Gyvenimas

2021.01.26 21:50

Jei persirgus COVID-19 dingo uoslė ir skonis, treniruokitės vėl užuosti ir pajausti skonį

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.26 21:50

Naujasis koronavirusas elgiasi neprognozuojamai – paaiškėjo, kad jis gali nueiti ir iki smegenų ir ten palikti savo pėdsaką. „Nežinia, ką tie randeliai pasakys po 10–20 metų, galbūt jie bus kitų ligų priežastis“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ apgailestauja neurologas Kęstutis Petrikonis. Susidūrusiems su neurologiniais simptomais jis sako – nervai atstatomi juos treniruojant.

„Kad COVID-19 virusas nėra tik kvėpavimo takų infekcija, rodo klinikiniai tyrimai. Tai sisteminė liga, galinti pažeisti inkstus, taip pat kraujagysles ir raumenis. Šitas virusas gali pažeisti ir širdį, taip pat turi įtakos plaučiams, o naujausi tyrimai skelbia, kad virusas pažeidžia ir smegenis“, – kalba profesorė Jurgita Plisienė.

Kaip ir kodėl COVID-19 virusas veikia nervų sistemą, kaip greičiau atgauti kvapą, skonį ir atstatyti jėgas? Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojo neurologo Kęstučio Petrikonio, naujausi tyrimai parodė, koks virusas agresyvus, o kad jis ieško būdų, kaip išgyventi ir plisti toliau, nieko naujo ar keisto – tai būdinga daugeliui virusų. Deja, bet COVID-19 virusas rado kelią ir į smegenis.

„Virusas yra įkvepiamas ar kitaip patenka į burną, į ryklę. Ten jis sutinka tam tikrus barjerus, gleivinės ląsteles ir stengiasi pro jas prasiskverbti. Kad galėtų prasiskverbti, jis turi pasidauginti. Vienas iš būdų, kaip jis papuola į smegenis – per uoslės ir skonio receptorius, ten glūdinčias ląsteles ir nervus. Kitas kelias, dėl kurio buvo diskutuojama – per smulkiausias kraujagysles“, – pasakoja neurologas.

Kvapas ir skonis yra susiję. Uoslė labai svarbi, kad pajustume skonį. Reikia stengtis suprasti, ką valgai, skanauji. Tai yra dalis mūsų treniravimo proceso siekiant atstatyti jutimus.

Petrikonis įvardijo, ką daryti, jeigu dėl COVID-19 praradote skonį ir kvapą: pagrindinė taisyklė – treniruoti

Kas trečias, persirgęs COVID-19 infekcija, jaučia arba jautė neurologinių simptomų, susijusių su periferine arba centrine nervų sistema. Džiugu, kad didelė dalis tų simptomų praeina pacientui sveikstant. Dažniausias simptomas – nuovargis, antras pagal dažnumą – galvos skausmas. Pažymėtina, kad pastarasis skiriasi nuo kitų galvos skausmų.

„Jis neretai būna abipusis, intensyvus, sunkiai gydomas įprastais vaistais nuo galvos skausmo. Trečias pagal dažnumą simptomas arba grupė simptomų – tai nervų, periferinių nervų, pažeidimai, iš kurių daugiausia sutinkamas uoslės ir skonio sutrikimas. Vienas iš svarbių simptomų yra pažinimo sutrikimas, vadinamasis „rūkas smegenyse“, atminties, dėmesio sutrikimai, kurie būna sunkiai valdomi, žmonėms dėl to gali būti sunku dirbti net ir nuotoliniu būdu. Nešvarumas galvoje vargina. Kiti simptomai yra retesni“, – aiškina gydytojas.

Neurologiniai simptomai persirgus COVID-19:

– nuovargis,

– galvos skausmas,

– uoslės ir (arba) skonio praradimas ar sutrikimas,

– pažinimo sutrikimas,

– raumenų skausmas,

– galvos smegenų insultas ar smegenų kraujosruvos, encefalitas ar kitokios pažaidos.

Išskiriamos tam tikros virusų grupės, kurios „labiau mėgsta“ smegenis. Iš 7 dažniausių virusų, kurie „mėgsta“ žmogaus organizmą, iš kurių vienas yra COVID-19 ligai būdingas SARS-CoV-2 virusas, 4 peržengia barjerus ir ateina į smegenis. Netgi įprastas peršalimas, kurių 30 proc. būna susiję su kitais, ne koronavirusais, gali pažeisti smegenis, tik ne taip dažnai ir ne taip sunkiai. K. Petrikoniui gaila, kad iki COVID-19 pandemijos šitiems pažeidimams buvo skiriama mažai dėmesio, visgi dabar daugybei mokslininkų atsivėrė akys, jog reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ieškoti gydymo galimybių.

