Gyvenimas

2021.01.24 20:58

Sirgdama COVID-19 Alina didžiąją dalį laiko išbuvo komos būklės: blogėjo kas pusvalandį

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.24 20:58

Net kai po 10 parų Alina pabudo iš komos ir atrodė, kad blogiausia praeityje, būklė staigiai vėl pradėjo blogėti, tik šįkart kaltininkas buvo ne COVID-19, o sepsis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ neseniai 50-metį atšventusi moteris teigia galėjusi jo ir nesulaukti: „Atrodė, viskas – pralaimėjau, nebėra šansų. Bet, kaip sakau, kai nebėra šansų, yra dar vienas šansas – gyventi.“

„Dešimtys mirčių nuo COVID-19 kasdien, tūkstančiai sergančių, dalis iš jų – dirbtinai sukeltos komos būklės, prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų. Artimiesiems tenka pasitikėti trumpomis medikų žinutėmis telefonu ir tikėtis geriausio, nes nieko kito jiems nebelieka“, – sako laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Laidos pašnekovė Alina neseniai atšventė savo 50 metų jubiliejų. „Galėjau jo ir nesulaukti, bet tai supratau tik pamačiusi savo medicinos kortelę po ligos ir išgirdusi pasakojimus iš vyro, nes didžiąją dalį ligos praleidau komos būklės“, – pažymi ji.

Alinos istorija, atrodo, būtų neįtikėtina, bet jau žinome, kokia klastinga gali būti COVID-19 liga. Jauna, sveika, gretutinių ligų neturinti, nerūkanti, alkoholio nevartojanti moteris prasidėjus pandemijai baiminosi ne dėl savęs, o dėl vyro, kuris turi plaučių ligą, bet užsikrėtus koronavirusu ir susirgus kovoti dėl savo gyvybės teko abiem. Negana to, prireikus plaučių ventiliavimo aparato teko keletą dienų luktelti – jie paprasčiausiai buvo užimti kitų kritinių ligonių.

COVID-19 susirgusi ir iš komos prabudusi Alina: baisu, kai reanimacijoje matai tik akis pro skafandrus

Šiuo metu Alina jaučiasi gerai – COVID-19 liga ją buvo parklupdžiusi dar pavasarį. Tiesa, liga pasireiškė visai kitokiais simptomais, nei paprastai žmonės tikisi: temperatūra buvo nedidelė, kosulio nebuvo.

„Truputį jaučiausi pavargusi, bėgo nosis, buvo bendras silpnumas. Įprastinių simptomų – kosulio, temperatūros – nebuvo. Penkias dienas praleidau namuose, dingo kvapas, tada buvau nukreipta į priėmimo skyrių. Ten būklė pradėjo sparčiai blogėti“, – pamena moteris.

Patekus į ligoninę, kaip sako buvusi pacientė, užsikūrė tikra mėsmalė – būklė blogėjo kas pusvalandį, sparčiai krito deguonies kiekis kraujyje, ėmė trūkti oro.

Pirmiausia atrodė – pasiduodu likimui, nes nebebuvo jėgų kovoti. Buvo aukšta temperatūra, dideli galvos skausmai, atrodė, viskas – pralaimėjau, nebėra šansų. Bet, kaip sakau, kai nebėra šansų, yra dar vienas šansas – gyventi.

„Išbandžiau visus deguonies terapijos būdus: kaukę, kaukę su rezervuaru, kol atsilaisvino ventiliatorius. Balandžio 18 dieną jau buvau prijungta prie ventiliatoriaus, bet komos būklės. Į ligoninę paguldė balandžio 16 dieną, nuo tos dienos vakaro pradeda viskas dingti“, – apie tai, kad iš ligoninės mažai ką atsimena, pasakoja pašnekovė.

Padėtis buvo kritinė, silpnėjo visi gyvybiškai svarbūs organai. Apie žmonos būklę vyras buvo informuojamas kasdien, bet žinios buvo vis liūdnesnės: iš pradžių buvo sakoma, kad būklė blogėja, galiausiai pranešta, kad būklė labai sunki. „Buvo tik viltis, kad tiesiog atsigausiu“, – priduria Alina.

Komos būsenos ji išbuvo 10 parų. Laidos herojė pamena: po ekstubacijos atsigavo, bet kūnas buvo it svetimas, veikė tik smegenys, nejudėjo nei pirštai. Tačiau tai – ne istorijos pabaiga.

„Kada atrodė, kad jau sunkiausia praeityje, būklė staigiai pradėjo blogėti. Temperatūra buvo didesnė nei 40 laipsnių, pradžioje gydytojų manyta, kad tai COVID-19 simptomas, vėliau buvo paimta kraujo ir nustatyta, kad išaugo auksinio stafilokoko bakterija“, – kalba pašnekovė.

Gydytojai baiminosi, kad Alinos organizmas į antibiotikus nebeatsakys teigiamai, bet ir vėl nusišypsojo laimė – kūnas sureagavo teigiamai ir taip moteris įveikė ir sepsį. Lygiai po keturių savaičių Alina pagaliau išvyko namo, kuo labai džiaugiasi.

Ji neslepia: vienu metu tikrai galvojo, kad artėja mirtis: „Atrodė – pasiduodu likimui, nes nebebuvo jėgų kovoti. Buvo aukšta temperatūra, dideli galvos skausmai, atrodė, viskas – pralaimėjau, nebėra šansų. Bet, kaip sakau, kai nebėra šansų, yra dar vienas šansas – gyventi.“

Balansuoti tarp gyvenimo ir mirties tikrai baisu, prisipažįsta pašnekovė. Dar baisiau – kai tokiu sunkiu metu artimieji negali būti šalia. „Kai esi vienišas, neturi artimųjų palaikymo, nieko negirdi, tave supa svetimi žmonės kombinezonuose su skafandrais, matai tik jų akis – labai sunku“, – sako ji.

Taip sunkiai iš ligos išsikapsčiusiai Alinai labai gaila, kad vis dar yra tokių, kurie netiki viruso egzistavimu – skeptikams ji siūlo pasavanoriauti ligoninėse ir iš arti pamatyti, kokie žmonės tampa bejėgiai ten būdami. „Džiaugiuosi už tuos, kurie lengvai perserga, bet labai jaudinuosi dėl tų, kurie šiuo metu gydosi reanimacijose“, – priduria laidos viešnia.

Plačiau – sausio 19 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

COVID-19 susirgusi ir iš komos prabudusi Alina: baisu, kai reanimacijoje matai tik akis pro skafandrus