeffersono citata: „Aš negaliu gyventi be knygų.“

„Asmeninė knygų lentyna būtina lavinant savo gebėjimą įkvėpti kitus ir siekiant prasmingų tikslų“, – sakė jis man. Mūsų pokalbio metu Stavridis pateikė tris priežastis, kodėl knygos padeda lyderiams veikti efektyviau, kalbėti aiškiau ir bendrauti įtaigiau.

Labai nedaug problemų iš tikrųjų yra naujos

„Beveik visada galite atsigręžti į istoriją (grožinėje literatūroje, memuaruose, biografijose) ir rasti ten problemą, panašią į tą iššūkį, su kuriuo susiduriate šiandien“, – sako jis. Prieš 20 metų, ruošdamasis perimti vadovavimą eskadriniam minininkui, Stavridis perskaitė 20 klasikinių Patricko O`Briano jūrinių romanų.

Sekdamas kapitono Džeko Obrio nuotykius knygoje Master and Commander: The Far Side of the World („Komandoras. Tolimoji pasaulio pusė“), Stavridis pats sau mesdavo iššūkį, klausdamas savęs: O ką aš daryčiau tokiomis aplinkybėmis?

Skaitymas didina gebėjimą kurti įtaigią, emocingą retoriką

Bendravimas yra svarbiausia priemonė. Ant Stavridžio stalo visada guli viena knyga – garsiausių viešųjų kalbų antologija. „Kai dirbu prie kokios nors komunikacijos idėjos, skaitau Sokrato, Churchillio, Franklino Delano Roosevelto ar Johno F. Kennedy kalbas. Skaitant jas, atgimsta mano paties iškalba. Lyderis yra tas, kuris sukuria idėją ir įtikina kitus, kad ji svarbi ir išspręs problemą. Kad tai pavyktų, turite įtaigiai paaiškinti, kodėl problema svarbi ir kaip ją nuosekliai spręsti.“

Skaitydami gerą, glaustą, puikiai parašytą prozą patys tampame geresniais rašytojais. „Labai sunku išmokyti žmogų gerai rašyti, bet skaitydami tampate geresniais rašytojais, – pasakoja Stavridis. – Geri lyderiai privalo puikiai bendrauti, o rašymo sunkumus geriausiai įveikia skaitymo galąstuvas.“

Žinoma, admirolas Stavridis ne vienintelis puikus lyderis, kuris yra nepasotinamas skaitytojas. Vidutinis amerikietis per dieną skaito 19 minučių, bet milijardierius Warrenas Buffettas 80 procentų savo darbo laiko – apie 6 valandas – skaito laikraščius, žurnalus ir knygas.

Elonas Muskas irgi prisiekęs skaitytojas, kartais perskaitantis dvi knygas per dieną. Billas Gatesas per metus perskaito apie 50 knygų. Milijardierius Markas Cubanas skaito tris valandas per dieną, o Markas Zuckerbergas kas dvi savaites perskaito po knygą. Taip, sėkmė palieka mums užuominų.

2009 metais Carnegie Mellono universiteto tyrėjai buvo pirmieji mokslininkai, nustatę, kad skaitymas iš tikrųjų perprogramuoja smegenis, ypač vaikų, nes jų smegenų audiniai dar tik formuojasi. Kaip rašoma žurnale „Neuron“, mokslininkai aptiko, jog dėl skaitymo daugėja baltosios medžiagos, smegenų audinio, perduodančio signalus tarp pilkosios masės sričių, kuriose kaupiama informacija.

Gerėjant baltosios masės „integralumui“, vaikai geriau bendrauja ir iškalbingiau reiškia mintis. Nors tuomet tirti 8–10 metų vaikai, pastarųjų metų smegenų plastiškumo tyrimai atskleidė, kad mūsų smegenys gali sudaryti naujas jungtis netgi suaugus. Regis, knygų skaitymas palaiko jūsų protą jauną, o bendravimo įgūdžius puikius.

4. Keliaukite į nepažįstamas vietas

Steve`ui Jobsui geriausios mintys atėjo analizuojant kitų sričių gaminius, o Linas-Manuelis Miranda savo geriausią idėją sugalvojo už 6115 kilometrų nuo Brodvėjaus. „Tai ne atsitiktinumas, kad geriausia idėja mano ligšioliniame gyvenime – o galbūt geriausia idėja mano gyvenime apskritai – kilo per atostogas, – sakė Miranda. – Vos mano smegenys gavo minutę poilsio, jose iškilo „Hamiltono“ vaizdas.“

Miranda su žmona poilsiavo Plaja del Karmeno kurorte Meksikoje. Miranda, irgi prisiekęs skaitytojas, užbėgo į knygyną ir aptiko ten 800 puslapių Alexanderio Hamiltono biografiją. Ilsėdamasis prie viešbučio baseino atsivertė knygą ir pradėjo skaityti. O skaitydamas antrą skyrių jau svarstė, kas miuzikle galėtų suvaidinti George`ą Washingtoną.

Tokios nušvitimo akimirkos visai nestebina Emory universiteto neuromokslininko Gregory Bernso. „Jei norite pažvelgti į reikalus kitaip nei visi žmonės, veiksmingiausia strategija – bombarduoti smegenis dalykais, su kuriais jos dar niekada nėra susidūrusios. Naujovės išlaisvina suvokimo procesą iš praeities patirčių grandinių ir priverčia smegenis priimti naujus sprendimus“, – savo knygoje Iconoclast („Ikonoklastas“) rašo Bernsas.

Anot Bernso, naujos idėjos retai šauna pažįstamose vietose. Dažniausiai užtenka tiesiog pakeisti aplinką. Kelionė į kitą šalį dar veiksmingesnė, jei tos šalies aplinka ir kultūra visiškai skiriasi nuo gimtosios. „Susidūrusios su dar niekada nematyta aplinka, smegenys priverstos kurti naujas kategorijas. Per šį procesą jos suplaka senas mintis su naujais vaizdais, kad sukurtų naują sintezę...

Jei norite mąstyti kaip ikonoklastas, turite išvysti naujų dalykų, kurių dar niekada nesate matę. Suvokimo proveržiai nenutinka paprasčiausiai spoksant į objektą ir vis įdėmiau apie jį galvojant. Proveržiai įvyksta, kai suvokimo sistema susiduria su kuo nors, ko nemoka interpretuoti. Nežinomybė priverčia smegenis atmesti įprastas suvokimo kategorijas ir kurti naujas. Kartais smegenims reikia gero impulso.“

Pritrūkus kūrybiškumo, verta draugauti su Leonardo, Picasso ir Jobsu. Jei prireiks žiežirbos, skambinkite jiems.