„Virusai dar pikti tuo, kad ne tik praeina barjerus, bet ir pasilengvina praėjimą, sukelia citokinų audras, kitų cheminių medžiagų išskyrimą – pažeidžia tą barjerą, tarpląstelinius tarpus ir padeda virusui papulti į smegenis. Tai sudėtinga biologija, bet mokslo žinios padeda tą suprasti ir laiku imtis tam tikrų priemonių, kad apsaugotume žmogaus smegenis nuo pažeidimų“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Kaip greičiau susigrąžinti uoslę ir skonį?

Dėl ligos praradus uoslę ar skonį apie 10 proc. žmonių šie sutrikimai kamuoja net iki šešių mėnesių. Pasak K. Petrikonio, nervų sistema sugeba atsistatyti, o žmogus gali tarsi save ištreniruoti vėl užuosti ar jausti skonį. Tad pagrindinis patarimas, kaip susigrąžinti uoslę ir skonį – tai treniruoti, kaip ir bet kurią kitą kūno dalį, kai yra pažeista nervų sistema.

„Patariama treniruoti uoslę naudojant įprastus žinomus 3–5 kvapus, jog galėtum juos įsiminti. Uoslė susijusi ir su atmintimi. Skoniui taip pat reikia treniruotis. Paprastai yra keturi skoniai: pirmi du trečdaliai liežuvio jaučia saldų, sūrų ir rūgštų skonį, užpakalinis trečdalis – kartų. Skonius irgi galima treniruoti vartojant įvairius maisto produktus atskirai arba kartu, stengiantis juos išskirti. Manoma, kad uoslės nervai yra trumpesni, jų ataugimas turėtų būti greitesnis“, – sako neurologas.

Naudokite 3–5 labai aiškius kvapus (pavyzdžiui, česnako, netgi batų tepalo), po 10–15 sekundžių juos uostykite, stenkitės prisiminti tą kvapą ir įsidėmėti. Taip darykite kelis kartus po 2 kartus per dieną 1–2 savaites. Kvapus galima keisti – jau po savaitės galima imtis kitų kvapų.

„Kvapas ir skonis yra susiję. Uoslė labai svarbi, kad pajustume skonį. Reikia stengtis suprasti, ką valgai, skanauji. Tai yra dalis mūsų treniravimo proceso siekiant atstatyti jutimus“, – pažymi daktaras.

Matome, kaip neprognozuojamai virusas gali ateiti į organizmą, kaip jis gali ateiti į smegenis, palikti savo pėdsaką. Nežinia, ką tie randeliai pasakys po 10–20 metų, galbūt jie bus kitų ligų priežastis.

Ką daryti žmonėms, kuriems sutrikusi atmintis?

Anot K. Petrikonio, atminties sutrikimas taip pat turi kelis komponentus. Vienas jų yra nuovargis. Kai žmogus yra pavargęs fiziškai, emociškai ir psichologiškai, jis yra pavargęs ir pažinimo prasme. Atmintį, darbingumą reikėtų treniruoti per „langą“ – tuo metu, kai žmogus jaučiasi geriau, daryti daugiau darbų, atminties, mąstymo užduočių, daugiau bendrauti.

„Kai yra nuovargis, spausti ir prievartauti smegenų, kad jos greičiau dirbtų, nepatartina. Jeigu atsirado neaiškus atminties sutrikimas, kai galva yra ne tokia švari, aiškios rekomendacijos nėra. Reikia atrasti savo kelią: ar padeda skaitymas, ar klausymas, ar prisiminimai, ar senų filmų žiūrėjimas, kai bandai prisiminti scenarijų, ieškoti asociacijų. Iš tikrųjų asociacijos labai padeda – bandyti surišti kai kuriuos dalykus. Tai yra bendrinė rekomendacija“, – pasakoja neurologas.

Dabar diskusijų epicentre – vakcina. K. Petrikonis įsitikinęs – be abejonės reikėtų pasiskiepyti, jei tokia galimybė yra: „Matome, kaip neprognozuojamai virusas gali ateiti į organizmą, kaip jis gali ateiti į smegenis, palikti savo pėdsaką. Nežinia, ką tie randeliai pasakys po 10–20 metų, galbūt jie bus kitų ligų priežastis. Vakcinos šiuolaikiškos ir pakankamai saugios. Žymiai geriau pasiskiepyti, negu persirgti lengva forma, nes tokių, kurie pasiskiepijo ir kuriems keliems mėnesiams sutriko uoslė ar skonis, turbūt nėra.“

Nors dauguma mano, kad neurologinių pažeidimų lieka tik sirgusiems sunkia COVID-19 forma, šis virusas pavojingas net ir persirgus lengvai. Jeigu jaučiate bent vieną simptomą, susijusį su centrine nervų sistema, naudokitės prof. K Petrikonio patarimais, ragina J. Plisienė.

Plačiau – sausio 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Petrikonis įvardijo, ką daryti, jeigu dėl COVID-19 praradote skonį ir kvapą: pagrindinė taisyklė – treniruoti