Gyvenimas

2021.02.01 22:00

COVID-19 gydymas kraujo plazma: anksčiau ja gydyti sirgę sunkiausiai, bet tyrimai parodė ką kita

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.02.01 22:00

Hematologas prof. Laimonas Griškevičius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ tvirtina: nors iš pradžių imunine plazma gydyti sunkiausiai COVID-19 sirgę pacientai, tyrimai parodė, kad tokį gydymo metodą reikia taikyti anksti, o ne pažengusiose stadijose. „Senyvo amžiaus asmenims tik susirgus ir perpylus vieną vienetą plazmos pablogėjimo tikimybė sumažėjo beveik dvigubai“, – kalba jis.

COVID-19 gydymas kraujo plazma – daug žadantis, bet ir vis dar keliantis daug klausimų, sako laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Kaip persirgusiųjų COVID-19 kraujo plazma gali padėti šiuo metu šia liga sergantiems kritiniams ligoniams? Ar tikslinga ieškoti donorų tiesiog socialiniuose tinkluose? Kas gali tapti donorais?

Laidoje svečiavęsis Virginijus Nariūnas kraujo plazmos aukojo jau keturis kartus. Jis buvo vienas pirmųjų, Lietuvoje užsikrėtusių koronavirusu. Nors sunkiai nesirgo, antikūnų jo organizme susidarė. Tapti kraujo plazmos donoru Virginijus nutarė ir dėl to, kad padėtų kitiems, ir sykiu norėdamas nuolat tikrintis, ar jau yra rizika užsikrėsti.

Pasitaiko atvejų, kai COVID-19 persirgusiųjų organizme antikūnų kiekis sparčiai mažėja. Pasak pašnekovo, organizmai skirtingai gamina antikūnus, o viskas priklauso nuo imuninės sistemos.

Daug žadantis, bet ir klausimų keliantis gydymo būdas: kaip kraujo plazma gali padėti COVID-19 ligoniams?

„Aš pats stiprinu imuninę sistemą: auginu žuvį, jos valgau nemažai, o ji turi omegų ir B vitaminų, kitas dalykas – naudoju eterinius aliejus“, – pasakoja Virginijus.

Anksčiau buvo manoma, kad imuninė plazma labiau tinka pažengusiose stadijose, dabar jungtiniai moksliniai tyrimai rodo atvirkščiai – imuninė plazma tinka anksti ir tiems pacientams, kurių būklė gali gana sparčiai pablogėti.

Plazmos davimo procedūra trunka 40–60 minučių priklausomai nuo to, kiek žmogaus kūne yra skysčių, nes plazma atskiriama iškart. Anot Virginijaus, ši procedūra nėra skausminga, tačiau, žinoma, bijantiems adatų ją prisiversti atlikti sudėtinga.

Persirgusiųjų COVID-19 Lietuvoje – keliasdešimt tūkstančių, o donorų, davusių kraujo plazmos, vos keli šimtai. Santaros klinikų Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė pirmiausia pažymi, kad tai yra donorai, o jiems, kaip donorams, taikomi tokie patys kriterijai, kaip ir atliekant kraujo donaciją: atsižvelgiama į amžių, persirgtas ligas ir pan.

„Ne visi jie gali būti donorais, tad dalis pacientų atkrenta. Antra, turi susiformuoti pakankamas antikūnų kiekis. Apie 30 proc. donorų plazma tinkama, efektyvi, parodė geriausius rezultatus. Be to, tie 40 tūkstančių – nuo pat pandemijos pradžios, nuo ankstyvo pavasario, tad tas aktualus antikūnų kiekis, kuris susiformuoja pakankamas ir tvirtas, yra mėnesį, du, gal tris.

Dar vienas įdomus faktas – nėštumų turėjusios moterys. Jos suformuoja ir kitų antikūnų, o perpylus tokią plazmą pacientui, jeigu tie antikūnai suranda sau porą, taikinį, jie gali atakuoti, taip pažeisti plaučius. Dėl to moteris, turėjusias nėštumų, testuojame dėl leukocitų antikūnų. Jeigu jos jų neturi, tai tada viskas gerai“, – aiškina L. Kryžauskaitė.

Kalbintas Virginijus – unikalus pacientas. Jis COVID-19 persirgo prieš 10 mėnesių, bet vis dar turi antikūnų. Dažniausiai pakankamai antikūnų būna apie šešis mėnesius, vėliau kiekis pradeda mažėti, nors pačiam žmogui jo vis dar pakanka.

„Norėčiau pabrėžti, kad tai mitas, kai žmogus sako: iš manęs paimsite antikūnų ir aš dabar pats jų neturėsiu. Ne – antikūnai yra tik produktas, kurį pagamina imuninės ląstelės, o kokį atsaką ta imuninė ląstelė suformuoja, tokiam laikui mes jį ir turime. Virginijus turi suformavęs gerą imuninį atsaką“, – pasakoja laidos viešnia.

