Gyvenimas

2021.01.21 21:22

Testas, kuris padės suprasti, ar dėl pandemijos jūsų neapėmė depresija, ir patarimai, kaip pasijusti geriau

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.21 21:22

Koronaviruso kontekste geriau pykti, nei būti apimtam nevilties, mat nerimą kelia ne pyktis, o bejėgiškumo jausmas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad mūsų smegenys nepritaikytos apdoroti tiek neigiamos informacijos, tad stenkitės nepanirti į žinių srautą.

2020-ieji buvo kitokie: mažiau kelionių, ne toks aktyvus socialinis gyvenimas, mažiau bendravimo, tačiau daugiau nerimo, baimės, nežinomybės.

„Specialistai perspėja, kad nerimaudami dėl COVID-19 galime išgyventi ir depresijos simptomus. Gal jums ar jūsų artimui depresija, tačiau apie tai net neįtariate? Siūlau atlikti paprastą testą ir išsiaiškinti, ar liūdesys nėra prasidedančios depresijos požymis“, – sako A. Unikauskas.

Testas, kuris padės atskirti depresiją nuo liūdesio ir patarimai, kaip sumažinti jų simptomus

Testas psichologinei būsenai įsivertinti

1. Žiūrite „Žinias“, skaitote naujienas, o antraštės dažniausiai negatyvios. Dėmesio centre – koronavirusas, neramumai, smurtas. Kaip jaučiatės žiūrėdamas?

A. Bejėgis, problemos atrodo pernelyg didžiulės, kad galėčiau ką nors padaryti.

B. Nerimauju ir šiek tiek pykstu.

C. Piktas, bet energingas ką nors padaryti ir pakeisti.

2. Kaip pasikeitė jūsų dienotvarkė nuo pandemijos pradžios?

A. Nepasikeitė – aš vis dar laikausi savo priešpandeminės rutinos.

B. Šiek tiek pasikeitė, kartais aptingstu, nes nereikia važiuoti į darbą.

C. Nebeturiu aiškios dienotvarkės – kaip išeina, taip gyvenu.

3. Kurį variantą pasirinktumėte savo valgymo įpročių pokyčiams nuo pandemijos pradžios apibūdinti?

A. Visą dieną užkandžiauju.

B. Valgau taip pat, kaip anksčiau.

C. Numečiau svorio – kartais jaučiu tokį nerimą, kad negaliu valgyti.

4. Dabar 16 val. ir jums reikia išsirinkti malonumą. Kuris iš jų labiausiai viliotų?

A. Snausti.

B. Taurė vyno.

C. Skambutis draugui.

Jei pirmame klausime pasirinkote A arba B variantą, pasak daktaro, gali būti, kad jums lengva depresija. „Pykti reikia ir galima, kaip keistai beskambėtų, tačiau nerimą kelia ne pyktis, o bejėgiškumo jausmas. Bejėgiškumas – pirmas žingsnis į beviltiškumą, o tai jau depresijos simptomas“, – aiškina profesorius.

Nerimas ir depresija susiję labiau, nei galite įsivaizduoti. Depresija sergantys žmonės dažnai jaučia nerimą, o nerimaujantys dažnai jaučiasi prislėgti. Šioje situacijoje pyktis – geresnis jausmas, nes tai skatina jus veikti.

Jei į antrą klausimą atsakėte C, tai gali būti vienas iš depresijos simptomų. Dideli kasdienės rutinos pasikeitimai gali sukelti depresiją.

„Pandemija daugeliui žmonių sukėlė jausmą, kad kasdienybė, kuri buvo būtina iki COVID-19 krizės, išgaravo ir ją pakeitė netikrumas, aiškios dienos struktūros trūkumas. Tai gali sukelti stresą, nerimą ir net depresiją“, – kalba laidos vedėjas.

Mūsų smegenys nepritaikytos apdoroti tiek neigiamos informacijos, jos apskritai nepritaikytos nuolat apdoroti informaciją. Jeigu tai tęsiasi ilgai, smegenyse kaupiasi daug metabolitų, kurie pradeda jas stabdyti.

Jeigu trečiame klausime jums tinkamiausias pasirodė variantas A arba C, gali būti, kad jūsų depresyvi nuotaika užsitęsė. Žmonių, kovojančių su depresija, valgymo įpročiai dažnai pasikeičia: kai kurie linkę persivalgyti, valgyti be perstojo, nes tai juos nuramina, pakelia nuotaiką, tuo tarpu kiti jaučiasi apatiški ir neranda įkvėpimo maistui gaminti, sunkiais atvejais nenori apskritai valgyti.

Jei ketvirtame klausime pasirinkote A arba B variantą, gali būti, kad jums depresija. Kai kada šie dalykai yra gerai, bet jei nuolat ieškote, kaip pabėgti nuo savo kasdienybės ir susikaupusių rūpesčių, tai gali būti prasidedančios depresijos ženklas.

„Ypatingą dėmesį skirkite savo miego režimui. Depresija sergantiems žmonėms sunkiau užmigti ir išsimiegoti naktį, todėl norisi snausti vidury dienos“, – pažymi A. Unikauskas.

Ką reikėtų daryti, jeigu testo atsakymai sukėlė įtarimą? Visų pirma, nepakenktų pasikonsultuoti su specialistu, tikina medikas. Dauguma jų šiuo nelengvu metu teikia pagalbą nuotoliniu būdu, o jeigu kol kas nedrąsu kreiptis pagalbos, galite ir patys sau padėti, net būdami namuose.

Kaip sau padėti?

1. Ribokite laiką prie televizoriaus ir telefono

„Pirmiausia – nežiūrėkite tiek „Žinių“, nesekite nesustodami naujienų socialiniuose tinkluose. Mūsų smegenys nepritaikytos apdoroti tiek neigiamos informacijos, jos apskritai nepritaikytos nuolat apdoroti informaciją. Jeigu tai tęsiasi ilgai, smegenyse kaupiasi daug metabolitų, kurie pradeda jas stabdyti“, – aiškina A. Unikauskas.

Žiūrėkite pro langą, megzkite, siuvinėkite, valykite dulkes... Ir supraskite dar vieną dalyką: šypsena taip pat padeda imuninei sistemai susitvarkyti su negatyviais poveikiais, įskaitant koronavirusą.

2. Susidarykite dienos planą, net jei esate namuose

3. Judėkite

Pasivaikščiokite parkelyje prie namų, jei nėra parkelio – eikite aplink namą. Raskite nors kelias minutes pratimams namuose.

„Nereikia galvoti, kad turite mankštintis pusę valandos. Net viena minutė – jau žingsnelis link geresnės savijautos ir nuotaikos. Mažais ir paprastais žingsneliais galime padėti sau išgyventi, nepasiduoti, sulaukti vakcinos ir pavasario. Neatiduokime į kitų rankas to, kas priklauso tik nuo mūsų“, – pataria gydytojas.

Plačiau – sausio 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Testas, kuris padės atskirti depresiją nuo liūdesio ir patarimai, kaip sumažinti jų simptomus