Gyvenimas

2021.02.07 07:37

Dietologė – apie tikrąją ir pramanytą juodojo šokolado naudą: naudingas širdžiai, bet ne visagalis

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.02.07 07:37

Apie juodąjį šokoladą nevengiama atsiliepti kaip apie vaistą nuo daugelio ligų, tačiau portalo LRT.lt kalbinta gydytoja dietologė tvirtina, kad toli gražu ne visa jo tariama nauda įrodyta moksliškai. Tiesa, juodasis šokoladas išties naudingas širdžiai – padeda reguliuoti kraujospūdį, kraujo krešumą. Kuo plytelė juodojo šokolado panaši į puodelį kavos ir ar galima valgyti šokoladą, jeigu ant jo atsirado baltų dėmių, atsako medikė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.

Širdžiai naudingų flavonoidų šaltinis

Antioksidantų šaltinis, smegenų maistas ir vaistas nuo visų ligų – neretai girdėti, kad juodasis šokoladas turi nemažai vertingųjų savybių. Tačiau, kaip portalui LRT.lt teigia gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė, ne viskas, kas sakoma apie juodąjį šokoladą, yra tiesa, – patvirtinti daugelį deklaruojamų jo gerųjų savybių trukdo mokslinių tyrimų trūkumas.

Vis dėlto keletu juodojo šokolado gerųjų savybių neabejojama, viena tokių – nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai. Paprastai 50–90 procentų juodojo šokolado sudaro kakava – iš kakavmedžių pupelių gaminami kakavos milteliai, kuriuose gausu bioflavonoidų.

„Bioflavonoidai yra biologiškai aktyvios medžiagos, kurios, vartojamos su maistu, atlieka įvairių sveikatai naudingų funkcijų. Tai nepakeičiamas maisto komponentas, pasižymintis antioksidacinėmis, uždegimą mažinančiomis, antikancerogeninėmis ir antimutacinėmis savybėmis, taip pat reguliuojantis svarbiausias ląstelės fermentines funkcijas.

Juodajame šokolade randama daugiau sausosios kakavos masės nei kitos rūšies šokolade, tad daugiau ir bioflavonoidų. Jų juodajame šokolade maždaug 2–3 kartus daugiau nei pieniniame“, – portalui LRT.lt sako gydytoja dietologė.

Mokslinių tyrimų duomenimis, kakavoje esantys flavonoidai didina azoto oksido gamybą kraujagyslių endotelyje, t. y. vidiniame kraujagyslių sienelių sluoksnyje. Tai pagerina endotelio funkcijas ir gali sumažinti kraujospūdį, aiškina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

„Endotelis yra labai svarbus ir aktyvus audinys, reguliuojantis kraujo tėkmę, krešumą ir uždegiminių ląstelių adheziją (prisitvirtinimą – LRT.lt) prie kraujagyslių sienelių. Endotelio disfunkcija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Tyrimais nustatyta, kad vartojant flavonoidų gausų juodąjį šokoladą endotelio funkcija pagerėja. Kakavos flavonoidai taip pat gali padidinti jautrumą insulinui, taip sumažindami diabeto riziką“, – dėsto gydytoja dietologė.

Gabalėlis per dieną – mažesnė širdies ligų rizika

Flavonoidų naudą sveikatai įrodo ir tarp kunų – Panamos Karibų pakrantėje gyvenančių indėnų genties – atlikti tyrimai. „Šios genties gyventojai vartoja išskirtinai daug kakavos gėrimo – per dieną išgeria po penkis ir daugiau puodelių kakavos gėrimo, pagaminto iš kolumbietiškų kakavos pupelių, kuriose gausu flavonoidų.

Šioje gentyje, net ir tarp vyresnių asmenų, labai retai sergama hipertenzija, nors druskos jie vartoja daugiau negu išsivysčiusių Vakarų šalių gyventojai. Nustatyta, kad flavonoidų kiekis genties gyventojų šlapime yra žymiai didesnis.

Jų gentyje, palyginti su tėvynainiais, kurie persikraustė gyventi į urbanizuotas vietoves ir kurių mityba iš esmės pasikeitė, žymiai rečiau pasitaiko mirčių nuo širdies ligų, vėžio bei diabeto“, – pasakoja D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Anot gydytojos dietologės, kai kurie tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant 6 gramus juodojo šokolado (maždaug vieną standartinio dydžio šokolado plytelės gabalėlį), kaip manoma, dėl sumažėjusio kraujospūdžio ir uždegimų sumažėja širdies ligų rizika ir net mirštamumas.