Nuomonė, kada gydymas kraujo plazma efektyviausias, pasikeitė

Sirgusio žmogaus organizme susidarę antikūnai turėtų ir kitam sergančiajam padėti įveikti virusą. Gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius teigia, kad antikūnai naikina virusą, todėl tai labai patrauklus gydymo būdas tiems žmonėms, kurie jų dar neturi pakankamai.

Pirmą kartą Lietuvoje šis metodas išmėgintas dar pavasarį. Kaip nuo to laiko pasikeitė medikų žinios apie gydymą kraujo plazma?

„Tada imunine plazma, arba antikūnais, buvo gydomi tie pacientai, kurie sirgo sunkiausiai, kuriems buvo labai pažeisti plaučiai, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Tačiau per tą laiką atlikta daug tyrimų, kurie parodė, kad geriausiai šis metodas padeda tiems asmenims, kurie serga neilgai, taip pat tais atvejais, kai kraujyje nėra antikūnų ar kai žinome arba įtariame, kad liga gana greitai gali progresuoti į sunkią formą. Tai ankstyvas gydymo metodas – ne vėlyvas.

Anksčiau buvo manoma, kad imuninė plazma labiau tinka pažengusiose stadijose, dabar jungtiniai moksliniai tyrimai rodo atvirkščiai – imuninė plazma tinka anksti ir tiems pacientams, kurių būklė gali gana sparčiai pablogėti“, – pasakoja L. Griškevičius.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad senyvo amžiaus asmenims, kuriems yra daugiau nei 65 metai ir kurie neturi jokių gretutinių ligų, tik susirgus ir perpylus vieną vienetą plazmos, pablogėjimo tikimybė sumažėjo beveik dvigubai.

Jei aukojančių kraujo plazmos būtų daugiau, ar tai užtikrintų mažesnį mirčių skaičių – sudėtingas klausimas, sako hematologas. Plazma perpilama ligoninėje, o, kaip minėta, daugiausiai naudos ji duoda tada, kai toks gydymas taikomas anksti, t. y. kai pacientas dar serga lengvai, o dažniausiai tada jis dar būna namuose.

„Klinikiniai tyrimai, kurie buvo atlikti, parodė, kad senyvo amžiaus asmenims, kuriems yra daugiau nei 65 metai ir kurie neturi jokių gretutinių ligų, tik susirgus ir perpylus vieną vienetą plazmos, pablogėjimo tikimybė sumažėjo beveik dvigubai. Kas įdomu, šis gydymas buvo taikytas ambulatoriškai, ne ligoninėje. Taigi vienas iš pačių sudėtingiausių dalykų yra atrasti tuos žmones, kuriems pablogės, ir taikyti tą gydymą anksti būtent ambulatoriškai. Tai yra didžiulis iššūkis bet kuriai sveikatos sistemai, įskaitant ir Lietuvą“, – pažymi profesorius.

Vis dėlto pritaikius šį metodą visiems, esantiems rizikos grupėje, būtų galima tikėtis, kad mirtingumas nuo COVID-19 sumažėtų. Tačiau pasauliui kovojant su COVID-19 metus ir kone tiek pat laiko taikant šį metodą jis vis dar laikomas eksperimentiniu.

Kodėl taip yra, aiškina laidos svečias: „Norint, kad gydymas nebebūtų eksperimentinis, reikia vienareikšmiškai įrodyti tokio gydymo naudą. Klinikiniai tyrimai su imunine plazma yra ganėtinai sudėtingi, tai yra transfuzija, taikoma ligoninėje, reikia atrinkti pacientus... Tie tyrimai buvo pradėti pavasarį, bet per vasarą staiga sulėtėjo, kai kurie iš jų buvo nutraukti, nes tiesiog nebuvo pacientų. Su naująja banga artimiausiu metu atsiras dar kitų naujesnių klinikinių tyrimų, kurie galutinai įrodys arba paneigs hipotezę, kad rizikos pacientams taikant gydymą imunine plazma galima juos išgelbėti.“

Socialiniuose tinkluose matyti daug sergančiųjų artimųjų prašymų paaukoti kraujo plazmos. Pasak J. Griškevičiaus, internete rasti donorą teoriškai įmanoma, vis dėlto yra daugybė sąlygų, kurias tas donoras turėtų atitikti: jis turi būti persirgęs COVID-19, turi turėti pakankamą antikūnų kiekį, turi neturėti jokių infekcijų, kitų ligų ir kt.

„Jei esate persirgęs COVID-19, nieko nelaukite, nes dabar galite tapti atsakingas už kelių, gal keliolikos žmonių lengvesnį sveikimą ar net gyvybės išsaugojimą. Dabar toks metas, kada tikrai galite rūpintis ne tik savo, bet ir kitų sergančiųjų sveikata“, – tikina A. Unikauskas.

Plačiau – sausio 26 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Daug žadantis, bet ir klausimų keliantis gydymo būdas: kaip kraujo plazma gali padėti COVID-19 ligoniams?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt