Gyvenimas

2021.01.27 22:04

Gyvūnų gydomoji galia – ne tik palengvina karantiną, bet ir gelbėja esant tam tikriems sutrikimams

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.27 22:04

Bendraujant su gyvūnu žmogaus organizme išsiskiria medžiagos, kurios ne tik teigiamai veikia nuotaiką, bet ir padeda mokytis, skatina imtis naujų veiklų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja gyvūnų ir žmogaus sąveikos specialistė Ugnė Nedzinskaitė. „Tyrimais įrodyta, kad augintinio glostymas gali mažinti kraujo spaudimą, suteikti reikalingumo, pasitikėjimo jausmą“, – naudas vardija ji.

To dar nebuvo – laidos „Klauskite daktaro“ studijoje svečiavosi alpakos Bruno ir Patriotas. Tai vieni iš gausios krūvos gyvūnų, kurie džiugina Jolantą Kuorienę jau ne vienus metus. Ji tikina – gyvenimas su gyvūnais daug šviesesnis, nes gyvūnai – tokie sutvėrimai, kurie suteikia daug šilumos ir ramybės, jaukumos.

Jolantos ūkyje – ne tik 44 alpakos, 3 jas saugantys aviganiai, bet ir 9 mažesni šuniukai. Apeiti visą ūkį – nemenkas kasdienis darbas, tačiau, kai myli gyvūnus, laidos viešnia teigia – tai ir didelis malonumas.

„Visą laiką, kai manęs paklausia, ar nesunku, sakau: jei nemylėčiau gyvūnų, būtų sunku. Darbo yra nemažai, bet kadangi aš jas myliu, tai yra terapija. Kiekvieną rytą nuėjusi jas pamaitinti žiūriu, kaip jos mane pasitinka. <...> Kai turi gyvūnų, tiesiog nėra, kada liūdėti“, – pasakoja Jolanta.

Tyrimais nustatyta, kad bendraujant su gyvūnu žmogaus organizme išsiskiria serotoninas, dopaminas, oksitocinas ir kiti neuromediatoriai, kurie ne tik teigiamai veikia žmogaus nuotaiką, bet ir padeda mokytis, imtis naujų veiklų.

Alpakos dėl savo ramybės, skleidžiamos geros energijos pasitarnauja ir esant tam tikroms būklėms. Pasak alpakų augintojos, šie gyvūnai padeda žmonėms atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, į ūkį atvykus vaikams su įvairiomis negaliomis ar autizmo sutrikimu, Dauno sindromu, kurie nelinkę ar bijo bendrauti, stebima, kad vaikus alpakos nuteikia itin teigiamai.

„Kai vaikas ją paglosto, atsiveria akys, atsipalaiduoja rankos. Jis pradeda glostyti, liesti, gyvūnas yra šiltas, minkštas, švelnus, jis draugiškas žmogui, atpalaiduoja, ramina, nuima stresą, įtampą, suteikia gerų emocijų. Skaičiau, kad tuo metu, kai žmogus glosto gyvūną arba betarpiškai su juo bendrauja, žmogaus organizme gaminasi oksitocinas, laimės hormonas, kuris skatina gerą nuotaiką ir atsipalaidavimą“, – kalba Jolanta.

Šeimininkę alpakos mato kasdien, tačiau dauguma namuose gyvenančių augintinių praėjusiais metais patyrė malonų šoką – iki šiol kantriai laukę savo šeimininkų vieni namuose netikėtai sulaukė laiko, kai šie ėmė dirbti iš namų. Specialistai tikina, kad pandemiją su gyvūnais išgyventi lengviau.

„Gyvūnai gydo. Lietuvoje praktikuojama ir žinoma delfinų terapija, kaniterapija, gydomasis jojimas. Gyvūnai gali sumažinti įtampą, palengvinti reabilitacijos procesą, padėti sutelkti dėmesį mokantis, užmezgant socialinius ryšius. Misūrio universitete net sukurta antsvorio mažinimo programa pasitelkiant būtent specialiai paruoštus terapinius šunis“, – pasakoja laidos vedėja prof. Jurgita Plisienė.

