Gyvenimas

2021.01.25 08:14

Kombučios nesunkiai pasigaminsite patys, bet tai – ne vaistas nuo visų ligų, o kai kurie išvis turėtų vengti

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.01.25 08:14

Kombučia – tai fermentuotas arbatos gėrimas, pastaruosius kelerius metus išgyvenantis tikrą Renesansą. Kaip jį pagaminti, kodėl jis toks populiarus ir kokią naudą bei žalą organizmui gali atnešti, pasakoja specialistai.

Karštomis vasaros dienomis ar žiemą – fermentuotas arbatos gėrimas kombučia jos mėgėjų renkamasis bet kuriuo metų laiku. Nors kombučia vis populiarėja jau ne pirmą dešimtmetį, tikrą atgimimą gėrimas išgyvena būtent dabar. Kombučios pasirinkimas parduotuvėse gausus, tačiau jos pasigaminti galima ir namuose.

„Pirminės fermentacijos arbata gaminama iš pačios paprasčiausios arbatos: žaliosios, juodosios, matės, puero. Tinka visos arbatos, kurios savyje neturi labai daug eterinių aliejų. Padaroma arbata, į tris litrus dedama apie penkis šaukštus cukraus. Cukrų ištirpdome ir dedame tą gražų grybuką – tai simbiotinės bakterijos. Jos pradeda savo atskirą gyvenimą“, – pasakoja kombučios gamintoja Martyna Skukauskaitė.

Prieš trejus metus kombučią atradusi Martyna sako, kad šis gėrimas jai padeda pagerinti nuotaiką ir žvaliau jaustis. Tačiau norintiems ją gaminti namuose derėtų nepamiršti, kad gėrimas reikalauja atidumo ir priežiūros, o pati gamyba skirstoma į kelis etapus.

Renesansą išgyvenanti kombučia: gaivinančio gėrimo nesunkiai pasigaminsite ir namuose

„Po 5–6 dienų galima pereiti į antrą fermentacijos etapą. Kombučią nupilame, grybuką paliekame antram gyvenimui. Supilame arbatą į butelaičius ir čia jau – mūsų kūrybiškumas: galime dėti sulčių, kitų aromatingų, eterinių aliejų turinčių arbatų, raudonėlio, mėtų – ko tik sugalvojate. Deda netgi frankincenso medžio sakų“, – tikina ji.

Pasak Martynos, svarbu, kiek laiko arbata bus fermentuojama, nuo to priklauso ir gėrimo skonis. Vadinamojo grybo, reikalingo kombučios gamybai, galima gauti iš kitų arba pasigaminti patiems.

„Jei kombučia visiškai natūrali, ją išgėrus pradeda gamintis grybukai, plaukioja darinukai. Reikėtų įpilti saldesnės atvėsintos arbatos, palaikyti kambario temperatūroje. Skyrus laiko grybukas pradės augti, susidarys skubis – tokia plėvelė. Jau galima gamintis pačiam namuose“, – kalba pašnekovė.

Nors šio gėrimo parduotuvių lentynose randama tik pastaruosius penkerius metus, o namuose ryžtamasi jį gaminti tik pastaruoju metu, visgi kombučia, manoma, egzistuoja jau kelis tūkstančius metų. Pasak maisto tinklaraštininkės Urtės Mikelevičiūtės, kombučios istorija siejama su Japonija ir Kinija. Senovėje ji laikyta nemirtingumo eliksyru, nors fermentuotos arbatos gėrimo apraiškų randama įvairiais amžiais.

„Tam gėrimui dabartiniais laikais galime skaičiuoti 20–30 metų, bet per paskutinius metus pasaulyje jo pardavimai ir populiarumas labai sparčiai augo. Lygiai taip pat ir Lietuvoje: mes truputį vėliau įšokame į tas tendencijas, bet jei kažkoks produktas papuola į tendencijas diktuojančius prekybos centrus ar žmonių rankas, jis tampa be galo populiarus“, – mintimis dalijasi ji.

Anot pašnekovės, kombučios populiarumą lemia ir tai, kad ji ne tik skani ar gaivi, bet ir naudingesnė nei daug cukraus turintys limonadai: „Su kombučios banga labai susiję tai, kad žmonės renkasi nealkoholines alternatyvas. Kombučią galimą derinti prie maisto, ji turi pakankamai daug rūgšties, ko reikalauja maisto ir gėrimo derinimas. Ir, aišku, su sveikesniu gyvenimo būdu: ieškome alternatyvų, kas geriau sveikatai.“

Sveikatos specialistai teigia, kad nors kombučia turi daug gerųjų savybių, šis gėrimas neturėtų būti laikomas vaistu nuo visų ligų.

„Apskritai visas fermentuotas maistas – kombučia, raugintos daržovės, pieno produktai, gira – pasižymi gerosiomis savybėmis, probiotikais ir teigiamai veikia mūsų mikrobiotą, tai yra bakterijų pasaulį, kuris yra mūsų žarnyne“, – pažymi Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

Visgi, pasak specialistės, šiuo gėrimu mėgautis gali ne visi. Kombučioje yra kofeino, o per fermentaciją gaminasi alkoholis.

„Kombučia paprastai yra nerekomenduojama vaikams, nėščiosioms dėl to, kad mes nežinome, kokią įtaką ji galėtų turėti šitai žmonių kategorijai. Dar viena grupė žmonių – sunkiomis ligomis sergantys arba sudėtingą gydymą taikantys žmonės, kai kiekviena infekcija pavojinga žmogaus sveikatai. Pavyzdys gali būti onkologiniai pacientai, kuriems taikomos sudėtingos chemoterapijos, kraujyje kritiškai sumažėja baltųjų kraujo kūnelių. Toks žmogus turi didelę infekcijų riziką“, – pasakoja dietologė.

Specialistė primena, kad tai taikoma ne visiems ir kiekvienas sveikatos problemų turintis žmogus turėtų pasitarti su gydytojais.

Plačiau – sausio 22 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Renesansą išgyvenanti kombučia: gaivinančio gėrimo nesunkiai pasigaminsite ir namuose