Flavonoidai – ne visagaliai

Nors paprastai didžiąją juodojo šokolado dalį sudaro kakavos masė, jame taip pat randama kakavos sviesto, cukraus ir įvairių priedų, pavyzdžiui, emulsiklių, kvapiųjų medžiagų. Nepaisant jau aptartos juodajame šokolade esančių flavonoidų naudos širdies ir kraujagyslių sveikatai, jie taip pat nėra visagaliai, sako D. Pipiraitė-Lazarevičienė. O kur dar šokolade esantis cukrus ir sotieji riebalai.

„Nors juodajame šokolade yra bioflavonoidų, nereikėtų ignoruoti ir jame esančių sočiųjų riebalų bei cukraus. Perteklinis jų vartojimas yra vienas didžiausių maitinimosi iššūkių, būtent dėl cukraus ir sočiųjų riebalų pertekliaus didėja ir dažnėja rizika nutukti.

Todėl sakyčiau, kad rekomenduoti vartoti šokoladą norint sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką nėra protinga. Juodojo šokolado vartojimas būtų naudingas tik tuo atveju, jeigu šokoladas būtų valgomas vietoj kitų daug riebalų ir cukraus turinčių produktų. Pavyzdžiui, juodojo šokolado gabalėlis vietoj spurgos“, – paaiškina gydytoja dietologė.

Nors apskritai flavonoidai turi savybę didinti jautrumą insulinui ir taip mažinti diabeto riziką, jie neapsaugo nuo nutukimo, pažymi medikė. Kaip žinoma, dėl nutukimo didėja diabeto rizika.

„Tad flavonoidai – taip pat ne visagaliai. Beje, jų yra ir kituose augalinės kilmės produktuose: įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, grūdiniuose produktuose, arbatoje, svogūnuose, obuoliuose ir daugelyje kitų. Šie produktai neturi tiek daug kilokalorijų ir sočiųjų riebalų kiek šokoladas, todėl neskatina nutukimo“, – sako D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Šokolado nerekomenduojama valgyti žmonėms, kuriuos vargina paprastieji spuogai, migrena. „Šokoladą saikingai turėtų vartoti ir asmenys, siekiantys kontroliuoti kūno masę, sergantys gastroezofaginiu refliuksu“, – priduria D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Pasak medikės, nevertėtų sureikšminti juodajame šokolade esančių bioflavonoidų teigiamo poveikio sveikatai. „Žmogui iš augalinio maisto reikia gauti kuo įvairesnių fitochemikalų – kuo didesnė spalvinė maisto produktų įvairovė, tuo didesnė nauda sveikatai.

Nėra rekomendacijos juodąjį šokoladą valgyti kasdien. Beje, joks vienas maisto produktas ligų nei gydo, nei nuo jų apsaugo. Svarbi žmogaus mitybos visuma, gyvenimo būdas, miego režimas, fizinis aktyvumas ir panašiai“, – pabrėžia D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Plytelėje šokolado kofeino yra tiek, kiek ir puodelyje kavos

Neretai juodasis šokoladas dar nė nespėjus paragauti asocijuojasi su kartumu. Tiesa, parduotuvių lentynose galima rasti dešimtis juodojo šokolado rūšių, kai kurių skonis mūsų receptoriams priimtinesnis. Vis dėlto malonesnis juodojo šokolado skonis nebūtinai reiškia, kad jis – kokybiškesnis ar palankesnis sveikatai.

„Kakavos milteliai kartais apdorojami šarmais. Tai pagerina šokolado skonio savybes, tačiau stipriai sumažina kakavoje esančių flavonoidų kiekį“, – paaiškina gydytoja dietologė.

Įdomu ir tai, kad kuo juodajame šokolade didesnis kakavos kiekis, tuo jame daugiau kofeino. „60 gramų (apytiksliai kiek daugiau nei pusė įprasto dydžio šokolado plytelės – LRT.lt) 70 procentų kakavos sudėtyje turinčiame juodajame šokolade yra 50–60 mg kofeino. Palyginimui – puodelyje kavos yra apie 100 mg kofeino“, – nurodo D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Baltos dėmės ant šokolado – kakavos sviesto kristalai

Kai kada pravėrus šokolado pakuotę tenka nustebti – juodasis šokoladas būna visai ne tamsus, o pabaltavęs. Tiesa, gydytoja dietologė ramina – baltos dėmės šokolado skoniui ir kokybei įtakos neturi.

„Jeigu ant juodojo šokolado atsirado baltų dėmių, nebūtina jo išmesti, toks šokoladas dar gali būti vartojamas. Baltos dėmės – tai ant šokolado paviršiaus susidarę kakavos sviesto kristalai. Galima tiesiog pakaitinti šokoladą ir vėl leisti jam sustingti – tada kakavos kristalų nebesimatys“, – sako D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Taip pat skaitykite