Kineziterapeutė, gyvūnų ir žmogaus sąveikos specialistė Ugnė Nedzinskaitė iš patirties žino, kad gyvūnai gali padėti įvairių negalių turintiems, įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ką jau kalbėti apie naudą, kurią suteikia galimybė kartu išgyventi nelengvus karantino laikotarpius ir jų keliamą nerimą bei vienatvę. Laidoje ji svečiavosi kartu su šuneliu Dodžiu – paprastu lietuvišku mišrūnu. „Stengiamės sugriauti mitą, kad ypatingoms veikloms netinka paprasti šunys – jie tinka“, – pažymi ji.

Dodis padeda vesti veiklas vaikams su negalia. Šunelis dirba kaip motyvatorius: žmogus su negalia, kalbant apie kineziterapeuto profesiją – dažniausiai judėjimo, kartu su šuniu gali atlikti labai paprastus pratimus; taip pat Dodis pasitarnauja, kad parodytų vaikui, kaip reikia atlikti pratimą.

„Gyvūnas, be abejonės, gauna naudos, tačiau daug didesnę naudą gauna žmogus. Tyrimais nustatyta, kad bendraujant su gyvūnu žmogaus organizme išsiskiria serotoninas, dopaminas, oksitocinas ir kiti neuromediatoriai, kurie ne tik teigiamai veikia žmogaus nuotaiką, mažina nerimą, prislėgtumą, kas labai svarbu pandemijos metu, bet ir veikia kitas mūsų savybes: padeda mokytis, nesvarbu, ko mokomės, imtis naujų veiklų, tiesiog geriau jaustis. Tai iš tikrųjų labai svarbu“, – komentuoja U. Nedzinskaitė.

Augintinio glostymas gali mažinti kraujo spaudimą, suteikti reikalingumo, pasitikėjimo jausmą. Maži vaikai ir pagyvenę asmenys būna labiau linkę dalytis paslaptimis, išgyvenimais su gyvūnu.

Per karantiną dėl bendravimo ribojimų daug žmonių jaučiasi vieniši. Žmonėms trūksta bendravimo, prisilietimų, kurie žmogui, kaip socialiam gyvūnui, yra būtini, nes tiesiogiai veikia nervų sistemą.

„Tyrimais įrodyta, kad augintinio glostymas gali mažinti kraujo spaudimą, suteikti reikalingumo, pasitikėjimo jausmą. Maži vaikai ir pagyvenę asmenys būna labiau linkę dalytis paslaptimis, išgyvenimais, tuo, ko nenorėtų pasakoti bet kam, su gyvūnu“, – tvirtina gyvūnų ir žmogaus sąveikos specialistė.

Kalbėkite su savo gyvūnu

„Jie yra puikūs klausytojai. Garsus emocijų, rūpesčių išsakymas, pasidalinimas rūpesčiais emociškai labai teigiamai veikia mūsų organizmą“, – pataria J. Plisienė.

Žaidimas su augintiniu privers dažniau nusišypsoti

Žaisdami gyvūnai atsiduria įvairiose linksmose situacijose ir priverčia nusišypsoti, o juokas – puikus būdas numalšinti stresą.

Augintinis – puiki priežastis išeiti į lauką

„Pasivaikščiokite, nesvarbu, koks augintinis lydės jus į kiemą – su pavadėliu ar laikomas rankose. Tai puiki priežastis išeiti į lauką, pasimankštinti, įkvėpti gryno oro ir bent jau per atstumą pasilabinti su kaimynais“, – teigia laidos vedėja.

Apsikabinimai mažina depresiją

Pasak U. Nedzinskaitės, apsikabinimas žmonėms užtikrina saugumą, leidžia suprasti, kad esame savi, priimti, o tai kiekvienam iš mūsų – vieni svarbiausių dalykų. Kalbant apie šunis, atminkite – ne visi jie mėgsta apsikabinti. Jei apkabinate šunį ir jis pasitraukia, nusipurto, tai reiškia, kad jam ne itin malonu. Vis dėlto apsikabinus, kad ir gyvūną, išsiskiria geros nuotaikos hormonai, padedantys atsipalaiduoti.

Dalykitės augintinių nuotraukomis

Su kitais dalydamiesi savo šuniuko ar katinėlio, ar kito gyvūno linksmomis akimirkomis ne tik pradžiuginsite kitus, bet ir su tais, su kuriais šiuo metu negalite susitikti, palaikysite ryšį.

„Karantiną bei vienatvę bendraujant su gyvūnais išgyventi lengviau. Be to, mokslas sako, kad augintinių turintys žmonės džiaugiasi stipresniu imunitetu ir gyvena ilgiau“, – pažymi J. Plisienė.

Plačiau – sausio 25 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.